Gegužės 1-oji verslininkei Jolantai Blažytei-Uspaskich šiemet ypatinga šventė. Tačiau jubiliejus - anaiptol ne vienintelė proga, kurią penktadienį minėjo verslininkė. Tai ir 25-osios pažinties su jos vyru, politiku Viktoru Uspaskichu, metinės. „Prieš 25-erius metus mes pirmą kartą pasibučiavome“, - Žmonės.lt prisipažino V.Uspaskichas. „Tai - asmeninė šventė. Ir gimtadienis, ir pažinties metinės“, - sakė ponia Jolanta. Šias dvi progas pora nusprendė atšvęsti su būriu artimiausių draugų, bičiulių, kolegų. Penktadienio vakarą Kėdainių „Vikondos“ pramogų centre vyko gimtadienio puota, į kurią buvo pakviesta apie šimtas svečių.
Pasak Jolantos Uspaskich, tai asmeninė šventė, kuomet norisi pabūti artimiausių žmonių rate. Jaunatviškai atrodanti moteris sako metų nesureikšminanti. „Man ne metai svarbu, man svarbu gyventi savo amžiuje. Šventę vedė aktorius Gintaras Mikalauskas. Jos metu skambėjo M.K.Čiurlionio kvarteto atliekama muzika. Šventės akimirkaNetrūko ir šmaikščių momentų: svečiams buvo parodytas nuotaikingas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas V.Uspaskichas, ruošiantis žmonai dovaną - virinantis ant metalinės lentelės užrašą „Su gimtadieniu“.
Žmonės.lt pakalbino 50-metį švenčiančią J.Uspaskich - apie gimtadienius, jaunatviškumą ir 25-erius metus trunkančią santuoką. Esate iš tų, kuri mėgsta švęsti gimtadienius? Ar priešingai - įprastai stengiatės pabėgti nuo dėmesio, paminėti progas ramiai. Švenčiu visus savo gimtadienius. Kiekvieną kartą pasidžiaugiu savo buvusiais pasiekimais ir mintyse susiformuoju naujus tikslus naujam gyvenimo etapui. Tai tarsi ritualas. Man labai svarbu, kad gimtadienis įvyktų gražioje aplinkoje. Kuris jūsų gimtadienis jums pačiai įsiminė labiausiai? Kaip tuomet šventėte? Visai nesvarbu, kaip švenčiu ir kokias salotas valgau (šypsosi). Tą dieną svarbiausia gražūs jausmai ir švarios mintys. Kokią netikėčiausią, įsimintiniausią, labiausiai jus nustebinusią dovaną esate gavusi? Svarbiausią dovaną yra padovanoję tėvai. Tai gyvenimas.
Į šventę pasikvietėte koncertuoti Chrisą Normaną. Kodėl būtent jį, ar tai jūsų mėgstamas atlikėjas, jaunystės laikų muzika? Galbūt ir bičiulis, su kuriuo palaikote draugiškus santykius? Tai ne tik jaunystės laikų muzika. Tai tiesiog mano muzika. Šio atlikėjo kūrinius išgirdau būdama 14 ar 15 metų. Sunku patikėti, kad jums 50 metų. Atrodote labai jaunatviškai. Kokia jūsų grožio, jaunystės paslaptis? Mano jaunystės paslaptis labai paprasta: reikia tiesiog gyventi savo tikrajame amžiuje ir nesistengti būti nei jaunesnei, nei vyresnei. Savo tikrojo amžiaus priėmimas sukuria labai gerą savijautą. Savo tikrojo amžiaus priėmimas sukuria labai gerą savijautą.
Tuo pačiu minite ir 25-ąsias pažinties su Viktoru metines. Viktoras užsiminė, kad lygiai prieš 25-erius metus pirmą kartą pasibučiavote. Kaip judu susipažinote? Romantikos klausimais ekspertas mūsų šeimoje yra Viktoras (šypsosi). Man visai nesvarbu, kaip ir kada mes pasibučiavome. Daug svarbiau, ką mes sukūrėme būdami kartu. O sukūrėme tikrai daug gerų dalykų.
