Vitaminai ir mineralai - nepakeičiamos organizmui būtinos medžiagos, kurias gauname su maistu. Šios medžiagos ypatingai svarbios pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai augančiam vaikui. Dėl vitaminų stokos gali labai pablogėti vaiko sveikata ir kamuoti įvairūs negalavimai. Avitaminozę sukelia vieno ar kelių vitaminų stoka maiste. Kurio nors vitamino gali pritrūkti neracionaliai maitinamam kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais, paūgėjusiam mažyliui - dėl neracionalios mitybos rafinuotais maisto produktais. Naudingųjų medžiagų neužteks prastą apetitą turinčiam mažyliui. Hipovitaminozė - tai jau liguista vaiko būklė, kai vitaminų atsargos organizme labai sumažėja. Tai gali atsitikti ne tik tada, kai nepakanka su maistu gaunamų vitaminų. Tokį vitaminų stygių dažnai patiria skrandžio, kepenų, kasos, žarnyno ligomis sergantys vaikai, taip pat - gimę neišnešioti.
Kai trūksta kurio nors vitamino, sutrinka fiziologinės funkcijos, kurioms šis elementas būtinas. Pavyzdžiui, vaikas gali pasidaryti dirglus, pradeda skaudėti galvą arba išsausėja oda.
Vitamino D svarba ir trūkumo požymiai
Vitaminas D kūdikiams būtinas. Svarbiausia jo funkcija - padėti organizmui įsisavinti kalcį ir apsaugoti nuo rachito. Vitaminą D organizmas sugeba pasigaminti pats, jo gamyba vyksta odoje veikiant saulės spinduliams. Lietuvoje, taip pat ir kitose panašaus klimato šalyse, ištisus metus gaunamas saulės spindulių kiekis yra per mažas, kad būtų pagaminamas pakankamas vitamino D kiekis, todėl jo reikia gauti papildomai maisto papildų forma.
Žindomiems kūdikiams rekomenduojama vartoti vitamino D lašiukus profilaktiškai, kadangi motinos piene jo yra labai nedaug. Mišinėliu maitinamiems kūdikiams papildomai vitaminas D skiriamas atsižvelgiant į mišinėlio sudėtį - kai kuriuose mišinukuose yra papildomai pridėta vitamino D. Vitamino D dozę turi paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, svorį, bei esamus vitamino D trūkumo požymius. Kūdikiams iki 2 metų vitaminą D rekomenduojama vartoti ištisus metus, dozę koreguojant priklausomai nuo metų laiko ir lauke praleidžiamo laiko. 1 - 2 lašeliai daugelio Lietuvoje parduodamų vitamino D aliejinių tirpalų. Esant trūkumo požymiams gydytojas gali paskirti kelis kartus didesnę gydomąją vitamino D dozę.
Nors vitamino D trūkumas vaikams atsiranda žymiai dažniau nei perteklius, ilgą laiką vartojant didelę gydomąją dozę galimas ir perdozavimas, kadangi vitaminas D kaupiasi kūno riebaluose ir nereikalingas kiekis nėra pašalinamas. Vitamino D perdozavimas yra ne mažiau pavojingas nei trūkumas.
Kad trūksta vitamino D galima įtarti, jeigu kūdikis vangus, nevalgus, pagausėjęs prakaitavimas. Mamytės skundžiasi, kad kūdikis nutrina pakaušyje plaukučius, nes sukioja galvytę, neramus. Gali būti irzlus arba mieguistas.
Jeigu per mažai vitamino D, sumažėja ir kalcio bei fosforo, todėl sutrinka kaulų mineralizacija ir vaikas gali susirgti rachitu. Trūkstant vitamino D, vaikams gali deformuotis kaukolė, stuburas ir žandikauliai, sutrikti dantų dygimas, atsirasti dėmių dantų emalyje.
