Laimė - tai visai ne rezultatas ir ne kažko gavimas, ko neturime. Šiuolaikinis materialus pasaulis žodį „laimė“ dažnai suvokia kaip galimybę valdyti materialinius resursus, nekilnojamąjį turtą, aukštą socialinį statusą ir pan. Melagingas prestižas klesti, ir viso to fone auga mūsų vaikai. Ar daug iš tikrųjų laimingų žmonių matome aplink save? Deja.

Bet kuris laimingas žmogus, pasiekęs tam tikrų aukštumų, pasakys, kad pati iš savęs „viršūnė“ nepadarys žmogaus laimingo visam laikui. Tai tik priemonė. Tai koks gi bruožas skiria laimingą žmogų nuo nelaimingo? Dėkingumas. Kai žmogus geba vertinti tai, ką turi.

Maži vaikai negeba įvertinti tėvų pastangų, negeba suvokti, kokia yra komfortiškos vaikystės kaina. Tačiau savo pavyzdžiu tėvai gali pastebėti ir įvertinti tai, kas mus supa nuolatos. Rezultate vaikai suvoks tėvų pastangų vaisius ir pradės juos vertinti.

Svarbu ne nuolat kartoti, kad vaikai turi būti dėkingi, o skiepyti dėkingumo jausmą juose. Žodžiai „ačiū“ ir „prašom“ yra geri pagalbininkai, tačiau jų, deja, nepakanka.

Kaip ugdyti dėkingumo jausmą vaikams?

Yra keletas būdų, kaip galite padėti vaikui suprasti ir vertinti tai, ką turi:

1. Kasdieniai dėkingumo pratimai: Pagal galimybes, pratimą vertėtų atlikti kiekvieną dieną. Geriausiai - prieš nakties miegą. Atsigulkite šalia vaiko ir aptarkite visas „dovanas“, kurias atnešė diena. Vardydami dienos „dovanas“, mes mokome vaiką matyti tai, kas gero su mumis įvyksta - dovanas.

   

2. Kūrybiškumas ir vaizduotė: Leiskite vaikui neštis namo įvairius rastus „lobius“ - kamštelius, įdomios formos pagaliukus, plastikinio žaislo nuolaužą ir pan. Vaikui atsidžiaugus ir pamiršus apie šiukšlytę, ją galėsite išmesti (jam nematant), o vaikui suteiksite neįkainojamą patirtį: kūrybiškumo ir vaizduotės auginimas, savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi skatinimas, džiaugsmas paprastais gyvenimo dalykais!

3. Daryti gera kitiems: Jūs patys sprendžiate kada ir kiek laiko galite skirti šiai sričiai. Ar tai kartą per mėnesį, ar kasdien, kuomet jūs kartu su vaikais darote kam nors gera. Tai ir labdara (surinkimas nebereikalingų daiktų, žaislų, knygų), gyvūnų globa, pagalba senjorams ir pan. Šis įprotis leidžia vaikui pajusti, kad malonu ne tik gauti, bet ir duoti.

4. Vertinimas ir pagyrimas: Kai vaikams dėkojama už pagalbą, jie jaučia, kad juos vertina, todėl daug mieliau įsijungia į bendrus - šeimos tvarkos ritualus: renkant žaislus, sudedant indus į indaplovę, nuvalant dulkes, serviruojant stalą ir pan. Tuomet jiems norisi stengtis. Nebūtina kaskart „dainuoti ditirambus“. Pakaks ir dėkingai nusišypsoti vaikui, paglostyti nugarytę, spūstelti ranką, pakedenti plaukus, apkabinti vaiką. Nebijokite to, kad vaikas be pagyrų nieko nedarys. Šis etapas „išsigyvens“ ir „išsiaugs“.

5. Dalijimasis ir dovanojimas: Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai jaučiasi kur kas laimingesni, kai turi galimybę dalintis ir vaišinti. Didesnį pasitenkinimą jiems atneša galimybė dovanoti savo pačių kurtą darbelį. Taip pat svarbu paaiškinti vaikui, kad dovanoti galima nebūtinai daiktus, o taip pat gerus žodžius, šypsenas ar apkabinimus ir nebūtinai kokia nors proga (šiandiena ir yra puikiausia proga:)). Tėvų pasiūlymas ir priminimas neturi būti raginimas. Noras dalintis turi atkeliauti iš paties vaiko.

