Nors gimdymas yra džiaugsmingas įvykis, jis gali sukelti ir nemalonių pasekmių moters organizmui, tarp kurių viena dažniausių ir labiausiai varginančių yra šlapimo nelaikymas. Tai būklė, kai nevalingai prarandamas šlapimas, kas gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, savijautą ir socialinį aktyvumą.
Dažnos problemos po gimdymo
Pagrindinės pagalbos po gimdymo stinga, nors problemų kyla daug. Dažnos problemos po gimdymo - šlapimo nelaikymas, makšties sausumas, laisvumas, sunkumo, tempimo jausmas makštyje ilgiau pastovėjus, tarpvietės randų skausmai, gaktinės sąvaržos, juosmens skausmai, pilvo raumenų prasiskyrimas. Pagalba susidūrus su intymiomis, itin dažnomis, tačiau neretai nutylimomis problemomis, yra, bet ne visos žino, ne visos ir drįsta praverti specialistų kabinetų duris.
Tyrimų duomenimis, apie 31 proc. pirmą kartą gimdžiusių moterų pirmuosius metus po gimdymo turėjo problemų sulaikant šlapimą kosėjant, keliant svorį. 38,3 proc. jų lytiniai santykiai tapo skausmingi. 8 proc. jautė žemyn slenkantį darinį, spaudimą, sunkumą makštyje (dubens organų nusileidimo simptomus).
Po gimdymo praėjus ne vienai savaitei, kai kurias neramina jaučiamas sunkumas, diskomfortas tarpvietėje, šlapimo lašėjimas keliant svorį, kosėjant, nemalonūs ar net skausmingi lytiniai santykiai, lėtiniai dubens, nugaros skausmai.
Šlapimo nelaikymo priežastys po gimdymo
Nėštumas ir gimdymas yra pagrindiniai veiksniai, didinantys šlapimo nelaikymo riziką. Nėštumo metu vaisius spaudžia šlapimo pūslę, o gimdymo metu dubens dugno raumenys ir nervai gali būti pažeisti. Ypač didelė rizika kyla moterims, kurios gimdė natūraliais takais, patyrė tarpvietės plyšimų ar kirpimų, naudojo gimdymo instrumentus (pompa, replės).
Sisteminga literatūros apžvalga nurodo, kad bendras bet kokio tipo šlapimo nelaikymo paplitimas yra 32-36 proc. praėjus trims mėnesiams po gimdymo. Yra įrodyta, kad nėštumas ir gimdymas padidina šlapimo nelaikymo riziką, dėl kompleksinių problemų. Pirmiausia, tai siejama su pakitusia organų padėtimi pilvo ertmėje nėštumo metu ir padidėjusiu spaudimu į šlapimo pūslę, dėl didėjančios ir spaudžiančios šlapimo pūslę gimdos. Kita priežastis, tai gimdos dugno spaudimas gimdymo metu, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu. Raumenys palaikantys šlapimo pūslę, gimdymo metu, gali būti sužaloti, naujagimiui slenkant gimdymo takais ir toks pažeidimas, vadinamas dubens dugno pažeidimu.
Šlapimo nelaikymą gali lemti ir kiti veiksniai: nutukimas, diabetas, lėtinis kosulys, rūkymas, vidurių užkietėjimas, hormoninės permainos, neurologinės ligos.
Šlapimo nelaikymo tipai
Šlapimo nelaikymą galima išskirti į tris pagrindinius tipus:
- Įtampos šlapimo nelaikymas: šlapimo ištekėjimas atliekant fizinį darbą, kosint, čiaudint, šokinėjant.
- Skubos šlapimo nelaikymas (dirglios šlapimo pūslės sindromas): staigus, nenumaldomas noras šlapintis, kurio nepavyksta sulaikyti.
- Mišrus šlapimo nelaikymas: abiejų tipų simptomų derinys.
Kaip sumažinti šlapimo nelaikymo riziką ir gydyti
Laimei, šlapimo nelaikymas nėra neišgydoma liga. Yra įvairių gydymo ir prevencijos metodų, kurie gali padėti moterims susigrąžinti kontrolę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
1. Dubens dugno raumenų stiprinimas
Kėgelio pratimai yra vienas efektyviausių būdų stiprinti dubens dugno raumenis. Juos rekomenduojama atlikti reguliariai, net ir profilaktiškai, ypač moterims po gimdymo. Pratimai turėtų būti atliekami 3-4 kartus per dieną, o gydymo tikslu - apie 10 kartų per dieną. Kuo stipresni tarpvietės raumenys, tuo geriau jie atlieka savo funkciją, t. y. padeda sulaikyti šlapimą.
Vienas 30 min. seansas magnetiniame krėsle „BTL Emsella“ atstoja 20 tūkst. Kėgelio pratimų. Šis metodas įprastai taikomas ir užsienio praktikoje.
2. Gyvensenos ir mitybos korekcija
Svarbu vengti produktų, dirginančių šlapimo pūslę, tokių kaip kava, gazuoti gėrimai, aštrūs maisto produktai. Taip pat rekomenduojama palaikyti optimalų svorį ir vengti vidurių užkietėjimo.
3. Šiuolaikiniai gydymo metodai
Esant silpniems dubens dugno raumenims, šlapimo nelaikymui, specialistai gali pasiūlyti taikyti gydymą magnetoterapija, t. y. dubens dugno raumenis treniruojančią „BTL Emsella“ procedūrą. Taip pat gali būti taikomas lazerinis gydymas, trombocitais praturtintos plazmos (PRP) ar hialurono rūgšties užpildų injekcijos. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, pavyzdžiui, pošlaplinių raiščių implantavimo ar dirbtinio šlapimo pūslės sfinkterio.
Nuo 2018-ųjų šios brangios šlapimo nelaikymo gydymo priemonės yra įtrauktos į centralizuotu būdu perkamų medicinos priemonių sąrašą, todėl yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Kur ieškoti pagalbos
Nors Lietuvoje dar trūksta specializuotų dubens dugno disfunkcijų multidisciplininių pagalbos centrų, moterys gali kreiptis pagalbos į gydytojus akušerius-ginekologus, urologus, kineziterapeutus. Kai kurios klinikos, pavyzdžiui, „Primum Estetica“, siūlo kompleksinę pagalbą moterims po gimdymo, įvertindamos dubens organų nusileidimą, dubens dugno raumenų stiprumą, randų būklę ir taikydamos modernius gydymo metodus.
Svarbu suprasti, kad šlapimo nelaikymas nėra gėdinga problema, o medicininė būklė, kurią galima sėkmingai gydyti. Nevenkite kreiptis į specialistus ir rūpinkitės savo sveikata.
tags: #ismatu #nelaikymas #po #gimdymo
