Šiame straipsnyje išsamiai aptariama kompensuojamų sauskelnių skyrimo tvarka Lietuvoje, įskaitant teisės aktus, reikalavimus ir procedūras, kurių reikia laikytis norint gauti kompensaciją už šias medicinos pagalbos priemones.
Šlapimo Nelaikymo Problema Lietuvoje
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, t. y. kas 4 moteriai ir kas 10 vyrui. Tačiau tik maža dalis šią problemą turinčių žmonių drįsta apie tai pasidalinti su artimaisiais, pasisakyti gydytojui ir prašyti jų pagalbos. Dar mažiau žmonių kreipiasi į gydytojus, esant išmatų nelaikymui. Daugeliui apie tai kalbėti gėda, todėl dažniausiai stengiamasi bėdą nuslėpti ar ignoruoti, taigi situacija lieka neišspręsta.
Nors išties neretai šlapimo arba išmatų nelaikymą galima sumažinti, pastebimai palengvinti simptomus, o kartais ir visai išgydyti. Galiausiai, neslepiant savo intymios problemos, galima gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių (MPP) kokybiškesniam kasdieniam gyvenimui.
Kaip Gauti Kompensuojamas Sauskelnes?
„Dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, jis diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą“, - sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
Pasak jos, pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai. Slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat galėtų išrašyti kompensuojamųjų MPP receptus.
Receptų Išrašymas ir Statistika
VLK duomenimis, pernai dėl inkontinencijos priežasčių buvo išrašyta 289 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti. Tai yra 15 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą, per mėnesį galima gauti šias PSDF lėšomis kompensuojamas priemones.
| Priemonė | Kiekis (mėn.) |
|---|---|
| Sauskelnės | Priklauso nuo būklės |
| Įklotai | Priklauso nuo būklės |
| Vienkartinės paklodės | Priklauso nuo būklės |
Sauskelnių Keitimas Į Kitus Produktus
Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo, reikėtų žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau.
Kai skiriami įklotai nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
Kai skiriami įklotai pacientams nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
Finansavimas ir Pacientų Skaičius
VLK skaičiavimai rodo, kad praeitais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtas (inkontinenciją sulaikančias) priemones naudojo 77 tūkst. pacientų. Tai yra 10,5 tūkst. daugiau žmonių nei užpernai. Vien šioms priemonėms kompensuoti prireikė 13,6 mln. eurų PSDF lėšų. Tai yra 2,6 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais.
Dar 7,6 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 60 tūkst. pacientų priemokoms už inkontinenciją sulaikančias priemones padengti. Tai reiškia, jog reikiamų MPP priemokos buvo padengtos net 77 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamąsias inkontinenciją sulaikančias priemones.
Kaip užmauti sauskelnes-kelnaites | TENA Pants
Medicinos Pagalbos Priemonių Kompensavimo Tvarkos Pasikeitimai
Nuo 2018 m. liepos 1d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Nuo šiol slaugytojai įgyja daugiau savarankiškumo - jie gali patys išrašyti pirmąjį kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės receptą, jei gydytojas jau yra nurodęs diagnozę ir priemonių skyrimo rekomendaciją. Iki šiol pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę - pavyzdžiui, tvarsčius, sauskelnes, diagnostines juosteles, stomos priežiūros priemones - galėjo išrašyti tik gydytojas.
Pagal naująją tvarką, šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas pirmiausia nustato paciento diagnozę ir nurodo, kokias medicinos pagalbos priemones reikėtų skirti. Pavyzdžiui, kai gydytojas diagnozuoja šlapimo nelaikymą, jis nurodo, kad reikia skirti atitinkamas priemones.
Kompensuojamų Sauskelnių Skyrimo Žingsniai
Gydytojas pagal savo kompetenciją įvertina paciento šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir šlapimo nelaikymo laipsnį. Gydytojas įvertinęs jūsų būklę pagal savo patvirtintą sąrašą skirs valstybės kompensuojamą kiekį sauskelnių ir/ar įklotų ir/ar vienkartinių paklodžių.
Sauskelnės yra grupuojamos pagal du kriterijus: dydis ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai grupuojami į 2 grupes: šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui, o vienkartinės paklodės yra grupuojami pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį.
Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.
Lygių Galimybių Kontrolieriaus Išvados
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo tvarką, asmenys diskriminuojami dėl jų amžiaus ir negalios. Sprendimas priimtas po to, kai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi asmuo su negalia, kuriam, kai jis sulaukė 18 metų, per mėnesį kompensuojamų sauskelnių skaičius sumažėjo nuo 60 iki 45 vienetų, taip pabloginant jo situaciją.
Skunde teigiama, kad sulaukus pilnametystės, sveikatos būklė ir medicinos pagalbos priemonių poreikis nepasikeitė, todėl, pasak pareiškėjo, taip sumažinus skiriamų kompensuojamų priemonių kiekį, jis diskriminuojamas dėl amžiaus ir negalios.
Sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė šį sumažinimą motyvavo lėšų stygiumi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Jos teigimu, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos duomenis, norint suaugusiems kompensuoti tokį patį sauskelnių kiekį kaip ir vaikams (60 vienetų), papildomai reikėtų 4,84 milijonų eurų.
Tyrimo metu Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįsti skirtingą medicinos pagalbos priemonių skyrimo tvarką, siejamą su amžiumi. Lygių galimybių įstatymas įpareigoja valstybės institucijas užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos teisės ir galimybės nepaisant amžiaus ir negalios. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija nustato, kad asmenys su negalia turi teisę į aukščiausią įmanomą sveikatos lygį jų nediskriminuojant dėl neįgalumo. Valstybės narės yra įpareigotos teikti sveikatos paslaugas, kurios yra būtinos asmenims su negalia būtent dėl jų neįgalumo, bei imtis visų atitinkamų priemonių, kad užtikrintų galimybę gauti sveikatos paslaugas už prieinamą kainą.
Įvertinusi situaciją, A. Skardžiuvienė teigia: „Valstybė turi tinkamai pasirūpinti asmenimis su negalia jų nediskriminuojant. Šiuo atveju sauskelnių kompensavimas žmonėms su negalia diferencijuojant juos pagal amžių yra visiškai nepateisinamas, kai asmens sveikatos būklė nepasikeitė ir sauskelnių poreikis nesumažėjo.“.
Nustačiusi Lygių galimybių įstatymo pažeidimą, kontrolierė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą siūlydama keisti medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką taip, kad ji užtikrintų būtinų produktų įsigijimą nepriklausomai nuo asmenų amžiaus ir negalios.
