Plaukų slinkimas dažniausiai siejamas su suaugusiais, tačiau vis dažniau tėvai pastebi, kad ir jų vaikams plaukai ima retėti ar kuokštais kristi. Tai gali kelti nerimą, tačiau ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą. Vaikų plaukų slinkimas gali būti laikinas, susijęs su mityba, stresu ar netikėtais organizmo pokyčiais. Kai kuriais atvejais vaikų plaukų slinkimas yra visiškai natūralus procesas.
Per pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius įvyksta daugybė permainų, tačiau tėvai dažnai nustemba, kai lovoje randa kuokštą plaukų. Laimei, toks kūdikių plaukų slinkimas yra natūralus procesas ir susirūpinimo kelti neturėtų.
Pirmąjį nėštumo trimestrą vaisiui pradeda augti plaukai. Tiesa, nesvarbu, ar kūdikis gimsta su plonais pūkeliais, ar su gana vešliais plaukais, jie pradės slinkti. Ant suaugusio žmogaus galvos esantys plaukai auga nenuolatos. Kai plaukas nustoja augti, jis taip pat gali nuslinkti.
Su plaukais gimęs kūdikis kartais po kelių mėnesių gali nuplikti, o žmogutis, gimęs be plaukų, po kurio laiko jau gali džiaugtis tankia kupeta. Vėlesnės žmogaus sruogos gali labai skirtis nuo pirmųjų jo plaukų.
Natūralus ir laikinas plaukų slinkimas
Dauguma kūdikių per pirmuosius šešis savo gyvenimo mėnesius netenka dalies ar visų plaukų, kuriuos turėjo gimimo metu. Pagrindinė tokio nuplikimo priežastis - į pagalvę ar čiužinį besitrinanti galvytė. Kai kūdikis išmoksta sėdėti ir pradeda ropoti, galvos trynimosi sumažėja, ir plaukeliai atauga.
Taip pat po stipraus karščiavimo, infekcijos ar emocinio šoko plaukai gali imti slinkti dėl vadinamojo telogeno effluvium - laikino plaukų augimo ciklo sutrikimo. Kai kuriais atvejais vaikų plaukų slinkimas yra visiškai natūralus procesas. Pavyzdžiui, kūdikiams iki šešių mėnesių gali iškristi dalis plaukų - tai fiziologinis reiškinys, kai seni plaukai pakeičiami naujais.
Po gimimo kūdikio kūne įvyksta dideli hormoniniai pokyčiai, dėl kurių visi jo plaukai tuo pačiu metu gali patekti į ramybės fazę. Gydytojo teigimu, dėl gimdymo kūdikio organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie yra gyvybiškai svarbūs už gimdos ribų. Vienas hormonas, vadinamas kortizoliu, padeda kūdikių plaučiams subręsti ir leidžia jiems pirmą kartą įkvėpti. Jis taip pat padeda kūdikio kūnui gamintis šilumą. Suaugusiesiems kortizolis vaidina svarbų vaidmenį atliekant daugybę fiziologinių funkcijų: nuo medžiagų apykaitos reguliavimo iki „bėk arba kovok“ reakcijos. Dėl streso prasideda kortizolio gamyba. Po gimimo visi kūdikio plaukai nustoja augti, kol atsiranda daugiau energijos išteklių. Įprastai plaukai pradeda slinkti, kai kūdikis būna nuo 8 iki 12 savaičių, o vėl pradėti augti, vaikui sulaukus 3-7 mėnesių.
Gana dažnai pasitaiko, kad kelių mėn. kūdikių pakaušis yra nuplikęs. Tai natūralus fiziologinis reiškinys, mat kūdikiai trina pakaušį į pagalvę ar čiužinuką. Tiesa, kartais pakaušio nuplikimas siejamas su vitamino D trūkumu, todėl reikėtų atlikti tyrimus, ar kūdikiui netrūksta šio vitamino. Nusitrynę pakaušio plaukeliai yra vienas akivaizdesnių vitamino D stygiaus simptomų. Vaikui būtina duoti vitamino D papildomai, vien saulės neužtenka net vasarą.
Taip pat normalu, jei kūdikis stipriai prakaituoja miegodamas, ima pakaušį kasytis, trinti į pagalvę ir jis gali nuplikti.
