Interneto pasaulis vaikams atveria daugybę galimybių, tačiau kartu su jomis slypi ir nemažai pavojų. Anot psichologo Roko Saulevičiaus, jaunoji karta internete gali susidurti su patyčiomis, priekabiavimu, smurto ir pornografijos vaizdais, klaidinga informacija bei sukčiavimu. Dėl perteklinio interneto naudojimo taip pat gali suprastėti emocinė sveikata ir sutrikti miegas.
Kaip atsiranda probleminis interneto naudojimas?
Probleminis interneto naudojimas (PIN) vystosi panašiai kaip ir kitos priklausomybės. Svarbų vaidmenį atlieka dopamino išsiskyrimo mūsų smegenyse disbalansas, socialiniai ir psichologiniai veiksniai bei jų tarpusavio sąsajos. Dopaminas yra neurotransmiteris, atsakingas už malonumo ir pasitenkinimo jausmus. Socialiniai tinklai ir žaidimai yra sukurti taip, kad nuolat aktyvintų šią medžiagą mūsų smegenyse. Virtualūs prizai, lygiai, pergalės žaidimuose arba patiktukai, sekėjai, komentarai socialiniuose tinkluose veikia jaunuolių savivertę. „Ne visada pasiekiame šių jausmų „sotumą“. Atrodo, jog to malonumo vis negana, kas skatina vartotojus vis grįžti prie tam tikro žaidimo ar naršymo socialiniuose tinkluose. Šiuolaikinės technologijos, algoritmų pagalba, leidžia pastebėti interneto vartotojų preferencijas skirtingam turiniui ir tokiu būdu pateikti tik kuo labiau dopamino išsiskyrimą skatinančius vaizdus ar informaciją.
Formuojantis PIN, be smegenų darbo (neurocheminio) disbalanso, labai svarbi yra ir socialinė plotmė. Puikus to pavyzdys yra FOMO (Fear of missing out). Vaikams, o juo labiau, paaugliams yra labai svarbu nuolat palaikyti „pulsą“ ir žinoti apie ką bendrauja draugai, kokios yra madingos naujienos, kitu atveju atsiranda galimybė pasijusti kitokiu ir išgyventi išskyrimo iš grupės emocinį skausmą“, - pasakojo psichologas R. Saulevičius.
Paauglystės raidos etape vienas iš svarbiausių poreikių yra būti grupės dalimi. Interneto suteikiama galimybė susikurti virtualią tapatybę gali padėti, tačiau kartu ir įklampinti, net jei jaunuolis realiame gyvenime susiduria su iššūkiais. Socialiniuose tinkluose galima susikurti įvaizdį, kuris atrodo patrauklesnis nei reali asmenybė, todėl kai kurie paaugliai jaučiasi labiau vertinami internete nei realiame gyvenime. „Kuomet vaikas susiduria su problemomis mokykloje ar šeimoje, internetas gali būti vieta, kur jis jaučiasi geriau, saugiau ir gali bent laikinai užmiršti sunkumus. Vietoj to, kad kalbėtų apie savo jausmus ar spręstų konfliktus, vaikas gali įnikti į socialinius tinklus ar žaidimus, ypatingai jei tokių ar panašių būdų veikti, susidūrus su sunkumais, išmoksta stebėdamas tėvų ar artimųjų pavyzdį“, - pasakojo psichologas R. Saulevičius.
Dažniausios kibernetinės grėsmės vaikams
- Kenkėjiškos programos: Tai labiausiai paplitusios grėsmės internete. Vaikai dažniausiai jas sutinka bandydami žaisti netikrą ir kenkėjišką populiaraus žaidimo kopiją.
- Patyčios: Šis nelabai malonus elgesys gana dažnas tarp paauglių. Vaikai dažniausiai yra bauginami arba žeminami savo bendraamžių ar pažįstamų. Nors tai vyksta skaitmeninėje erdvėje, patyčios gali sukelti emocinę traumą.