Kas jums yra laimingos santuokos receptas? Manau, kad į santuoką reikia eiti ne tik kaip į malonumų klubą, bet ir kaip į gyvenimo mokyklą. Ten laikomi egzaminai. Sėkmingai juos išlaikius įgyjama nauja išmintis ir nauja stiprybė. Dabar jau nesunkiai atskiriu laimingą šeimą nuo nelaimingos. Laimingoje šeimoje nėra žodžių „mano norai, mano tikslai, mano laisvė...“ Yra tik šeimos norai, šeimos tikslai ir šeimos laisvė.
Ko pati sau palinkėtumėte jubiliejaus proga? Kokių tikitės metų? Sėkmingai atlikti savo pagrindinę pareigą - būti laimingai. Nes tik laiminga moteris gali užauginti laimingus vaikus, turėti laimingą šeimą, sukurti laimingą verslą ir bendruomenę. To norėčiau palinkėti ir visoms Lietuvos moterims, ypač mamoms. Svečius linksmino grupės „Smokie“ lyderis Chrisas Normanas, žinomi Lietuvos atlikėjai. J.Uspaskich kaip visada atrodė jaunatviškai, buvo nusiteikusi smagiai. Ji visuomet laikosi oriai net ir ekstremalių situacijų metu, o jų garsios poros gyvenime netrūko. „Į baubą tikrai nepanašus, - su šypsena sakė moteris. -Kai moterys pergyvena dėl savo metų, tuomet ir prasideda bėdos“. J.Blažytė-Uspaskich džiaugėsi, kad gimtadienis buvo labai linksmas - išsipildė visi jos lūkesčiai. Susirinko net jos vaikystės draugai, bendraklasiai. Dovanų moteris prašė neteikti - tik gėles. „Aš jau visokių dovanų gavau - iš tėvų gyvenimą, iš draugų, kolegų - bendravimo džiaugsmą, išmintį, patirtį“, - džiaugėsi moteris.
Asmeninis ir profesinis kelias
Žemiau pateikiamas žurnale „Stilius“ spausdintas interviu su J.Uspaskich. Prieš kelerius metus išsakytos mintys ir šiandien įdomios tiek vyrams verslininkams, tiek gyvenimo kelią besirenkančioms merginoms, tiek brandžioms moterims. pirmininkė J.Uspaskich. galėtų sau leisti viską, ko širdis geidžia. O ką sau leidžia pasiturinti moteris? „Viską, ko noriu. labai gerai apgalvoju. Sakoma, kad pinigai suteikia laisvę. pinigų nelaisvėje lyg kalėjime“, - sakė Jolanta.- Ar taip gali būti?- Taip. Holivudo žvaigždė Richardas Gere'as, pavyzdžiui. santykius, moteris... kazkodėl jų veiduose didelio džiaugsmo neįžvelgiau. lenktynėmis“. Ar reikalinga tokia „laisvė“, kurią suteikia pinigai?..
Galbūt galima sakyti, kad Jolantai pasisekė nuo pat gimimo. jai. racionalūs žmonės. kaip planuoti savo finansus“, - sakė J.Uspaskich.Jos tėvai - inžinieriai. dirbti. Uzbekistaną dirbti. įsigyti būstą bei automobilį.„Mama dirbo visuomeninio maitinimo sistemoje. besisukantys žmonės vertėsi lengviau, - neslepia Jolanta. namuose netrūkdavo skanumynų ir net vaisių žiemą“.- Kas jums buvo malonu, smagu, kas buvo prabanga, juk greičiausiai vaikas būdamas žaliųjų žirnelių - vieno iš sovietinių laikų deficito - nevertinote?-Tais laikais nežinojome, kas yra prabanga. prisiminti nė vienos situacijos, kuomet būčiau jautusi trūkumą. aprūpino. Net sunku prisiminti, kas būtų ypatingai pradžiuginę. Tiesa, prisimenu! dovanų parvežė sportinę įrangą. ir gauti kokybišką įrangą buvo labai sunku. nepriklausoma. dirbdavau projektavimo-konstravimo biuruose. Tarp kitko, šiuo atžvilgiu man jis netrukdė, atvirkščiai - tik padėjo.