Kai šėlsta hormonai ir „valdo“ greitas maistas. Jei tėvų įtaka mažųjų mitybai - reikšminga, jiems augant ir savarankiškėjant kartais jau tenka pakovoti, kad sveikatai naudingų maisto produktų neišstumtų menkesnės mitybinės vertės. Kaip sakė 15min kalbinta vilnietė Rasa, vaikams tampant paaugliais ima atrodyti, kad pastangos formuoti teisingus mitybos įpročius - perniek. „Jeigu būdami mažesni sūnūs nesiginčydami valgydavo įvairių pieno produktų, žuvies, netgi silkės, kiaušinių, daržovių, o vietoje saldumynų tikdavo vaisiai, jiems augant, kuo toliau, tuo daugiau nesveiko maisto. Atrodo, kad ruoštas namuose jiems - kančia, o greitasis - šventė. Susitarti, kad normaliai pavalgytų tampa sunku, nekalbant apie žuvų taukus, vitaminus, kuriais stengdavomės pastiprinti augantį organizmą. Ankstyvoje vaikystėje mielai geriamus paprasčiausius žuvies taukus pradinėse klasėse pakeitė su skoniais, vėliau minkštas vitamino D kapsules tačiau dabar sūnūs ir jo kratosi“, - dalijosi paauglių mama. Pasak J.Kielienės, tai gana tipiška situacija, nes augant vaikams mūsų įtaka jiems - vis mažesnė. „Vyresniame amžiuje su vaikais sunkiau susišnekėti, tačiau jiems taip pat reikalingas vitaminas D dėl jau minėtų imuninių ligų, o ypač - nervų sistemos stiprinimo. Paauglystė - jautrus amžius, nes vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, o vitaminas D labai svarbus normaliai emocinei būklei. Kai jo stokojama, ne tik paauglystėje, bet ir visoms amžiaus grupėms pasireiškia nerimas, apatija, mieguistumas, nuovargis“, - vardijo J.Kielienė.
Pavasarį buvo antplūdis žmonių - skundėsi, kad vos papūtus vėjeliui sunegaluoja, vartoja antibiotikus, pasveiksta, o po poros savaičių - vėl gerklę skauda, kosi, sloguoja“, - prisiminė Apotheka atstovė. Per karščius, atrodo, nebeturėtume sirgti, bet staiga išlenda herpis, o jis, kaip priminė vaistininkė - ženklas, kad pasilpo imunitetas, kuriam taip pat didelės įtakos turi vitaminas D.
Kaip rodo tyrimai, vitamino D stinga 4 iš 5 Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, paaugliams bei dirbantiems uždarose patalpose, biuruose.
Kada kūdikis gimsta išnešiotas, po sklandaus nėštumo, mamai nestokojus vitamino D, kūdikiui pakanka profilaktiškai skiriamų vitamino D dozių. Išnešiotiems, mamos pienu maitinamiems kūdikiams profilaktiškai vitamino D gydytojai skiria nuo 4 gyvenimo savaitės, neišnešiotiems ir dvyniams - nuo 7 dienos.
Kai trūksta kurio nors vitamino, sutrinka fiziologinės funkcijos, kurioms šis elementas būtinas. Pavyzdžiui, vaikas gali pasidaryti dirglus, pradeda skaudėti galvą arba išsausėja oda. Jeigu per mažai vitamino D, sumažėja ir kalcio bei fosforo, todėl sutrinka kaulų mineralizacija ir vaikas gali susirgti rachitu.
Stokojant vitamino B2, sutrūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai, prasideda burnos gleivinės uždegimas. Dėl vitamino B6 stokos sutrinka centrinės nervų sistemos veikla. Jeigu vaikas irzlus, nervingas, nuvargęs, prarado apetitą arba sutriko miegas, galite įtarti, kad jam trūksta vitaminų. Žinoma, geriausia nuvesti vaiką pas gydytoją, kuris parinks tinkamas priemones mažyliui.
Pastebėjus nerimą keliančius simptomus ir įtarus, kad vaikas gali stokoti vitaminų, mineralinių ar kitų medžiagų, vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, o ypač naudinga atlikti išsamius tyrimus. Vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekis yra nustatomas tiriant kraują.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad netinkamas maisto papildų vartojimas, kuris dažniausiai pasireiškia perdozavimu, gali ne tik nepadėti organizmui, bet ir sukelti tam tikrų sveikatos sutrikimų.
„Kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai, tačiau jei vaiko savijauta pablogėjo, vertėtų sunerimti ir ieškoti priežasčių. Tai, kad organizmui trūksta vitaminų, išduoda tokie simptomai, kaip nuovargis, mieguistumas, prastesnė vaiko nuotaika, raumenų silpnumas, sumažėjęs apetitas ar sulėtėjęs augimas. Netgi padidėjęs prakaitavimas gali signalizuoti apie tam tikrų medžiagų trūkumą“, - sako farmacininkė.
Maisto medžiagų šaltiniai ir mitybos svarba
Būnant saulėje. Tai - pagrindinis vitamino D šaltinis. Vitaminas D gaminasi kuomet odą veikia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB). Su maistu. Apie 10-20% reikiamos vitamino D normos gaunama su maistu. Gausiausiai jo yra riebiose žuvies rūšyse (lašišoje, skumbrėje, silkėje, upėtakyje, tune), ikruose, žuvies taukuose, kiek mažiau jautienos kepenyse, kiaulienoje, kiaušinio trynyje, kai kuriuose grybuose, pieno produktuose. Vitamino D kiekis maisto produktuose labai priklauso nuo sezono, saulėtų dienų skaičiaus, ūkininkavimo būdo.
Vartojant maisto papildus. Tais atvejais, kai organizmas vitamino D dėl saulės trūkumo pagamina nepakankamai, rekomenduojama naudoti vitamino D papildus. Šias 10-20 minučių turite būti nepasitepę apsauginiu kremu nuo saulės, kuris blokuoja UVB spindulius.
Žinoma, geriausia nuvesti vaiką pas gydytoją, kuris parinks tinkamas priemones mažyliui. Ko gero, daugeliui žinoma, kad vaikas turėtų valgyti kuo įvairesnį maistą, nes kiekviename maisto produkte yra skirtingų vitaminų ir mineralų. Vaisiai ir daržovės turi daug vitaminų C ir P, folio rūgšties, beta karotino. Mėsa - svarbus vitamino B 12 šaltinis, taip pat joje netrūksta vitaminų B1, B2 ir B6. Pienas ir jo produktai aprūpina mus vitaminais A ir B2. Grūdų produktai suteikia vitaminų B1,B2, B6, PP ir E, augaliniai aliejai - vitamino E, augaliniuose riebaluose nemažai vitaminų A ir D.
Deja, šiuolaikinio modernaus žemės ūkio sąlygomis išaugintuose maisto produktuose tėra minimalus naudingųjų medžiagų kiekis. Daržovės ir vaisiai auginami nualintoje žemėje arba šiltnamiuose, todėl šiuolaikiniai maisto produktai neturi didelės biologinės vertės organizmui. Jau šiežios daržovės ir vaisiai ant prekystalio nėra pakankamai vertingi, o maisto pramonės įmonėse apdoroti produktai praranda dar daugiau maistingųjų medžiagų. Perkame dirbtiniais dažikliais pagražintus, įvairių skonių stiprikliais paskanintus ir konservantų bei kitokios chemijos prifarširuotus maisto produktus. Tenkinamės tuo, kas lieka ilgai laikytuose, užšaldytuose, termiškai ir kitaip apdorotuose produktuose. Vitaminų ir mineralų juose sumažėja dešimteriopai. Taigi, kai trūksta šių medžiagų, vaikas patiria vadinamąjį slaptąjį badą. Su maistu jis gauna pakankamai kalorijų, o naudingųjų medžiagų jame trūksta.
Šiuolaikiniams vaikams daugiausia trūksta vitaminų B1 ir D (apsaugančio nuo rachito). Daugeliui jų nustatomas anemiją sukeliantis geležies trūkumas. Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Taigi negaunančiam pakankamai vitaminų su maistu vaikui jų turime duoti papildomai, todėl specialiai vaikams gaminami įvairūs vitaminų ir mineralų maisto papildai. Juose yra būtini šių medžiagų kiekiai. Mažam vaikui patogiausia sugirdyti skystus vitaminus. Tėveliams derėtų atkreipti dėmesį ir į vitaminų koncentraciją. Patogiausia, kai keliuose sirupo lašuose ar vienoje tabletėje yra visas paros vitaminų kiekis. Vaikišką maisto papildą išsirinkote, bet dar būtų gerai, kad vaikas kasdien nesiraukytų ir nesiožiuotų. Todėl kai kurie gamintojai sugalvojo gudrybę - skanius vitaminus, kuriuos vaikas sušlamš kaip saldainį. Mažylis neatsisakys pasaldinto gardaus sirupo, lašiukų arba uogų ar vaisių skonio tabletės. Vaistinėje rasite įvairių vitaminų ir mineralų kompleksų vaikams, kurie sustiprins vaiko organizmą, suteiks energijos bei atsparumo įvairioms negalavimams.