   

Iki 3-4 metų beprasmiška ir „nesveika“ reikalauti iš vaiko dosnumo. Tokios opcijos jis dar neturi. Iki šio laiko pas jį vis dar formuojasi savojo „aš“ suvokimas ir labai svarbu palaikyti vaiko siekį į asmeninę laisvę ir asmeninius daiktus, kuriuos jis laiko savo dalimi. Elkitės pagarbiai su vaikų daiktais. Neišmeskite jų ir neatiduokite neatsiklausę. Tegul vaikas turi saugią vietą, kur laikytų brangiausius daiktus, žinodamas, kad jų niekas nepaims. O kalbant apie dosnumą, dalybas ir dovanas, be abejo, kaip ir visame kame, vaikas kopijuos jūsų elgesį.

Tėvų vaidmuo vaiko laimėje

Norint sukurti darnią ir vaikui vystytis palankią šeimą, reikia įdėti nemažai jėgų. Vien tik noro ir gražių minčių nepakanka. Visi vadovėliai ir straipsniai, nors kiek prisilietintys prie vaiko raidos, tvirtina, jog vaikui išaugti pilnaverte asmenybe reikalinga abiejų tėvų globa ir meilė. Atsakant į klausimą, kodėl abiejų partnerių įsitraukimas į auklėjimą yra svarbus ne tik vaikui, bet ir jiems patiems.

Vaikelio atėjimas yra tikras išbandymas tėvams, kinta ne tik paros ritmas, pomėgiai, bet ir fiziologinė, psichologinė savijauta. Partneriai svarbūs vienas kitam, nes jų savijautos pakilimai ir atoslūgiai išgyvenami skirtingu metu.

Pirmaisiais kūdikio mėnesiais tėčiai būna didžiule atsvara jaunų mamyčių prislėgtai savijautai. Tačiau tėčiai ne visą laiką jaučiasi tėvystės apogėjuje. Apie šeštą kūdikio gyvenimo mėnesį tėvų savijauta pradeda prastėti. Kūdikis tuo metu nebereikalauja nuolatinės mamos priežiūros ir globos, jis žymiai ilgiau būdrauja ir aktyviai domisi supančiu pasauliu. Dėl šios priežasties tėčiai susiduria su vaiko užėmimo klausimu - ką ir kaip žaisti, kokie žaislai saugūs, kokie ne, kas džiugina, o kas liūdina vaiką.

Antraisiais gyvenimo metais vaiko noras ir galimybės tyrinėti išauga, todėl reikalaujama dar daugiau tėčio dėmesio ir išradingumo. Kylančius nesusipratimus auklėjimo srityje, tėčiai priima kaip iššūkį jų autoritetui. Tėčių auklėjimas skiriasi nuo mamų auklėjimo supratimo. Net pažiūrėjus į vaikui skiriamą laiką, mes, tėvai skiriamės: mamos trigubai ilgiau praleidžia laiko su vaiku, nei tėčiai. Tačiau pažiūrėjus kokybės ir kiekybės santykį iš vaiko pozicijų - tėčių buvimas su vaiku kokybiškesnis. Jie dažniau žaidžia su vaiku nei mamos.

Mama tampa tarytum „Žeme maitintoja“. Bendraudama su vaiku ji siekia sukurti komfortišką, globojančią aplinką. Tėtis - visiška priešingybė mamos auklėjimui. Jo bendravimas su vaiku paremtas žaidimu, dūkimu. Kontakto metu vaikas pastatomas į kritines situacijas, kurios sukelia įvairius, kraštutinius jausmus ir išgyvenimus. Laimėjimo tikimybė labai nedidelė, vaikams tenka dažnai nuliūsti, tačiau laimėjus juos užplūsta didžiulė pasitikėjimo ir pasididžiavimo banga.

Tėvų santykis su vaiku yra labai reikšmingas vystant vaiko sugebėjimą užmegzti ir išlaikyti pilnaverčius santykius tolimesniame gyvenime. Visi emociniai išbandymai žaidimų metu vaikams leidžia geriau pažinti save, auga jų emocinė savikontrolė. Vaikai geba atpažinti ne tik savo, bet ir kitų emocines išraiškas.

Tėvystė - vienas iš svarbiausių vaidmenų mūsų gyvenime. Tokiais sėkmingais tėvais mes jausimės ne tik nuo vaiko charakteristikų (paklusnus, verksniukas ar nenuorama), bet ir nuo partnerių tarpusavio palaikymo. Nevenkite padrąsinti savo partnerio, jei jis įvykdė reikšmingą žingsnį vaiko auginimo klausimu.

tags: #jei #kudikio #laime #priklausytu

• Sužinokite apie Kristaus Gimimo Šventę
• Antrojo gimdymo skyriaus paslaugos
• Ikimokyklinio ugdymo pedagogų seminaras Alytuje
• Misko Zverys Vaikams
• Nauda vaikams iš akrobatikos