Genetika ir hormonai
Nors ekspertai nėra 100 proc. tikri, kodėl vieni kūdikiai gimsta su plaukais, o kiti be jų, jie mano, kad didelės įtakos tam gali turėti genai ir DNR. Paprastai plaukai vaisiui pradeda dygti maždaug 13 nėštumo savaitę. Jei plaukai gimdoje auga aktyviai, didelė tikimybė, kad kūdikis gims plaukuotas.
Jie taip pat manė, kad kūdikių plaukuotumas gali būti susijęs su hormonais, kurie išsiskiria nėštumo metu. Gimdoje būna daug hormonų, taigi tikėtina, kad jie skatina ir vaisiaus plaukuotumą. Tačiau kūdikiui gimus, hormonų kiekiai stipriai sumažėja. Tai sulėtina naujagimio plaukų augimą.
Nepaisant to, ar šis mitas yra teisingas, kai kurie kūdikiai į šį pasaulį iš tikrųjų ateina su plaukais, o kai kurie gimsta plikagalviai, nors meilė jiems dėl to, žinoma, nesumažėja.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Kitos priežastys ir gydymas
Kūdikių plaukų augimas nebent gali sulėtėti dėl geležies stokos ar kitų ligų, bet jas paprastai išduoda kiti ženklai, o ne reti plaukeliai.
Vaiko plaukų būklė glaudžiai susijusi su mityba. Jei maiste trūksta svarbių maistinių medžiagų, plaukai tampa silpni, sausi ir ima kristi. • Geležies stoka. Tai viena pagrindinių vaikų plaukų slinkimo priežasčių. • Cinko stoka. • Baltymų trūkumas. • B grupės vitaminų ir biotino trūkumas. Norint išvengti mitybos trūkumų, vaiko valgiaraštyje turėtų būti liesos mėsos, žuvies, kiaušinių, daržovių, vaisių, riešutų ir viso grūdo produktų.
Dar viena dažna vaikų plaukų slinkimo priežastis - galvos odos infekcijos ar grybelinės ligos. Ypač dažna yra tinea capitis - galvos odos grybelis, sukeliantis pleiskanojimą, niežėjimą, paraudimą ir apvalius nuplikimo plotelius. Ši liga užkrečiama, todėl svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau.
Retesniais atvejais plaukų slinkimą gali sukelti alopecija areata - autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja plaukų folikulus. Ji pasireiškia staigiu, aiškiai apribotu plikimu vienoje ar keliose vietose.
Vaikai, kaip ir suaugusieji, reaguoja į stresą. Persikėlimas, nauja mokykla, konfliktai ar net ilgas nerimo laikotarpis gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir paveikti plaukų augimą. Tokiais atvejais plaukų slinkimas paprastai būna laikinas - kai situacija stabilizuojasi, plaukų augimas atsinaujina.
Hormonai atlieka svarbų vaidmenį plaukų augimo cikle. Paauglystėje dėl hormonų svyravimų gali laikinai padidėti plaukų slinkimas. Kai kuriais atvejais tai gali būti susiję ir su skydliaukės veiklos sutrikimais - tiek per dideliu, tiek per mažu hormonų kiekiu.
Kai kurie vaikai netyčia patys sukelia plaukų slinkimą - tai vadinama trichotilomanija, kai vaikas įpročiu ar streso būsenoje traukia plaukus. Tokiu atveju plikimo vietos dažniausiai būna netaisyklingos formos.
Taip pat plaukų slinkimą gali lemti pernelyg stipriai surišti plaukai, dažnas plaukų tempimas, karštas džiovinimas ar agresyvios šukavimo priemonės.
Mechaninis pažeidimas: Plaukai gali slinkti, jei jie mechaniškai pažeidžiami (dėl šukų, segtukų, gumyčių, jei vaikas nakčiai guldomas šlapia galva ir pan.).
Pleiskanų luobelis: Jei laiku nepašalinamas pleiskanų luobelis, tai irgi gali būti plaukų slinkimo priežastis. Tai dažniausia kūdikių bėda, kuri pasireiškia pirmais mėnesiais dėl padidėjusios riebalinių liaukų veiklos. Jei pleiskanų luobelis ilgai nešalinamas, gali trukdyti augti vaiko plaukams ir tose vietose išretėti plaukučiai.