Subalansuota ir visavertė mityba - ypač svarbi „Kol kūdikis žindomas mamos pienu, jo organizmo aprūpinimas reikalingais vitaminais ar mikroelemetais bus pakankamas. Kiti maisto produktai į vaiko mitybos racioną po truputį įtraukiami nuo maždaug 6 mėnesio. Vis dėlto, kai kuriems kūdikiams vien mamos pieno jau nebeužtenka nuo 4-5 mėnesių amžiaus, todėl papildomas maitinimas gali būti pradedamas ir anksčiau. Teisingas kūdikio primaitinimas lemia ne tik tai, ar mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, koks bus jo santykis su maistu. Dėl to svarbu užtikrinti visavertę mitybą ir rinktis sveikus maisto produktus, kuriuose daug vitaminų, mineralų, mikroelementų ir skaidulų“, - sako vaistininkė. Specialistė išskyrė produktus, kuriuos įprastai nuo 6 mėnesio reikėtų įtraukti į vaiko mitybą jam toliau augant:
Nuo 6 mėnesių amžiaus - garuose verdamos daržovės (morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, cukinija), trinti vaisiai be odelių (bananas, obuolys, slyva, kriaušė), grūdinės kultūros (kukurūzai, avižos, ryžiai) ir mėsa.Nuo 7 mėnesių amžiaus gali atsirasti ankštinės daržovės, tik be odelių.Į 8-10 mėnesių amžiaus vaiko mitybą galima įtraukti žuvies (dukart per savaitę), kiaušinių (pradėti nuo trynio, baltymą įtraukti vėliau), šiek tiek prieskonių, vengti cukraus.Nuo 11 mėnesio pridedami pieno produktai, maistą jau galima patiekti stambesniais kąsniais.Nuo 12 mėnesių amžiaus vaikas mokosi kramtyti, mitybos racionas stabilizuojasi, vaikui tiekiami 3 pagrindiniai valgiai ir 2 užkandžiai.
7pack subalansuota mityba Vilniuje ir Kaune
Laktozės netoleravimas - simptomai ir sprendimai
Laktozės netoleravimas - tai būklė, kai organizmas negali tinkamai virškinti laktozės, pieno produktuose esančio cukraus. Dėl šios priežasties vaikai, kenčiantys nuo laktozės netoleravimo, gali patirti įvairius nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas ar pykinimas.
Tėvams ne visada lengva atpažinti, ar jų vaikas netoleruoja laktozės. Vaikai dažnai skundžiasi pilvo skausmais ar pykinimu dėl įvairių priežasčių. Mokykliniame amžiuje tėvai pilvo skausmus dažnai „nurašo“ mokykliniam stresui”, - sako MB Green platform vadovas, projekto www.netoleruojulaktozes.lt įkūrėjas R.
Simptomai gali būti panašūs į kitus sveikatos sutrikimus - laktozės netoleravimo simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo skausmas ar pykinimas, yra panašūs į kitų virškinimo sutrikimų ar net maisto alergijų simptomus. Simptomai pasireiškia ne iškart - laktozės netoleravimas gali nesukelti tiesioginių reakcijų. Simptomai dažnai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po laktozės turinčio maisto suvartojimo, todėl tėvams gali būti sunku susieti vaiko diskomfortą su pieno produktų vartojimu.
