Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, todėl yra itin svarbu atidžiai stebėti jos sveikatą ir tinkamai prižiūrėti vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, kurie padeda laiku diagnozuoti galimas problemas ir užtikrinti sveiką nėštumo eigą bei kūdikio gimimą. Vienas iš svarbiausių tyrimų yra šlapimo tyrimas, kuris gali suteikti daug informacijos apie moters ir vaisiaus sveikatą.

Šlapimo tyrimas: svarba ir atlikimo tvarka

Šlapimo tyrimas (BŠT) yra atrankinis inkstų ligų ir šlapimo takų infekcijų tyrimas. BŠT yra atliekamas įprastinių medicininių patikrinimų metu. Nustačius BŠT rodiklių pokyčių, rekomenduojama atlikti mikroskopinį šlapimo nuosėdų tyrimą. Šlapimo tyrimas (BŠT) - rezultatą galima interpretuoti įvairiai. Nenormalus rezultatas reiškia padidėjusią sutrikimų, dėl kurių reikia papildomų tyrimų, tikimybę. Kuo didesnis medžiagų, tokių kaip gliukozė, baltymai, ar didelis raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis, tuo didesnė patologinių pokyčių tikimybė, todėl būtina atlikti papildomus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Normalūs BŠT rezultatai neatmeta ligos buvimo. Ankstyvoje ligos stadijoje padidėjęs tiriamųjų medžiagų kiekio išsiskyrimas gali likti nepastebėtas, nes medžiagos per inkstus pasišalina dienos eigoje nevienodai, o tai reiškia, kad vienkartiniame šlapimo mėginyje jų gali nebūti.

Prieš tyrimą reikia nusiplauti muilu rankas ir lytinius organus (gerai nusiplauti paprastu vandeniu, nusausinti išorinius lytinius organus). Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, geriausia 2-3 dienos po jų. Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas. Šlapimo pasėlis - tyrimas skirtas nustatyti bakterijas, kurios sukelia šlapimo takų infekciją. Jam ypač svarbu kuo švariau surinkti šlapimą, nes kitaip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Prieš tyrimą nusiplauti rankas su muilu. Šlapimas surenkamas apsiplovus lytinius organus (vengti dezinfektantų) į specialų vienkartinį indelį. Praskleidus lytines lūpas į sterilų indą reikia surinkti vidurinę porciją šlapimo (apie 50-100 ml). Tyrimas tiksliausias, jeigu surenkamas ryte, prieš tai nesišlapinus apie 6 val. Esant gausioms ar kraujingoms išskyroms iš makšties, makštį reikia prisidengti vatos tamponėliu, kad išskyros neužterštų tyrimo (taip nutikus gal būti netikslūs tyrimo rezultatai). Stengtis neliesti indelio vidaus ir dangtelio vidinės pusės. Ant indelio užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir šlapimo ėmimo laiką. Tyrimą pristatyti per 2 val. Uždaryti indelį ir šlapimą per 1-2 val. pristatyti tyrimams.

Šlapimo tyrimui atlikti reikia apie 30-50 ml (minimalus kiekis - 10 ml). Rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą. Tyrimui reikia surinkti tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą.

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) nėštumo metu

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas. Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra infekcija, galinti pasireikšti bet kurioje šlapimo sistemos dalyje, įskaitant inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai ir fiziniai šlapimo takų pakitimai gali padidinti ŠTI išsivystymo riziką. Šlapimo takų infekcijas daugiausia sukelia bakterijos, Escherichia coli (E. coli) yra dažniausias kaltininkas. Kitos bakterijos, tokios kaip Klebsiella, Proteus ir Enterococcus, taip pat gali sukelti infekcijas. Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis. Nors ŠTI daugiausia sukelia bakterinės infekcijos, kai kurios moterys gali turėti genetinį polinkį į pasikartojančias ŠTI. Tam tikros autoimuninės ligos taip pat gali paveikti šlapimo takus, todėl jie tampa jautresni infekcijoms. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos šlapimo takų infekcijų (ŠTI) išsivystymo rizikai nėštumo metu. Tokie veiksniai kaip dehidratacija, prasta higiena ir mažai vaisių bei daržovių turinti mityba gali turėti įtakos šlapimo takų sveikatai.

Kokie yra šlapimo takų infekcijos simptomai nėštumo metu? Simptomai yra dažnas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas, dubens skausmas ir nuovargis. Kaip diagnozuojama šlapimo takų infekcija nėštumo metu? ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus. Antibiotikai: Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu apima antibiotikus. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera. Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę. Ar yra kokių nors pavojų, susijusių su antibiotikų vartojimu nėštumo metu? Ką turėčiau daryti, jei įtariu, kad sergu šlapimo takų infekcija? Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl įvertinimo ir galimų tyrimų. Ar galiu vartoti nereceptinius vaistus nuo UTI simptomų? Ar normalu, kad nėštumo metu dažnai pasireiškia šlapimo takų infekcijos? Kada nėštumo metu turėčiau kreiptis medicininės pagalbos dėl šlapimo takų infekcijos? Šlapimo takų infekcijos nėštumo metu yra dažna problema, kuri gali turėti rimtų pasekmių, jei nebus nedelsiant gydoma. Nėščiosioms labai svarbu suprasti priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.

Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis - visiškai normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu. Siekiant tai išsiaiškinti, atliekamas gliukozės tyrimas. Baltymų perteklius šlapime gali būti šlapimo takų infekcijos, inkstų pažeidimo ar kitų sutrikimų požymis. Jeigu šlapime fiksuojamas baltymų perteklius, o nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, tai gali būti ir preeklampsijos požymis. Jeigu šlapimo mėginyje aptinkama baltymų, bet kraujospūdis normalus, galima įtarti šlapimo takų infekciją. Ketonų (acetono, acetacto rūgšties, β-hidroksibutirato) organizme atsiranda skylant riebalams. Ketonų kiekis padidėja, kai negaunama pakankamai angliavandenių (įprasto energijos šaltinio). Jeigu nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo arba nėštumo metu numetė nemažai svorio, skubiai atliekamas šlapimo tyrimas ir prioritetas skiriamas ištirti, ar šlapime nėra ketonų. Šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją. Tai būklė, kai šlapime aptinkama bakterijų, tačiau nėščioji jaučiasi gerai ir neįtaria apie šią būklę. Dažniausiai besimptomė bakteriurija pasireiškia pirmąjį nėštumo trimestrą. Šią būklę sukelia E. coli bakterija. Jeigu bakteriurija laiku nenustatoma arba negydoma, ji gali sukelti infekcinį inkstų uždegimą (kuris dažnai gydomas ligoninėje) ar kitas ligas. Tiriama, ar šlapimo mėginyje nėra eritrocitų ir leukocitų.

Nėščiosios šlapime rasta bakterijų. Nėščiosios šlapime aptikus bakterijų stengiamasi įvertinti priežastis. Jeigu moteris turi nusiskundimų, pavyzdžiui, jaučia didelį poreikį šlapintis, kuris nepraeina net ir nuėjus į tualetą; skausmą ir deginimą šlapinimosi metu; jai pavyksta pasišlapinti tik labai nedaug ir kt. Nėštumo metu gydymas antibiotikais įprastai skiriamas tiek šlapimo takų infekcijos atveju, tiek ir esant besimptomei bakteriurijai. Nėščiosioms galima vartoti antibiotikus, tačiau svarbu parinkti saugius antibiotikus nėštumo metu. Gydymo gali neprireikti, jei išsiaiškinama, kad šlapimo tyrimo atsakymas dėl bakterijų yra klaidingai teigiamas, t.y. Tą galima įtarti, jeigu šlapimo tyrime yra aptinkama didesnė nei įprasta bakterijų įvairovė arba jei bakterijų kiekis yra sąlyginai nedidelis - infekcijos atveju įprastai aptinkama daug, bet vienos rūšies bakterijų (pvz., E. coli).

Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu

Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje. Kokie laboratoriniai tyrimai PRIVALOMI pirmajame nėštumo trimestre? Automatinis kraujo tyrimas, dar vadinamas bendru kraujo tyrimu. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus. Automatinis šlapimo tyrimas. Gliukozės tyrimas. Hepatito B (HbsAg) tyrimas. Tai virusinė infekcija, kuria užskrečiama per kraują ar lytinių santykių metu. Jeigu nėščiosios rezus faktorius RhD (-), o vyro rezus faktorius RhD (+), antrojo nėštumo metu tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 nėštumo savaitę dėl rezus (RhD) antikūnų - netiesioginė kumbso reakcija. Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Antikūnai gali pažeisti vaisių: jau gimdoje gali atsirasti jam anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, būti pažeisti vidaus organai, smegenys.

Kokie laboratoriniai tyrimai REKOMENDUOJAMI pirmajame nėštumo trimestre? Rubella IgG antikūnų tyrimas. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Susirgus raudonuke nėštumo metu, tai gali labai stipriai atsiliepti vaisiaus sveikatai - sukelti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų. Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai. Šie tyrimai parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze. Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią platina katės. Dažniausiai užsikrečiama vartojant blogai termiškai apdorotą maistą: mėsą, pieną, nešvarų vandenį ar neplautus vaisius, daržoves. Nėščiajai užsikrėtus pirmajame trimestre, didelė rizikai išsivystyti vaisiaus apsigimimui ar įvykti persileidimui. Trečiojo trimestro metu infekcija lengviau gali persiduoti vaisiui. Tokiems kūdikiams gali pasireikšti traukuliai, gelta, akių infekcijos, padidėti kepenys ir blužnis. Daugeliui naujagimių toksoplazmozės simptomai pasireiškia ne iškart po gimimo, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau. Šiuo atveju toksoplazmozei būdingas kurtumas, protinis atsilikimas, sunkios akių infekcijos, galinčios baigtis aklumu.

CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai. Šie tyrimai rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Citomegalo virusas paplitęs visame pasaulyje. Užsikrečiama nuo kito sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, lytinių santykių metu, per seiles. Jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, įvairių organų raidos sutrikimai, širdies ydos. Vėlyvuoju nėštumo periodu didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, klausos ir regimojo nervo uždegimai, protinio ir fizinio vystymosi sutrikimai, mirties pirmosiomis dienomis tikimybė. Tymų IgG antikūnų tyrimas. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš tymus įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Tymai nėštumo metu gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, mažą naujagimio svorį.

PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas Lietuvoje vis dar nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas visoms nėščiosioms. Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika. Šis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrą kartą - antrajame nėštumo trimestre nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės. Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT). Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %.

Tiek kraujo, tiek šlapimo tyrimai atliekami priklausomai nuo tyrimo specifikos. Norint atlikti PRISCA ar NIPT tyrimus, reikalinga gydytojo akušerio ginekologo arba gydytojo genetiko konsultacija, kurios metu atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas. Juos galėsite atsiimti registratūroje arba Jums pageidaujant atsiųsime el. paštu.

B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS). Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežasties. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.

Dažnos nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime.

Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslais ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.

tags: #is #mediku #slapimo #tyrimo #nestumas

• Vaikų pasakojimai apie jūrą
• Kaip gydyti apsinuodijimą maistu
• Seksualinis gyvenimas po Cezario pjūvio
• Kaip įtraukti daržoves į vaiko mitybą
• Genetinis polinkis į nevaisingumą