Vaikų darželis - tai privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Vaikų darželis, tai ugdymo įstaiga skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams, pvz: Vokietijoje vaikai turi būti sulaukę trejų, Šveicarijoje keturių, o Austrijoje - mažiausiai dviejų su puse metų amžiaus. Sudarant darželio grupes vaikai skirstomi pagal amžių. Grupės sudaromos pradedant nuo lopšelinukų iki paruošiamosios grupės.

Remiantis pirmojo vaikų darželio įkūrėju Frydrichu Vilhelmu Augustu Friobeliu, tai buvo terminas aprėpiantis visas ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas. Šis terminas sujungia mokslo, vaikų ugdymo ir vaikų priežiūros sritis. Darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų.

Istorinis kontekstas

Pramonės revoliucijos metu žmonėms kraustantis iš provincijos į miestus, dramatiškai keitėsi daugiavaikių šeimų socialinė aplinka, kurioje augo vaikai. Ženkliai padidėjo pramoninėje gamyboje dirbančių moterų skaičius. Tuo tarpu vaikai gyveno ypač greitai augančiuose didmiesčių daugiabučių rajonuose. Šiandieninėms, valstybės pripažintoms, vaikų darželiams aprašyti XIX a. egzistavo daug skirtingų pavadinimų. Vaikų darželiai buvo vadinami „mažamečių vaikų mokyklomis“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigomis“. Tuo metu vaikų darželiai dažniausiai vadovavosi Frydricho Friobelso sukurta pedagogika, o taip vadinamoje „mažamečių vaikų mokykloje“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigoje“ nebuvo vadovaujamasi konkrečia ir vientisa pedagogika.

Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija). Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė taip vadinamają „mezgimo mokyklą“. Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo visų pamiršta grafienė Tereza fon Brunsvik. 1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) ji įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“. Jaunystėje ji gyveno Šveicarijoje, kur ji sutiko Johaną Henriką Pestalozzi. Šis susitikimas buvo lemtingas jos ateičiai. Ji buvo to meto moterų išsilavinimo pavyzdžiu Vengrijoje.

Grafienė Tereza fon Brunsvik pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų, profesinę mokyklą, aukštesniąją mergaičių mokymo įstaigą ir namų agronomių mokyklą. 1837 m. ji sukūrė mažamečių vaikų priežiūros susivienijimą. Ji savo pedagoginę patirtį perdavė keliaudama į Vokietiją, Angliją, Italiją ir kitas šalis. Iki jos mirties 1861 m. valstybinių vaikų auklėjimo įstaigų skaičius užaugo iki 80-ies. Grafienė skatino vyriausybę reguliuoti auklėtojų mokslą ir parašė keletą knygų apie ankstyvojo amžiaus auklėjimo svarbą. Nuo 1837 m. Vengrijoje tęsėsi nenutraukiamai auklėtojų apmokymai.

XVIII a. pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiūros namai. Tai padarė Johanas Frydrichas Oberlinas, Luise Šepler ir Paulina zur Lipe miestuose, kuriuose gyveno. O 1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Šiam įvykiui atminti 2015 m. birželio 6 d. Vokietijoje buvo išleistas 215 euro centų vertės pašto ženklas.

Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį keliaudamas iš Blankenburgo į Kailhau. Jo nuomone vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas. Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms. Ten jos turėjo pasisemti pedagoginių žinių ir jas perteikti auklėjime. Vaikų darželis turėjo duoti teigiamą impulsą šeimai.

Dvejiems metams prieš pirmojo darželio įkūrimą Marlishoizerio pastorius Johanas Samuelis Ferdinandas Blumrioderis Švarcburgui-Sonderhauzenui priklausančiam kaime įkūrė mažamečių vaikų priežiūros įstaigą. Jau 1835 m. Erfurte gimęs teologas ir pedagogas Karlas Rainthaleris paskatino įkurti mažamečių vaikų priežiūros įstaigą, kurioje taip pat turėjo būti prižiūrimа ir vaikų sveikata.

Draudimai ir atgimimas

Iki 1846 m. jau buvo sukurti „tikrieji“ vaikų darželiai, kurie rėmėsi Friobelso pedagogikos metodais. 1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti. Už tai atsakingas buvo tuometinis Prūsijos karalystės ministras Karlas Otto von Raumeris. Jo ministerija buvo atsakinga už mediciną, švietimą ir tikybą. Jis nusprendė, jog Friedricho Friobelso pedagoginis požiūris buvo „pagedęs“ ir nepagrįstas. Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius. Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis. Ministerija rėmėsi tuo, kad tokio pobūdžio įstaigos yra žalingos ir yra būtina kruopščiai jas stebėti.