Kintantis simptomų stiprumo intensyvumas - kai kurie vaikai gali toleruoti mažesnį laktozės kiekį be stiprių simptomų. Tokiu atveju tėvai gali nematyti aiškių ryšių tarp vaiko mitybos ir sveikatos problemų, nes simptomai gali būti nereguliarūs arba tik švelnūs. Vaikai gali neįvardyti simptomų - maži vaikai kartais sunkiai išreiškia ar supranta, ką jaučia. Skirtingas laktozės netoleravimo laipsnis - ne visi laktozės netoleravimo atvejai yra vienodi - kai kurie vaikai gali patirti tik lengvus simptomus, todėl tėvams gali būti sunkiau juos pastebėti. Maistas su paslėpta laktoze - laktozės yra ne tik akivaizdžiuose pieno produktuose, tokiuose kaip pienas ar sūris, bet ir daugelyje perdirbtų maisto produktų - kepiniuose, padažuose ar net kai kuriuose vaistuose. Netoleravimo amžiaus skirtumai - laktozės netoleravimas gali vystytis palaipsniui. Vaikas gali gimti galėdamas virškinti laktozę, tačiau su amžiumi fermento laktazės, kuris padeda skaidyti laktozę, kiekis gali sumažėti.
Dėl šių priežasčių tėvams gali būti sudėtinga greitai suprasti, kad vaikas netoleruoja laktozės. “ Nustačius laktozės netoleravimą labai svarbu vaiko švietimas, savarankiškumas ir psichologinis aspektas“, - sako projekto www.netoleruojulaktozes.lt vadovas R. „Mokyklinio amžiaus vaikai turi suprasti savo kūno poreikius ir žinoti, kaip išvengti laktozės turinčių produktų. Tėvai turėtų kalbėtis su vaiku ir padėti jam atpažinti, kokie produktai jam netinka, mokyti skaityti etiketes ir suvokti, kaip tam tikri maisto produktai gali paveikti jo sveikatą. Vaikas turi jaustis užtikrintas, kad mokykloje ar išvykoje gali savarankiškai valdyti savo mitybą. Svarbus ir psichologinis aspektas - vaikui, turinčiam laktozės netoleravimą, gali kilti sunkumų dėl kitų vaikų reakcijų ar jausmo, kad jis yra „kitoks“. Tėvai ir mokytojai turi padėti vaikui jaustis patogiai su savo mitybos poreikiais. Vaikai turi suprasti, kad mitybos apribojimai yra sveikatos dalykas, ir tai nereiškia, kad jie yra mažiau normalūs ar kažkuo išskirtiniai. Laktozės netoleravimas yra maisto medžiagų netoleravimas, palietęs pasaulyje daug žmonių. Tiesiog pieną toleruoja ne visi. Tik tiek”, - sako R.
Mokyklos mityba yra ypač svarbi vaiko dienos racione. Pienas dažnai yra įtraukiamas į mokyklų maisto programas dėl jo maistingumo. Tačiau vaikams, kurie kenčia nuo laktozės netoleravimo, tradiciniai pieno produktai gali sukelti diskomfortą ir sveikatos problemas. Ugdymo įstaigoms vis dar per brangu yra specialiai tiekti pieno produktus be laktozės ar alternatyvas, tokias kaip pienas be laktozės ar augalinės kilmės pieno produktai, tokie kaip migdolų, sojos ar avižų pienas. Tačiau net ir nerekomenduojama keisti pieno produktų jų atmainomis. Tikrame piene žymiai daugiau naudingųjų medžiagų nei sojų, migdolų piene. Pienas ir pieno produktų vartojimas užtikrina energijos ir maistinių medžiagų kiekius, kurie reikalingi augimui ir vystymuisi, kaulų formavimuisi. Pienas padeda išvengti maisto medžiagų trūkumo, jei pieno produktai vartojami reguliariai. Pienas ir jo produktai turi daug baltymų ir kalcio. Pasirinkus liesesnius pieno produktus, mažėja kalorijų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, o naudingų medžiagų gaunama tiek pat. Pienas yra vertingas baltymų, kalcio, vitaminų A, D, B12 ir riboflavino šaltinis.
