Vis daugiau Lietuvos šeimų gyvena ar dirba užsienyje - dažniausiai kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau kartu su gyvenimo pokyčiais iškyla ir nauji klausimai apie vaikų išmokas: kas jas moka, kur kreiptis, kokios galioja taisyklės, kai tėvai gyvena skirtingose šalyse? Šis straipsnis skirtas atsakyti į šiuos klausimus, ypatingą dėmesį skiriant situacijai Islandijoje.
Savivaldybių institucijų pareiga ir užsieniečių teisės
Savivaldybių institucijos privalo teikti savo gyventojams reikalingą paramą, kad jie galėtų išsilaikyti. Savivaldybių socialinių reikalų komitetai ir valdybos yra atsakingi už socialinių paslaugų teikimą, taip pat privalo konsultuoti socialiniais klausimais. Užsienio piliečiai turi tokias pačias teises į socialines paslaugas kaip ir Islandijos piliečiai, jei jų teisėta nuolatinė gyvenamoji vieta yra savivaldybėje. Kiekvienas, kuris lieka arba ketina likti Islandijoje šešis mėnesius ar ilgiau, turi įregistruoti savo legalią gyvenamąją vietą Islandijoje.
Finansinės paramos poveikis leidimui gyventi ir pilietybei
Turėkite omenyje, kad finansinės paramos gavimas iš savivaldybių institucijų gali turėti įtakos prašymams pratęsti leidimą gyventi, prašymams išduoti leidimą nuolat gyventi ir prašymams gauti Islandijos pilietybę. Jei jums reikia finansinės paramos, susisiekite su savo savivaldybės institucija. Jei paraiška finansinei paramai gauti atmetama, per keturias savaites nuo sprendimo paskelbimo galima jį apskųsti Socialinių reikalų skundų komitetui.
Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ES
Socialines išmokas, kai gyvenama ar dirbama kitoje ES šalyje, reguliuoja Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Jie taikomi ne tik ES valstybėse narėse, bet ir Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje bei Šveicarijoje. Migruojančių asmenų socialinę apsaugą Europos Sąjungoje reglamentuoja Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai.
Kai šeima kartu persikelia gyventi ir dirbti į kitą ES šalį, išmokos vaikams skiriamos pagal tos šalies įstatymus. Pavyzdžiui, persikėlus į Airiją, dėl išmokų reikia kreiptis į Airijos socialinių išmokų įstaigą. Svarbu: išvykus visai šeimai, Lietuva nutraukia išmokų mokėjimą. Vienu metu negalima gauti visos išmokos ir iš Lietuvos, neiš kitos ES šalies.
Jei visa šeima gyvena emigracijoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje, tuomet išmokos skiriamos ir mokamos pagal gyvenamosios ir darbo vietos valstybės nacionalinius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei visa šeima iš Lietuvos persikelia gyventi į kitą Europos Sąjungos valstybę, Lietuvoje išmokos vaikui mokėjimas bus sustabdytas. Todėl labai svarbu apie savo išvykimą informuoti savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Nepranešus gali susidaryti permoka, kurią teks grąžinti.
Jei iš kitos Europos Sąjungos valstybės, kurioje buvo paskirta išmoka šeimai, šeima grįžta gyventi į Lietuvą, taip pat turi informuoti apie išvykimą tos šalies įstaigą, kuri moka išmokas. Tuo pačiu metu už tuos pačius vaikus, šeima negali gauti kelių viso dydžio išmokų iš skirtingų valstybių narių, t. y. negali gauti pilnos išmokos ir iš Lietuvos, nei iš kitos Europos Sąjungos valstybės.
Kai tėvai gyvena ar dirba skirtingose ES šalyse
Kai tėvai dirba ir (ar) gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, už išmokų vaikams mokėjimą atsakingos įstaigos nustato, kuri valstybė turės pirmumo teisę mokėti išmokas šeimai. Pirmumo teisę turinti valstybė moka viso dydžio išmoką, kita valstybė moka tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose valstybėse numatytų išmokų, jei išmoka jos valstybėje yra didesnė negu pirmumo teisę turinčioje valstybėje.
Pavyzdys: jei Lietuva turi pirmumo teisę mokėti išmoką šeimai, ji mokės 86 eurus, o Norvegija, kurios išmoka šeimai siekia 102 eurus, turi antrinę kompetenciją mokėti išmoką šeimai ir ji mokės skirtumą, t.y. 102-86 =16 eurų. Šeima iš viso gaus 102 eurus.