Prūsijos ir Bavarijos karalystėse nekliudomai ir toliau veikė mažamečių vaikų priežiūros įstaigos, kurios buvo ir toliau remiamos valstybės. Vyriausybė iš esmės netrukdė vaikų auklėjimui, tik leido tai daryti valstybės pripažintose įstaigose. Jos turėjo būti ištikimos valstybei. 1852 m. Bavarijos karalystėje egzistavo 91 mažamečių vaikų priežiūros įstaiga, kuriose buvo prižiūrimi 6 796 vaikai. 1860 m. Bertos von Marenholtz-Biulov ir politiko Adolfo Lete, palaikančio socialines idėjas, vaikų darželių draudimas buvo panaikintas. To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui. Ypač tuo užsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos.

Pedagogas Augustas Kioleris taip pat buvo svarbus žmogus vaikų darželių vystymesi. 1863 m. jis kartu su Eleonora Hervart, Mina Šelhorn, Julie Trabert ir Auguste Mioder inicijavo ir įkūrė „Vokietijos Friobelso bendruomenę“. 1872 m. Tiuringijoje buvo įkurta bendrinė Friobelso bendruomenė ir 1873 m. „Vokietijos Friobelso Sąjunga“. Kioleris išvystė „Kiolerio-vaikų darželio pedagogiką“. Taip pat buvo pirmasis redaktorius, laikraščio skirto vaikų darželiams.

Vokietijos imperijoje 1910 m. vaikų, kurie lankė vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigas, skaičius išaugo iki 13 %. Šis procentas išsilaikė ir Veimaro respublikoje. Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika. 1925 m. Klara Grunvald įsteigė vokiškąją Montesori bendruomenę, o Kėte Štern skatino sukurti „išplėstinę Montesori pedagogikos sistemą“. Ši sistema turėjo apjungti Friobelso ir Montesori pedagogikos rūšis.

Šiuolaikiniai vaikų darželiai Lietuvoje ir pasaulyje

Vaikų darželis - tai privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones.

Šiuolaikiniai darželiai siūlo įvairius ugdymo modelius, atitinkančius skirtingus poreikius. Pilnos dienos vaikų auklėjimas Vokietijoje dažnai yra vadinamas dieniniu vaikų darželiu (vok. Kindertagesstätte) arba dieniniais namais vaikams (vok. Tagesheim). Taip pat yra siūlomi ir kitokie lankymo modeliai, pvz., nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ir užimtumas savaitgalio dienomis. Taip pat egzistuoja ir gydomosios bei specifinės pedagogikos vaikų darželiai. Šio tipo darželiuose yra auklėjami neįgalūs, specialios priežiūros ar sveikatos negalavimų turintys vaikai. Yra ir kitokio pedagoginio pobūdžio darželių, pvz., miško vaikų darželiai (vok. Waldkindergarten), ūkio vaikų darželiai (vok. Bauernhofkindergarten), Montessori pedagogikos vaikų darželiai (vok. Montessorikindergarten), vaikų darželis miško kaimas (vok. Waldorfkindergarten).

Kai kuriuose darželiuose yra orientuojamasi į užsienio kalbą ir kitos šalies pedagoginius pagrindus. Lietuvoje pavyzdžiui, lenkiškus ir rusiškus, o Vokietijoje prancūziškus, itališkus arba ispaniškus.

Vaikų darželiai Vilniuje

Vilniaus lopšelis-darželis „Naminukas“ yra viešas juridinis asmuo, įsikūręs Antakalnio rajone. Jis vykdo ikimokyklinį ugdymą, priešmokyklinį ugdymą, užtikrina geros kokybės ugdymą, inicijuoja vaikų ugdymo(si) pasiekimų tyrimus, sudaro palankias sąlygas ugdyti vaikų tautinį, pilietinį sąmoningumą, puoselėti kultūrinę ir socialinę brandą, tenkinti saviugdos ir saviraiškos poreikius. Užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią ugdymosi aplinką. Kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiamą materialinę bazę. Organizuoja vaikų maitinimą ir tėvų švietimą.