Nors laktozės netoleravimas tarp vaikų nėra didelė problema, laktozės netoleravimas nustatomas iki 10% vaikų. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti skirtingais laipsniais - nuo visiško nesugebėjimo toleruoti pieno iki nedidelio jautrumo. Vaikai iki 2-3 metų laktozės netoleruoja gana retai. Ši problema dažnai pastebima mokyklinio amžiaus vaikams, kai jų organizmas natūraliai pradeda mažinti laktazės gamybą. Jei vaikas ne alergiškas pienui, bet netoleruoja laktozės, jam galima duoti belaktozių pieno, jogurto ir kitų produktų arba kartu su pienu vartoti laktazės maisto papildus. “ Laktazės papildai yra paprastai vartojami kartu su maistu, kuris turi laktozės. Tai leidžia vaikams mėgautis pieno produktais, tokiais kaip sūris, jogurtas ar ledai, nepaisant laktozės netoleravimo. Tokiu būdu, vaikams suteikiama galimybė pasinaudoti pieno produktuose esančiais svarbiais vitaminais ir mineralais. Laktazės papildai leidžia vaikams laisviau rinktis maistą, nepriklausomai nuo laktozės kiekio. Tai suteikia vaikams daugiau laisvės ir mažina jausmą, kad jie yra „kitokie““, - sako projekto www.netoleruojulaktozes.lt vadovas R. Rinkitės kokybiškus laktazės papildus, kurie yra patikimi ir efektyvūs. Ieškokite produktų, kurių sudėtyje yra natūralios laktazės, ir kurie yra patikrinti bei sertifikuoti. Laktozės netoleravimas neturi trukdyti mokyklinio amžiaus vaikams gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu rasti tinkamus maisto pakaitalus, užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų gavimą, šviesti vaikus apie jų mitybos poreikius ir kurti supratingą aplinką mokykloje. Aukštos kokybės laktazės maisto papildų ieškokite www.netoleruojulaktozes.lt internetinėje parduotuvėje.
Kaip skirtingais amžiaus tarpsniais pasireiškia vitamino D stygius ir į ką ypač atkreipti dėmesį, 15min klausė Apotheka vaistinės Panevėžyje farmacinės veiklos vadovės Justinos Kielienės. Kaip priminė Justina, vitaminas D yra atsakingas už kalcio, fosforo įsisavinimą, taigi, kai vystosi kūdikio kaulų, raumenų sistemos, ypatingai svarbu, kad šių medžiagų netrūktų. Vitaminas D šiuose procesuose - itin svarbus.
Vitamino D stokos sukeltą ankstyvojo amžiaus vaikų ligą - rachitą, kuris pasireiškia medžiagų apytakos sutrikimu (ypač fosforo, kalcio) ir daugelio organų bei sistemų pažeidimu, dar 1645 m. aprašė mokslininkas Davidas Whisleris. XIX a. ši liga buvo susieta su saulės stoka. XX a. pradžioje rachitas pradėtas gydyti žuvų taukais.
Augančiam vaikų organizmui vitaminas D taip pat išlieka reikšmingas. Ne tik raumenims, kaulams, kurie vystosi, bet ir pieniniams bei juos keičiantiems nuolatiniams dantims. „Šiuo laiku vitaminas D svarbus tuo, kad padeda įsisavinti kalcį. Kai jo trūksta, retėja kaulų tankis, taigi, dantukų vystymuisi vitaminas D labai aktualus. Šio vitamino stokojantys vaikai gali būti irzlesni, mieguistesni, dažniau sirgti peršalimo ligomis, nes D vitaminas dalyvauja imuninės sistemos vystymosi stiprinime“, - komentavo Apotheka vaistinės Panevėžyje farmacinės veiklos vadovė.
Kalbos, neva vasarą saulės vitamino vartoti nereikia, nes jo pakankamai gauname būdami lauke, Rasos neįtikina: „Kraujo tyrimai arba parodo vitamino D stygių, arba ne“.
Apotheka vaistinės Panevėžyje farmacinės veiklos vadovė J.Kielienė akcentuoja ne tik saulės naudą, bet ir galimą žalą odai. Jeigu naudojame apsauginius kremus, nepasigaminame vitamino D. „Mūsų krašte vasaros trumpos, saulės mažai, be to, saugome odą naudodami apsauginius kremus, o su maistu gauname tik apie 10 proc. mums reikalingo vitamino D. Taigi, mano patarimas būtų, jei trūksta vitamino D, yra jo žemutinė normos riba ar norma - pavartoti papildomai, nepaisant sezono“, - patarė J.Kielienė, pabrėždama, kad vitaminas D svarbus ne tik kūdikiams, mažiems ar vyresniems vaikams, bet ir suaugusiems.
