Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga ir daugialypė problema, kuriai spręsti reikalingas nuoseklus ir visapusiškas dėmesys. Nors 2011 m. priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo svarbus žingsnis siekiant palengvinti aukoms teisinės gynybos procesą ir užtikrinti saugumą ekstremalaus užpuolimo atveju, naujausia praktika parodė, kad dar nevisiškai išnaudotos galimybės apibrėžti, klasifikuoti ir registruoti patiriamą smurtą bei numatyti specifinę intervenciją.
Skirtingi tyrėjai šią problemą įvardija nevienodai: kartais ji vadinama smurtu artimoje aplinkoje, kartais - smurtu šeimoje, o kartais akcentuojama kaip genderizuotas smurtas prieš moteris. Toks nevienareikšmiškumas priklauso nuo tyrėjų teorinės ir pasaulėžiūrinės orientacijos. Pasinaudojant E. Stark (Coercive control, 2007) tipologija, galima apibrėžti skirtingų problemos įvardinimų galiojimo ribas ir aptarti tinkamas priemones kiekvienam išskiriamam smurto artimoje aplinkoje tipui įveikti.
Feministinis požiūris į smurtą artimoje aplinkoje
Nuo pat pirmųjų įstatymų, nukreiptų prieš smurtą šeimoje, dominavo feministinis požiūris. Pagal jį, smurtas artimoje aplinkoje buvo suvokiamas kaip didžiąja dalimi vyrų atliekamas smurtas prieš moteris ir vaikus. Tai lėmė Išnaudotų Moterų Judėjimo pasiekimus, kurie iškėlė smurto artimoje aplinkoje problemą į visuomenės akiratį ir numatė bendruomeninius bei valstybinius resursus aukoms apsaugoti. Moterų smurtas šios krypties tyrėjų buvo vertinamas kaip atsakas į pirmiau įvykusį vyro smurtą. Remiantis šiuo požiūriu, buvo sukurtos pirmosios programos smurtaujantiems vyrams, siekiant keisti jų sąmoningumą kontroliuojant moteris ir siunčiant žinutę visuomenei, kad smurtas prieš moteris yra nusikaltimas, kylantis iš vyrų viršenybės, įsišaknijusios seksistinėse nuostatose.
Kritika ir alternatyvūs požiūriai
Feministinei tyrėjų krypčiai oponavo įtakinga tyrėjų mokykla (M. Straus, 1980), apibrėžianti smurto artimoje aplinkoje problemą kaip smurtą šeimoje. Jų požiūriu, grindžiamu kiekybiniais tyrimais, smurtas šeimoje yra lyties požiūriu simetriškas, abipusiškas, arba net kad moterys smurtauja daugiau ir yra dažniau nei vyrai linkusios naudoti sunkų smurtą prieš partnerį. Tokį supratimą palaikė ir nacionalinių apklausų duomenys. Feministinės krypties atstovai (R. P. Dobash, R. E. Dobash, 1992) savo ruožtu kritikavo smurto šeimoje tyrimus dėl koncentravimosi į atskirus smurtinius veiksmus, teigdami, kad nors kiekybiškai smurtinių aktų padarymų vyrų ir moterų yra ir apylygiai, tarp jų yra kokybinis skirtumas kalbant apie jų pobūdį, motyvus ir pasekmių sunkumą.
M. Jhonson ir E. Stark indėlis
Sociologas M. Jhonson (1995) išsprendė šį prieštaravimą tarp konfrontuojančių tyrėjų krypčių, atskleisdamas, kad smurto šeimoje krypties tyrėjai yra teisūs dėl simetrijos lyties požiūriu, kai tai yra situacinis smurtas. O kriminalinė ir pagalbos aukoms centrų statistika apima visai kito pobūdžio smurtą, kurį M. Jhonson įvardino kaip „artimojo terorizmą“ („intimate terrorism“). Tai smurtinio elgesio būdas, apimantis mentalinio kankinimo taktikų įvairovę, skirtų kontroliuoti, izoliuoti, paveikti auką bauginimais.