- Argi nesinorėjo bent kurį laiką negalvoti apie darbą ir sau patogiai, ramiai pagyventi?- Ką reiškia ramiai? aplinkos veiksnių.- Bet juk už viską gyvenime reikia mokėti - už ramybę taip pat. Sukdamasi versle greičiausiai neišvengėte didžiulio nerimo periodų, nemigo naktų?- Kuo daugiau nori uždirbti, tuo labiau turi rizikuoti. gauni premiją. atsakomybės. neišbalansuodavo baimė.Įtemptus momentus priimdavau kaip duotybę. kokį turi potencialą išgyventi nesėkmę. rizikuoti.- Gal taip ramiai jausdavotės todėl, kad visada turėdavote rezervą?- Kas yra rezervas? Tai žmogaus intelektas ir gebėjimai. sukurti ir užsidirbti sau pragyvenimui -- bent minimaliam.Kas mane skiria nuo liūdno, nelaimingo žmogaus? Mintys. pasirinkau pozityvų mąstymą, o ne negatyvų.- Kada tokį pasirinkote?- Net neprisimenu. Atrodo, kad tokia gimiau. literatūra. paniurėliais ir pikčiurnomis.
- Kai finansiškai pasijutote laisviau, kai turėjote daugiau nei pirmūnės stipendiją, ar prisimenate pirmą pirkinį ar tokį, kuris nebuvo būtinas, bet labai jus pradžiugino?- Tai kad pusė tokių pirkinių, - juokiasi Jolanta. pasakyti, kad pirkiniai man suteikia išskirtinių emocijų. galimybes įsigyti brangių, prestižinių daiktų. siekiamybė. Perku tiek, kiek jų iš tikrųjų reikia. neužvaldo ir nesuteikia papildomos gyvybinės energijos.Aš net į parduotuves nemėgstu eiti, nes gaila laiko. internetu apsiperku. nemąstau.- ...nes jums įprasta gauti tai, ko reikia.- Taip, bet laimę ir gyvenimo džiaugsmą suteikia ne tai.- Jūsų dukras Laurą ir Justę, ko gero, sudėtinga mokyti tvarkos ir pareigingumo, kai namie turite padėjėjų, besirūpinančių buitimi?- Žmogų moko gyvenimo situacijos, o ne moralai. dukros gyvens savarankiškai ir visko išmoks. tobulėtų ir augtų kaip asmenybės. išminties apskritai gyvenime, tuomet išspręs ir buitinius klausimus.Na, juk jei reikėtų užmarinuoti agurkų, imčiau ir išmokčiau. užtektų pusdienio.- Koks jūsų požiūris į emigraciją?- Teigiamas. elementariųjų materialiųjų poreikių - grandį. tai kiti dalykai sunkiau pasiekiami. tau užtenka tik dvasingumo. intelektinį bei dvasinį. negali manipuliuoti. privalai apmokėti jo sąskaitas ar nupirkti namą.Kodėl laimėję aukso puodus žmonės dažnai patiria tiek bėdų? vertybes. žmogus ar blogas. pinigus. Tai nereiškia, kad niekam nepadedu. prioritetus, ką turiu finansuoti ir kam padėti.- Sako, pinigai moterį daro gražesnę.- Sutinku tik iš dalies. galiojimo terminą. estetika. Bet ar ji - didžiausia žmogaus vertė?
Nuo inžinerijos iki verslo imperijos
Jolanta Blažytė (g. 1965 m. gegužės 1 d. Kaune) - vadybininkė, prekybos ir gamybos koncerno UAB „Vikonda“ valdybos pirmininkė, bendraturtė, komercijos vadovė. Jos tėvai - inžinieriai. Tėvas buvo statybos inžinierius, o mama dirbo visuomeninio maitinimo sistemoje, vadovavo vienam Kauno restoranui. „Iš dabartinės perspektyvos 7-asis dešimtmetis - skurdas, nors tada nevadinome savęs skurdžiais. Pavyzdžiui, žaislų nebuvo įmanoma nusipirkti. Jei kas nors per Kalėdas padovanodavo saldainį ar šokolado, būdavo įspūdinga“, - kalba J. Blažytė.