Saugo nuo depresijos ir kaulų retėjimo vyresniame amžiuje „Pavasarį buvo antplūdis žmonių - skundėsi, kad vos papūtus vėjeliui sunegaluoja, vartoja antibiotikus, pasveiksta, o po poros savaičių - vėl gerklę skauda, kosi, sloguoja“, - prisiminė Apotheka atstovė. Per karščius, atrodo, nebeturėtume sirgti, bet staiga išlenda herpis, o jis, kaip priminė vaistininkė - ženklas, kad pasilpo imunitetas, kuriam taip pat didelės įtakos turi vitaminas D. Vyresnio amžiaus žmonės išskiriami kaip ypač stokojantys šio vitamino. Kaip akcentavo J.Kielienė, šioje amžiaus grupėje dažna depresija: „Moksliniais tyrimais įrodyta sąsaja tarp vitamino D stygiaus ir depresijos vyresniame amžiuje, taip pat osteoporozė, kai retėja kaulų tankis“.
Tyrimų duomenimis, net 85 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių Lietuvoje stokoja vitamino D. Kaupti šio vitamino atsargas saulėje sunkiau vyresnio amžiaus moterims, mat menopauzės laikotarpiu gebėjimą gaminti vitaminą D mažina kintanti odos struktūra. Lengviau serga ir sveiksta po COVID-19 ligos Pasak J.Kielienės, apie 10 proc. mums reikalingo vitamino D galime gauti iš maisto produktų: jūrinės žuvies, kiaušinių, pieno, kitų, tačiau įsisavinimui trukdo kai kurios virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ligos, jei vartojame tam tikrus vaistus ir pan.
Kaip akcentavo Apotheka atstovė, vitaminas D labai svarbus sergantiems ar persirgusiems COVID-19 liga. „Kaip rodo tyrimai, stokojantys šio vitamino ir greičiau suserga, ir sunkesnė ligos eiga, ir labai ilgą laikotarpį, net apie pusę metų pasireiškia liekamieji reiškiniai, dažni peršalimai, gausus plaukų slinkimas ir t.t.“ Ne šiaip sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą - vitamino D atsargomis organizme J.Kielienė patartų rūpintis jau dabar, kad šaltąjį ligų sezoną pasitiktume stiprūs.
Asmeninio albumo nuotr./Justina Kielienė „Dar pavasarį sulaukėme žmonių, kurie, pasiskaitę, pasidomėję, ieškojo vitamino D papildų organizmui stiprinti. Pasipasakojo keli pacientai, kad sirgo kovidu ir kankina įvairūs simptomai, tad priemonių ėmėsi nelaukdami“, - dalijosi Apotheka vaistinės Panevėžyje farmacinės veiklos vadovė.
Pasak jos, ligų prevencija vis dar labiau rūpinasi moterys, tačiau organizmo stiprinimas aktualus nepriklausomai nuo lyties. Kaip rodo tyrimai, vitamino D stinga 4 iš 5 Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, paaugliams bei dirbantiems uždarose patalpose, biuruose.
Kokias vitamino D dozes vartoti? Papildomai vitamino D rekomenduojama vartoti ne tik kūdikiams, vaikams, nėščiosioms ir žindančiosioms moterims, bet ir sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, turintiems antsvorio ar sergantiems nutukimu, osteoporoze. Didesnė vitamino D dozės skiriamos rūkantiesiems, sportininkams, vartojantiems tam tikrus vaistus.
Kokias tiksliai vitamino D dozes vartoti visų pirma priklauso nuo jo kiekio organizme, amžiaus, lėtinių ligų, kaip maitinasi, kiek laiko praleidžia gryname ore ir pan. Jei vitamino D - norma ar žemutinė norma, J.Kielienė siūlo 1000 iki 2000 veikimo vienetų profilaktinės vitamino D dozės, stokojant vitamino D - apie 4000 veikimo vienetų dozės.
Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl pirmenybė teikiama aliejinei jo formai. Lašeliais vitaminas D skiriamas kūdikiams, aliejinę forą renkasi žmonės, kuriems sunku nuryti ar tiesiog patogiau vitaminą D vartoti taip, nors yra pačių įvairiausių vitamino D papildų. Populiariausia vitamino D forma - minkštos kapsulės. Kaip juokauja gydytojai ir vaistininkai, nusipirkti nepakanka, dar reikia ir vartoti - kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas.