Jei vienas iš tėvų dirba ar gauna ligos, motinystės, vaiko priežiūros, nedarbo ar kitą panašaus pobūdžio socialinio draudimo išmoką vienoje valstybėje, o kitas iš vaiko tėvų nedirba arba gauna socialinio draudimo pensiją iš kitos valstybės, ir abu tėvai tose valstybėse įgyja teisę į išmoką šeimai, tuomet pirmenybę mokėti išmoką turės darbo vietos valstybė. Jei vienas iš tėvų gauna socialinio draudimo pensiją vienoje valstybėje narėje, o kitas gyvena, bet nedirba ir negauna socialinio draudimo išmokos ar socialinio draudimo pensijos kitoje valstybėje narėje, tai pirmenybę mokėti išmoką šeimai įgyja ta valstybė, kuri moka pensiją. Jei abu tėvai dirba skirtingose valstybėse narėse ir turi teisę į išmokas šeimai, o vaikas gyvena vienoje iš šių valstybių, išmoką šeimai mokės ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Kita valstybė mokės priedą, jei joje šeima turės teisę į didesnę išmoką. Yra atvejų, kai, nors vienas iš vaiko tėvų dirba kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet pagal tos valstybės teisės aktus jis neįgyja teisės į išmoką šeimai (pvz. dėl to, kad per didelės pajamos), tuomet Lietuvoje su vaiku gyvenančiam kitam iš tėvų išmoka skiriama tik pagal Lietuvos teisės aktus.
Išmokos vaikui Islandijoje
Islandijoje po gimdymo yra skiriami 9 mėnesiai atostogų, kurias per pusę gali pasidalinti abu tėvai - tris mėnesius gauna mama, tris tėtis, o vėliau jie patys gali spręsti, kaip pasidalins likusį laiką. Tiesa, nė vienas iš tėvų negali savo 3 mėnesių atostogų perduoti kitam - taip vyriausybė siekia, kad abu tėvai galėtų dirbti ir abu jie dalyvautų vaiko auginime. Abu tėvai atostogų metu gauna 80 proc. savo įprastino atlyginimo išmokas.
Vaiko išmokų sistema Lietuvoje ir kitose ES šalyse
Lietuvos Išmokų vaikams įstatyme numatyta vienuolika skirtingų išmokų šeimai, keturių iš jų mokėjimas yra koordinuojamas tarp Europos Sąjungos šalių - tai išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui.
Dabartiniu kursu tai būtų kiek daugiau nei 92 eurai per mėnesį už pirmą vaiką ir 61,12 eurų per mėnesį už antrą ir paskesnius vaikus. Išmoka mokama kol vaikui sukaks 16 metų (arba 20 metų jeigu jis mokosi). Ilgą laiką vaikus auginantys ir mažesnes pajamas gaunantys tėvai galėjo naudotis pajamų mokesčio lengvata (vaiko mokesčio kreditu). Ją pakeitė universali lengvata nepakankamas pajamas gaunantiems asmenims.
Norvegijoje išmoka už vaiką mokama tol, kol jam sukaks 18 metų. Nuo šių metų pradžios išmokos dydis yra 1054 Norvegijos kronų per mėnesį už kiekvieną vaiką. Dabartiniu kursu tai būtų apie 110 eurų. Už mažametį iki 3 metų jį auginančiam vienam iš tėvų mokama papildoma 660 kronų arba 68 eurų mėnesinė išmoka. Beje, Norvegijos gyventojai už vaikus, kuriems nuo 1 iki 2 metų taip pat gali gauti išmoką už vaiko priežiūrą (jeigu jis nevedamas į vaikų darželį). Maksimali šios išmokos suma 7,5 tūkst. Norvegijos kronų arba maždaug 780 eurų. Ji gali būti mokama ir ne visa, jeigu dalį laiko vaikas darželyje praleidžia.
Švedijoje išmoka mokama už vaikus, kurie jaunesni nei 16 metų. Jei vaiką augina abu tėvai, jiems išmoka dalijama per pusę. Kiekvienam iš tėvų mokama po 625 Švedijos kronas arba 59 eurus per mėnesį. Jei vaiką augina vienas iš tėvų, jam mokama 1250 kronų arba daugiau kaip 118 eurų. Už antrą ir paskesnius vaikus Švedijoje mokama papildoma išmoka. 16-20 metų besimokantys jaunuoliai gali pretenduoti į tokio paties dydžio stipendiją, mokamą valstybės.
Šveicarijoje išmokos už vaikus mokamos tol, kol jiems sukanka 16 metų (už neįgalius arba dirbti negalinčius asmenims ji mokama iki 20 metų). Minimalus išmokos dydis yra 200 frankų per mėnesį už kiekvieną vaiką. Tai būtų apie 181 eurą. Už vaikus, kurie mokosi, 250 frankų arba 226 eurų mėnesinė išmoka mokama tol, kol jiems sukaks 25 metai.