Po vidurinės mokyklos baigė statybos inžinerijos studijas Kauno politechnikos institute. "Mokykla buvo šalia: pati nueinu, pasimokau, paruošiu pamokas, pavalgau", - pasakoja moteris. Ji teikė mokslams didelę reikšmę, tačiau daug mokytis nereikėjo, nes ir be didelių pastangų sekėsi puikiai. Atėjus metui rinktis profesiją, J. Blažytę draskė abejonės: pasikliauti širdimi ar tėvais? „Širdyje buvau humanitarė, o iš išorės - tiksliukė. Mokytojams susidarė įspūdis, kad puikiai moku matematiką, fiziką ir turiu studijuoti tiksliuosius mokslus. Bet mane traukė žurnalistika, psichologija“, - pasakoja pašnekovė. Tačiau mama norėjo, kad dukra liktų namie, tad J. Blažytė pasirinko Politechnikos institutą. Rinkdamasi specialybę ji stengėsi atsižvelgti į tai, kas ateityje atneš daugiausia naudos.
„Populiari, prestižinė specialybė tuo metu tame fakultete buvo vandenų valymas, tad ir aš paskui minią. Reikėjo išlaikyti du egzaminus ir gauti du penketus. Aš - beveik geriausia matematikė mokykloje, olimpiadų nugalėtoja - man nebuvo minties, kad galėčiau penketais neišlaikyti. Tačiau vienam egzamine padariau nesuvokiamą klaidą, gavau trejetą ir neišlaikiau. Buvo šokas, mane perkėlė į kitą specialybę", - kelio pradžią prisimena J. Blažytė. Ji neabejoja - visos nesėkmės pastato žmogų ant kelio, kuriuo jis turi eiti. „Esu dėkinga tai klaidai, kurią padariau“, - tikina J. Blažytė.
Dirbti pradėjo būdama 23-ejų metų (iškart po to, kai baigė KPI) - inžinerinio pobūdžio darbą „Kauno dujotiekio statyboje", kur ir susipažino su būsimu verslo partneriu ir koncerno „Vikonda" bendraturčiu Viktor Uspaskich. Baigusi studijas J. Blažytė buvo paskirta tiesti dujotiekį - tikrinti vamzdžius, ar nėra broko. Anot jos, tekdavo dirbti ir miške. Tačiau už sunkų darbą būdavo gausiai atlyginama. Darbas J. Blažytę suvedė ir su būsimu vyru V. Uspaskich. Pirmąkart jiedu susitiko purvini, apsirengę kombinezonais dujotiekio statybos trasoje. Neilgai trukus simpatija išaugo į meilę. Naująjį širdies draugą palankiai sutiko ir J. Blažytės tėvai, su kurių palaiminimu jiedu netrukus sumainė aukso žiedus. „Išsikraustėm į Kėdainius. Iš pradžių nuolat važinėjau į Kauną, bet vėliau tapau kėdainiete ir kūnu, ir siela“, - kalba pašnekovė. Tais laikais, sako J. Blažytė, vienintelis būdas gerai materialiai gyventi buvo turėti savo verslą. V. Uspaskich turėjo praktinės patirties, ryšių, klientų, J. Blažytė - visus pažymėjimus. Tačiau lengva nebuvo.
„Tie laikai - laukinis kapitalizmas: visi vieni kitus šaudė, žudė, naikino. Bet, manau, tai buvo geros pamokos, išmokome valdyti visas situacijas. Turbūt buvo ir reketo, bet pavyko dirbti taip, kad niekas prie mūsų nesikabinėtų. Galbūt Viktoras ir sprendė ką, bet aš nesikišau. Kur nors eidama pasidažydavau ir galvodavau - jeigu nušaus, tai nors gražiai atrodysiu“, - prisiminimais dalijasi J. Blažytė.
Paramos fondas ir asmeninis gyvenimas
Plečiantis verslui, J. Blažytė nusprendė savo uždarbiu pasidalyti ir su vargingesniais - įkūrė paramos fondą „Viltis Vikonda“. Anot fondo įkūrėjos, pradžioje stengtasi aprūpinti vargstančius žmones maistu, tačiau ilgainiui J. Blažytė teigia supratusi - vargas ir skurdas slypi žmonių mąstyme, tad fondo veikla buvo perorientuota į švietimą. Vyrui pasukus į politiką, verslui teko dviguba našta - teko atlaikyti aplinkinių spaudimą, susijusį su politiniais dalykais. Tačiau J. Blažytė sako, kad jiedu su vyru visada buvo du savarankiški žmonės, gyvenantys savo gyvenimus, stiprūs, bendraujantys abiems įdomiais klausimais. „Niekada nebuvau vyro šešėliu, čia ir įdomumas - su šešėliu gyventi neįdomu“, - pažymi pašnekovė. Vis dėlto po 25 gyvenimo kartu metus jiedu pasuko skirtingais keliais. Blažytė ir priduria, kad niekada nebuvo „prilipusi“ prie savo antros pusės.