Vilniaus lopšelis-darželis Nr. 52 įsteigtas 1959 m. gruodžio 16 d. Jo veiklos pradžia - 1960 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto tarybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Lopšeliui-darželiui suteiktas pavadinimas Vilniaus vaikų darželis „Naminukas“. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. veikė dvi atskiros ikimokyklinio ugdymo įstaigos: Vilniaus vaikų darželis „Naminukas“ ir Vilniaus lopšelis-darželis „Spindulėlis“. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Vilniaus lopšelis-darželis „Spindulėlis“ buvo reorganizuotas, prijungiant prie Vilniaus vaikų darželio „Naminukas“. Nuo 2018 m. sausio 1 d. toliau veiklą tęsia biudžetinė įstaiga Vilniaus lopšelis-darželis „Naminukas“, veikla organizuojama Smėlio g. 13 ir Klinikų g.

Vaikų darželiai Kaune

Kauno lopšelis-darželis „Lakštutė“ duris atvėrė 1973 m. kovo 15 dieną. 1993 m. lapkričio 19 d. vaikų darželiui suteiktas Kauno lopšelio-darželio „Lakštutė“ pavadinimas. Lopšelis-darželis „Lakštutė“ įsikūręs Palemono mikrorajone, jaukiame Lakštingalų slėnio kampelyje, apsuptas gražaus gamtovaizdžio. Pagrindinės veiklos rūšys: ankstyvasis, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Vaikai ugdomi pagal atitinkamas programas.

Įstaigoje veikia 8 grupės: 3 - lopšelio grupės, 4 - darželio grupės, 1 - priešmokyklinio ugdymo grupė. Darželyje dirba 19 pedagogų, tarp kurių yra aukštąjį išsilavinimą turinčių mokytojų, turinčių vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko kvalifikacines kategorijas. Taip pat dirba meninio ugdymo pedagogai, logopedas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, psichologas.

Priešmokyklinio ugdymo grupėje vykdoma tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa „Zipio draugai“. Ikimokyklinio ugdymo „Kūlverstukų“ grupėje taikoma socialinių emocinių įgūdžių ugdymo(si) programa „Kimochis“. Taip pat 3-6 metų vaikų grupėse taikoma „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo“ prevencijos programa.

Vienas iš būdų užtikrinti gerus vaiko pasiekimus įvairiose ugdymosi srityse - veiklos netradicinėse aplinkose. Palaikant glaudžius bendradarbiavimo santykius su socialiniais partneriais ir išnaudojant mus supančią aplinką (Kauno marių regioninį parką, Lakštingalų slėnį), vykdomi įvairūs patyriminiai, STREAM, sveikatos saugojimo projektai, žygiai, renginiai, edukaciniai užsiėmimai.

Kauno r. Eigirgalos lopšelis-darželis savo veiklą pradėjo 1969 m. gruodžio 30 d. Įstaiga yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkas - Kauno rajono savivaldybė. Lopšelio-darželio adresas: Kauno r., Voškonių k., Domeikavos sen., Jaunystės g. 3.

Vaikų darželių tinklas Vilniaus mieste tarybiniais laikais

Šis puslapis yra apie buvusius adresus Vilniaus mieste tarybiniais laikais (1964 m.). Tuo metu mieste veikė daugybė įvairių įstaigų, kurių pavadinimai ir adresai atspindi to meto administracinę ir socialinę struktūrą.

Tarp jų buvo:

• Miesto liaudies švietimo skyriaus vaikų darželiai (Nr. 1-15, 17-22, 24-27, 31-33, 36-45, 47-52, 54-57, 60, 62).
• Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos vaikų darželiai (Nr. 20, 56, 57, 62).
• Įmonių ir fabrikų vaikų darželiai (Vito v. fabriko Nr. 25, „Lelijos“ siuvimo įmonių susivienijimo Nr. 29, Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Nr. 30, Odinės galanterijos kombinato Nr. 35, Elektros suvirinimo įrengimų gamyklos Nr. 38, Duonos kepimo įmonių susivienijimo Nr. 39, Grąžtų gamyklos Nr. 40, Ryšių ministerijos Nr. 46, Autoremonto gamyklos Nr. 11 Nr. 49, P. Eidukevičiaus v. odos-avalynės įmonių susivienijimo Nr. 51, Elektros skaitiklių gamyklos Nr. 54).
• Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos vaikų darželiai (Nr. 20, 21, 22).

Šie adresai leidžia susidaryti vaizdą apie vaikų darželių išsidėstymą ir prieinamumą Vilniaus mieste tarybiniais laikais.

tags: #jaku #darzelis #pavadinimas

• Vaiko su specialiaisiais poreikiais ugdymas
• Kaip taisyklingai miegoti laukiantis
• Kaip atidaryti sąskaitą vaikui
• Kiaušinių naudingosios savybės
• Mokytojo rėkimo poveikis vaikams