Vokietijoje vaiko išmokos bene dosniausios iš visų ES šalių. Tėvams ir įtėviams, taip pat partnerystę registravusioms poroms vaiko išmoka mokama tol, kol jiems sukaks 18 metų. Už kiekvieną iš pirmų dviejų vaikų mokama po 204 eurų per mėnesį, už trečią vaiką - 210 eurų, o už ketvirtą ir paskesnius - po 235 euro per mėnesį. Šios išmokos mokamos nepriklausomai nuo tėvų pajamų dydžio. Be to, jie gali pasinaudoti mokesčių lengvata ir nustatytą sumą pinigų, išleistų vaiko priežiūrai, priskirti neapmokestinamoms pajamoms.
Jei tėvai išsiskyrę ar vienas iš tėvų miręs
Visos išvardintos taisyklės taikomos vaiko tėvams, nepriklausomai nuo to, ar šeima susituokusi, nebuvo susituokusi, ar santuoka nutraukta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šeimos skiriasi ir sukuriamos naujos santuokos, o vaikai su biologiniais tėvais ne visuomet palaiko ryšį, dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, vertindamos šeimos sudėtį, atsižvelgia ne į biologinius vaiko tėvus, o į namų ūkį. Tad kiekvienos šeimos situacija vertinama individualiai, bendradarbiaujant su kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga. Svarbu yra tai, kad jei asmuo jam skirtas išmokas šeimai naudoja ne vaikui išlaikyti, įstaiga paskyrusi išmokas bei gavusi kito iš vaiko tėvų prašymą, gali išmokas mokėti tiesiogiai asmeniui, faktiškai išlaikančiam vaiką.
Jei vienas iš vaiko tėvų yra miręs, motinai ar tėvui, vienam auginančiam vaiką, pirmenybę mokėti išmokas turės ta valstybė, kurioje vaiką auginantis vienas iš tėvų dirba ar gauna pensiją, net ir tuo atveju, jei vaikas lieka gyventi kitoje valstybėje. Pavyzdys: motina dirba Airijoje, o vaikai lieka gyventi Lietuvoje su močiute. Išmokas vaikams turės mokėti Airija, jei mama įgyja teisę į išmoką pagal Airijos teisės aktus.
Prašymų pateikimas ir kitos paslaugos
Dėl išmokų vaikui skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiką auginančių tėvų ar įtėvių, bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), emancipuotas ar susituokęs nepilnametis vaikas, vaikas nuo 14 iki 18 metų (turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą) pilnametis asmuo, kuriam paskirta išmoka arba šių asmenų įgaliotas asmuo. Prašymą pateikti galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt arba raštu savivaldybėje. Pagal prašyme pateiktą informaciją įstaigų specialistai nustato, kokia valstybė įgis pirmumo teisę mokėti išmokas šeimai.
Jei jums sunku sudurti galą su galu, galite gauti paramą iš bendruomeninių organizacijų. Gali būti taikomos tam tikros sąlygos. Jie apima: Gelbėjimo armija, Samhjalpas, Islandijos bažnyčios pagalba, Islandijos pagalba šeimai, Mæðrastyrksnefnd Reikjavikas, Mæðrastyrksnefnd Kópavogur, Mæðrastyrksnefnd Hafnarfjörður, Mæðrastyrksnefnd Akureyri. Pepp yra skurdą patiriančių žmonių asociacija.
Darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys nuo 18 iki 70 metų turi teisę gauti bedarbio pašalpą, jeigu yra užsidirbę draudimo apsaugą ir atitinka Draudimo nuo nedarbo įstatymo bei Darbo rinkos priemonių įstatymo sąlygas. Prašymus gauti bedarbio pašalpą reikia pateikti internetu.
Skolininkų kontrolierius veikia kaip tarpininkas bendraujant ir derantis su kreditoriais, įgyvendinant skolininkų interesus, ir padeda asmenims, turintiems didelių mokėjimo sunkumų, nemokamai gauti visapusišką savo finansų apžvalgą ir rasti sprendimus. Siekiama rasti kuo palankesnį sprendimą skolininkui, neatsižvelgiant į kreditoriaus interesus. Susitikti su konsultantu galite telefonu (+354) 512 6600. Galima ir kita finansinė parama MKC svetainėje rasite informaciją apie socialinę paramą ir paslaugas. Taip pat galite rasti informacijos apie vaiko išlaikymą ir išmokas, vaiko priežiūros atostogas ir būsto pašalpas.
tags: #ismoka #uz #pagimdyta #vaika #islandijoje