Dvi dukras užauginusi viena turtingiausių šalies moterų vadinama J. Blažytė laimę atranda ne turtuose. „Pinigai - mano darbo rezultatas. Jei neuždirbčiau pinigų, būčiau netikusi verslininkė. Pinigai tėra mano sėkmės matavimo vienetas“, - įsitikinusi žinoma moteris.
Ateities planai ir požiūris į gyvenimą
Ar kada nors Jums kilo minčių eiti į politiką? Kol kas negalvoju. Artimiausius penkerius metus tikrai neketinu tapti politike. Bet neatmetate tokios galimybės? Aš neatmetu galimybės nuskristi ir į Mėnulį. Ar norėčiau? Aš daug ko norėčiau (juokiasi)! Ko pati sau palinkėtumėte jubiliejaus proga? Sėkmingai atlikti savo pagrindinę pareigą - būti laimingai. Nes tik laiminga moteris gali užauginti laimingus vaikus, turėti laimingą šeimą, sukurti laimingą verslą ir bendruomenę. To norėčiau palinkėti ir visoms Lietuvos moterims, ypač mamoms.
Jubiliejaus Šventė Tačiau jubiliejus - anaiptol ne vienintelė proga, kurią penktadienį minėjo verslininkė. Tai ir 25-osios pažinties su jos vyru, politiku Viktoru Uspaskichu, metinės. „Tai - asmeninė šventė. Ir gimtadienis, ir pažinties metinės“, - sakė ponia Jolanta. Šias dvi progas pora nusprendė atšvęsti su būriu artimiausių draugų, bičiulių, kolegų. Pasak Jolantos Uspaskich, tai asmeninė šventė, kuomet norisi pabūti artimiausių žmonių rate. Esate iš tų, kuri mėgsta švęsti gimtadienius? Švenčiu visus savo gimtadienius. Kiekvieną kartą pasidžiaugiu savo buvusiais pasiekimais ir mintyse susiformuoju naujus tikslus naujam gyvenimo etapui. Tai tarsi ritualas. Man labai svarbu, kad gimtadienis įvyktų gražioje aplinkoje. Kuris jūsų gimtadienis jums pačiai įsiminė labiausiai? Visai nesvarbu, kaip švenčiu ir kokias salotas valgau (šypsosi). Svarbiausią dovaną yra padovanoję tėvai. Į šventę pasikvietėte koncertuoti Chrisą Normaną. Kodėl būtent jį, ar tai jūsų mėgstamas atlikėjas, jaunystės laikų muzika? Tai ne tik jaunystės laikų muzika. Tai tiesiog mano muzika. Šio atlikėjo kūrinius išgirdau būdama 14 ar 15 metų. Sunku patikėti, kad jums 50 metų. Atrodote labai jaunatviškai. Mano jaunystės paslaptis labai paprasta: reikia tiesiog gyventi savo tikrajame amžiuje ir nesistengti būti nei jaunesnei, nei vyresnei. Savo tikrojo amžiaus priėmimas sukuria labai gerą savijautą. Tuo pačiu minite ir 25-ąsias pažinties su Viktoru metines. Viktoras užsiminė, kad lygiai prieš 25-erius metus pirmą kartą pasibučiavotės. Romantikos klausimais ekspertas mūsų šeimoje yra Viktoras (šypsosi). Man visai nesvarbu, kaip ir kada mes pasibučiavome. Daug svarbiau, ką mes sukūrėme būdami kartu. Svečius linksmino grupės „Smokie“ lyderis Chrisas Normanas, žinomi Lietuvos atlikėjai. J.Uspaskich kaip visada atrodė jaunatviškai, buvo nusiteikusi smagiai.