M. Jhonson įžvalgas išplėtojo ir papildė britų tyrėjas E. Stark knygoje „Coercive control“ (2007), pateikdamas siūlymus, kaip naudojantis jo nauja smurto koncepcija pagerinti intervencijos smurto artimoje aplinkoje efektyvumą. Priešingai negu įprasta manyti, daugelis partnerio atakų įvyksta, kai poros yra fiziškai išsiskyrusios. E. Stark vietoj „artimojo terorizmo“ pasiūlė „pavergiančios kontrolės“ (coercive control) terminą, nes taip tiksliau užčiuopiamos taktikos, naudojamos tokio tipo išnaudojime, kurios nebūtinai vyksta artimoje aplinkoje. Jo manymu, ši sąvoka apibūdina aukos ir smurtautojo artimumo prielaidą nei tikrą artimumą.
Pavergiančios kontrolės samprata
Pavergiančios kontrolės atveju vyrai naudoja izoliavimo, įbauginimo, bendravimo su draugais apribojimo, savininkiškumo, moters seksualumo suvaržymų, vertimo atsiskaityti už tai, kaip ji leidžia laiką, ir kitas partnerio kontrolės taktikas. Dauguma šių taktikų apskritai nenaudoja tiesioginio fizinio smurto. Lyčių nelygybė atlieka tam tikrą vaidmenį visuose smurto kontekstuose, tačiau pavergiančioje kontrolėje ji atspindi asimetrišką lyčių nelygybės prigimtį, o ne tai, kad moterys yra mažiau agresyvios ar kontroliuojančios.
Pavergiančią kontrolę E. Stark laiko išnaudojimo forma, tačiau svarbu suprasti, kad ji nėra tik apie fizinį smurtą. Vyrų dominavimas pavergiančioje kontrolėje yra apie tai, kas moterys yra jiems ir ką jos privalo, o ne vien kas vyrai yra ir ko jie nori. Įpareigojimas darbų namuose atlikimui ir lyčių stereotipai apibrėžia moters antrarūšį statusą seksistinėje kultūroje, kuriuo persiima smurtautojai ir dėl kurios buvimo jie sulaukia pateisinimo iš visuomenės.
Intervencijos ir paramos svarba
Didžioji dalis sumažėjimo kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje buvo pasiekta dėl intervencijų, kurios suteikė moterims prieglaudas, areštus ir teismų įsakymus kaip ekstrinę priemonę gynybiniam smurtui. Moterys paprastai nužudo partnerius po ilgai kentėto išnaudojimo ir tada, kai bijo dėl savo ir vaikų gerovės, o vyrų įvykdytos partnerių žmogžudystės dažniausiai įvyksta dėl vadinamosios „atsiskyrimo atakos“.
Pavergiančią kontrolę apima piktavališkas elgesio modelis, kuris subordinuoja moteris svetimai valiai, pažeidžiant jos teisę į kūno neliečiamumą, orumą, autonomiją ir socialinius ryšius. Nors dalis teisių, kurias smurtautojai atkerta nuo moterų, yra saugomos viešojoje sferoje, didžioji dalis žalos, įeinančios į pavergiančią kontrolę, yra susijusi su kultūrinės lyties formuojamais apribojimais, kurie dabar teisinei sistemai yra nematomi.
Lyčių lygybės mastui didėjant, sumažėjo smarkus intymaus partnerio smurtas, leido pasipriešinti išnaudojimui efektyviau ir palengvino skyrybų procesą. Tačiau pati galimybė būti išnaudotai ir būti užmuštai išliko.