Grybelinis užkratas: Jis pasitaiko 3-10 m. vaikams. Grybelis pažeidžia stiebą, plaukas nulūžta prie pat odos. Tada matoma išplikimo zona, o joje - juodi taškeliai. Tai nulūžusių plaukų liekanos. Dėl grybelinės ligos galvos plaukuotoje dalyje gali išsivystyti odos uždegimas. Oda parausta, pleiskanoja, gali būti spuogelių ir t. t. Grybelinės ligos užkrečiamosios. Grybelis plinta naudojant bendras šukas, pagalves. Todėl ypač darželinukas turėtų turėti savo šukas, miegoti savo lovelėje.
Židininis išplikimas: Galvos plaukuotoje dalyje iš pradžių atsiranda vienas išplikimo židinys, vėliau jų gali būti daugiau, gali susilieti tarpusavyje. Ši būklė dažnai siejama su emociniu stresu, kai vaikas patiria blogų išgyvenimų, serga tam tikromis ligomis (skydliaukės ir pan.), apsinuodijęs metalais. Kartais priežastis nėra nustatoma, kodėl taip nutiko.
Trichotilomanija: Tai būklė, kai vaikas turi įprotį rautis plaukus, ji priskiriama prie nervinių tikų. Vaikas, esant ramybės būsenai (žiūrėdamas televizorių, ruošdamas pamokas arba gulėdamas lovoje, prieš miegą) trina plaukus tarp pirštų, suka juos sau ant piršto ir rauna. Dažnai plaukai išplinka ties smilkiniais, kaktos srityje, pagal plaukų augimo liniją galvos šonuose. Vaikas taip elgiasi patyręs nervinę įtampą, emocinių išgyvenimų, dėl vidinės savigraužos. Ši būklė būdinga vaikams nuo 3-4 m. iki paauglystės. Tėveliai turėtų kuo daugiau bendrauti su vaiku, stengtis nukreipti jo dėmesį įvairia veikla.
Jei plaukų slinkimas trunka ilgiau nei kelias savaites, matosi pleiskanojimas, odos paraudimas, randeliai ar plikimo plotai - būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar vaikų dermatologą. Specialistas gali paskirti tyrimus, nustatyti priežastį ir pritaikyti tinkamą gydymą. Paprastai per 12 mėn. plaukai vaikams atauga patys.
Vaikų plaukų slinkimas reikalauja ne tik medicininio, bet ir emocinio dėmesio. Svarbiausia - nepanikuoti ir neatidėlioti gydytojo konsultacijos. Dažniausiai, kai organizmas gauna pakankamai maistinių medžiagų, o vaikas patiria mažiau streso, plaukai vėl pradeda augti.
Kodėl slenka plaukai? | www.amberesthetic.lt
Kalbos apie kūdikio galvos skutimą, kad plaukai galėtų augti storesni, nėra tiesa. Atskirų plaukų folikulų skaičius ir vieta yra nulemti genetiškai.
Kūdikio mityba ir t. Tiesą sakant - ne. Kaip jau minėta, egzistuoja mitas, kad nuskutus galvą mažyliui vietoje pūkelių greičiau užaugs įprasti plaukai ir jie bus tankesni.
Žindomi kūdikiai rečiau kenčia nuo iššutimų ir bėrimų. Dažniausiai pakanka pašalinti provokuojantį veiksnį ir naudoti išorines priemones: cinko oksido (tinkamiausia priemonė), hidrokortizono (sunkesniais atvejais) tepalą. Nuolat pasireiškiant iššutimams, rekomenduojama natūraliai vystyti vaiką ir nenaudoti sintetinių sauskelnių. Nerekomenduojama naudoti tepalų, kurių sudėtyje yra boro rūgšties, kamparo, fenolio, metilsalicilato ar jų darinių. Tačiau kai kurių vaikų pažeidimai sunkūs ir sunkiai gyja. Esant poreikiui, dermatitas gydomas atitinkamais vaistais, atsižvelgiant į dermatito kilmę (bakterinis, grybelinis).
Jei artėjant pirmajam gimtadieniui kūdikis vis dar plikas arba jo galvytę dengia tik švelnūs pūkeliai, neretai tėvai pradeda panikuoti ir ieškoti įvairiausių sprendimo būdų. Visada reikia žiūrėti, ar jo organizmui netrūksta vitamino D. Šis vitaminas tiesiogiai neturi įtakos plaukui, tačiau sutrikdo visą organizmo medžiagų apykaitą.
Taip, nedidelis plaukų kiekio slinkimas - natūralus procesas. Vaikams geriau rinktis švelnius, be sulfatų ir kvapiųjų medžiagų šampūnus. Tik jei gydytojas nustato trūkumą. Daugeliu atvejų - taip.