Nors maisto papildai ir vitaminai jokiais būdais nepakeičia sveikos ir subalansuotos mitybos, atsiųstame pranešime BENU vaistininkė Laura Mockutė sako, jei vaikas laikosi ribojančios dietos, negali pakankamai įsisavinti maistinių medžiagų arba yra išrankus valgytojas, reikėtų augančio vaiko organizmą pastiprinti maisto papildais ir padėti organizmui įsisavinti trūkstamus vitaminus ar mikroelementus.
Ypač svarbus papildas vaikams iki trejų metų ir vėliau - vitaminas D. Jis apsaugo nuo rachito ir padeda įsisavinti kalcį. Pasak vaistininkės, maždaug nuo mėnesio amžiaus galima duoti vitamino D papildomai, nes kiekis, kurį kūdikis gauna iš mamos pieno, dažnai yra nepakankamas. Jei vaikas maitinamas mišiniu, reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes dažnai ten galima rasti ir vitamino D. Tokiu atveju jo papildomai duoti nereikėtų.
„Kūdikiams dažnai pasireiškia geležies stokos anemija, kuri turi įtakos kraujodaros funkcijos sutrikimams, organizme pritrūksta deguonies, todėl kenčia širdies, raumenų sistemos. Folio rūgštis taip pat svarbi kraujodarai. Jos organizmas nekaupia, todėl žindančiai mamai folio rūgšties reikėtų vartoti papildomai. Ši medžiaga yra svarbi vidaus organų formavimuisi, DNR gamybai, padeda susidaryti naujoms ląstelėms. B12 stoka trukdo geležies pasisavinimui“, - vardija farmacininkė.
Kitas papildas, kurį vaikams reikėtų vartoti nepertraukiamai nuo metų, yra žuvų taukai. Jei kūdikis maitinamas mamos pienu, mama omega-3 riebalų rūgštis perduoda vaikui per pieną, tačiau nutraukus žindymą, reikėtų pasirūpinti, kad vaiko mityboje netrūktų riebiųjų rūgščių. „Įvairios studijos rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda sumažinti vaikų hiperaktyvumą, impulsyvumą ir sunkumą susikaupti, taip pat gerina vaikų smegenų veiklą ir vystymąsi. Šie riebalai vaidina pagrindinį vaidmenį vaikų augimo ir vystymosi procesuose ir turi daugybę naudingų savybių. Jei nusprendėte rinktis papildą, įsitikinkite, kad jūsų vaikas laikosi rekomenduojamos dozės, kad sumažintumėte šalutinio poveikio riziką. Geriausia pradėti vartoti mažesnėmis dozėmis ir palaipsniui jas didinti iki rekomenduojamos paros normos, kad įvertintumėte vaiko toleranciją šiam papildui“, - sako L. Mockutė.
Kokius maisto papildus rinktis, kad vaikas neužspringtų? Jei subalansuotos mitybos nepakanka, vitaminus, anot specialistės, patariama rinktis pagal vaiko amžių. Iki trejų metų vaikams duodami skysto pavidalo papildai, kad vaikams juos būtų patogiau nuryti. Vėliau - galima rinktis tiek skystus, tiek kramtomus vitaminus. „Lietuvoje, didžioji dalis maisto papildų yra skirti vaikams nuo trejų metų, tačiau kiekviena mama pažįsta savo vaiką ir žino, kokia yra tikimybė užspringti. Renkantis preparatą, reikėtų situaciją vertinti labai individualiai - kai kurie vaikai ir 6 metų labai dažnai springsta. Mažiausia tikimybė užspringti yra vartojant sirupą. Jis yra normuojamas, duodamas gerti tėvelių, todėl priešingai nei guminukas ar kramtoma tabletė, kurią vaikas įsidėjęs į burną gali nubėgti žaisti, yra saugesni“, - sako L. Mockutė ir priduria, kad visais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris geriausiai įvertintų, kokių vitaminų ir mineralų vaikui reikia ar trūksta.