Vaikų globa ir parama globėjams
„Apie vaikų globą atvirai“: kaip globa pakeičia gyvenimą – nuolatinės globotojos Brigitos istorija
Vaikų globa - tai procesas, kurio metu vaikas, netekęs tėvų globos, apgyvendinamas šeimoje, kuriai suteikiama rūpestis, meilė ir saugumas. Tačiau vaikų globą sunkina visuomenėje gajūs mitai ir nepagrįstos baimės, o vaikus jau globojančios šeimos pasigenda ne tik visuomenės, bet ir valdžios supratimo bei paramos. Siekiama globą šeimose suteikti visiems vaikams, nes kiekvienas vaikas turėtų turėti galimybę augti šeimoje, ruoštis savarankiškam gyvenimui, sulaukti artimo palaikymo. Vis dėlto, vis dar trūksta giminystės ryšiais nesusijusių globėjų.
Dažniausi mitai apie globą
- 1 mitas: Ne giminaičiams taikomi griežtesni reikalavimai. Jokie papildomi kriterijai nėra keliami; visiems globėjais pasiryžusiems tapti asmenims taikomi tie patys kriterijai.
- 2 mitas: Norint tapti globėju, reikia atitikti eilę griežtų kriterijų. Svarbiausia yra žmonių nusiteikimas ir saugių sąlygų vaikui užtikrinimas, o ne susituokusiųjų statusas ar aukštos pajamos.
- 3 mitas: Privaloma iš anksto turėti reikiamas žinias. Mokymai, tokie kaip GIMK, suteikia teorines ir praktines žinias, padeda pažinti vaiko psichologiją ir pasiruošti globai.
- 4 mitas: Globa reikalinga tik „sunkiai“ besielgiantiems vaikams. Vaikams globa reikalinga ne dėl jų elgesio, o dėl tėvų nesugebėjimo jais tinkamai pasirūpinti.
- 5 mitas: Globos namuose augantys paaugliai yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės. Paaugliams globos reikia dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesniems vaikams, ir jiems reikalinga parama.
- 6 mitas: Kad būtumėte globėju, turite būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų auginimo patirties. Svarbiausia yra energija ir motyvacija, o tapti globėju galima nuo 21 metų amžiaus.
- 7 mitas: Norint globoti, reikia turėti nuosavus namus. Svarbiausia, kad vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę, o ne būstas būtų nuosavas.
- 8 mitas: Jeigu niekada neturėjote vaikų, neverta svarstyti apie vaiko globą. Patirtis nėra būtina; svarbiausia yra noras ir parama, kurią teikia globos bendruomenė ir specialistai.
- 9 mitas: Vaiko globa yra visą parą trunkantis darbas. Nors vaikas reikalauja dėmesio, didžiąją laiko dalį jis praleidžia mokykloje ar užsiėmimuose.
- 10 mitas: Meilė ir prisirišimas priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje, tačiau tam reikia pasitikėjimo, laiko ir kantrybės.
- 11 mitas: Šeimyninė padėtis svarbi globai. Nesvarbu, ar esate vienišas, vedęs, ar gyvenate partnerystėje; svarbiausia - tinkamos sąlygos vaikui.
- 12 mitas: Globojamas vaikas darys blogą įtaką esamiems vaikams. Tyrimai rodo, kad broliai ir seserys daro mažesnę įtaką nei bendraamžiai.
Finansinė parama globėjams
Kiekvienam vaikui, globojamam šeimoje, kas mėnesį mokama globos išmoka. Taip pat vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa nustatyta šeimoje, nuo 2017 m. sausio 1 d. teikiama papildoma finansinė parama. Globėjas (rūpintojas) įgyja ne tik teises, bet ir pareigas, o už jų nevykdymą taikoma atsakomybė.
Globos procesas
Tiesa yra ta, kad ne šeima renkasi vaiką, o vaikui ieškoma globėjo (rūpintojo), kuris galėtų geriausiai tenkinti konkretaus vaiko poreikius. Pirmiausia vykdomas asmens pradinio vertinimas, privalomi mokymai, kurių metu vertinama, ar asmuo pasiruošęs globoti vaiką. Vaiko globą prižiūri valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o nuo 2018 m. kiekvienoje savivaldybėje veikia Globos centrai, teikiantys pagalbą ir paslaugas globojamiems vaikams ir jų globėjams.
tags: #itakinga #globa #palaikymas