- Seksualiniai kėslai (Grooming): Suaugę asmenys, kurdami pasitikėjimą ir emocinį ryšį, bando įtikinti vaikus atlikti seksualinius veiksmus. Dažnai šie nusikaltėliai apsimetinėja lygiais vaikams, kad šie įsitrauktų į pavojingą draugystę.
- Sekstingas: Erotinio pobūdžio žinutės, el. laiškai, nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriais keičiamasi su kitu asmeniu.
- Informacijos vagystė: Visa internete keliaujanti informacija gali būti perimta trečiųjų šalių. Nesiimant atsargumo priemonių vaikai gali sukelti finansinių nuostolių šeimai arba patirti tapatybės vagystę.
- Brukalas (Spam): Nepageidaujami el. laiškai, kurie gali platinti išpirkos reikalaujančius kenkėjus.
- Sukčiavimas ir apgaulės: Sukčiai gali siūlyti įsigyti kažką pigiau, siekdami išgauti asmeninius duomenis, prisijungimus prie paskyrų ar kreditinės kortelės duomenis.
- Šantažas, įžeidžiantys įrašai, asmeninių nuotraukų viešinimas: Tai tik dalis kibernetinių grėsmių.
- Internetiniai iššūkiai: Tam tikras drąsos išbandymas, kuris gali paskatinti jaunus žmones kenkti sau ar aplinkiniams.
Kaip tėvams apsaugoti vaikus internete?
Šeimai svarbu bendrauti atvirai ir supratingai, padėti vaikui ir ugdyti kritišką bei atsakingą požiūrį į internetą nuo mažumės. Jauniausius būsimus interneto vartotojus galima supažindinti su šiuo įrankiu naudojantis įvairių edukacinių svetainių ir programėlių pagalba. Vėliau vaikus svarbu išmokyti bazinių interneto saugumo taisyklių, kaip saugūs slaptažodžiai, svetainių patikimumas. Geriausia, jei tėvai gali naršyti kartu su vaiku ir taip padėti jam pasirinkti tinkamą turinį bei laiku informuoti ir įspėti, jei vaikas priartėja prie žalingo turinio.
Kalbant apie ribas, rekomenduojama ikimokyklinukams leisti naudotis internetu tik 1 val. per dieną, 7-12 metų vaikams - iki 2 val., o paaugliams suteikti lankstesnį režimą, tačiau su ribomis ir susitarimais. Be to, svarbu skatinti alternatyvias veiklas, tokias kaip sportas, knygų skaitymas ir bendravimas gyvai.
Pirmąjį telefoną rekomenduojama įsigyti apie 7-10 metų, socialinius tinklus leisti naudoti ne anksčiau nei 13 metų, o pirmąjį kompiuterį - kai jis tampa reikalingas mokymuisi. Svarbiausia - ugdyti atsakingą požiūrį į internetą nuo mažumės.
Papildomi patarimai vaikų apsaugai internete:
- Jei įmanoma, sukurkite specialią paskyrą savo vaikui, kad galėtumėte prižiūrėti jo veiksmus internete.
- Naudokite patikimą apsaugos sprendimą ir tėvų kontrolės programėlę.
- Stebėkite savo vaiko naršymo istoriją ir kalbėkitės apie galimas grėsmes.
- Įsitikinkite, ar internetinė kamera yra išjungta arba uždengta, kai ja nesinaudojate.
- Jei leidžiate vaikui naudotis socialiniais tinklais, padėkite jam nustatyti tinkamus privatumo nustatymus.
- Būtinai pasikalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima aptikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Įspėkite vaiką apie pavojų bendrauti su nepažįstamais asmenimis.
- Pagrindinis patarimas - palaikyti šiltą, saugų ryšį su vaiku tikroje realybėje, nes tai bus geras priešnuodis, kad vaikas nepražūtų virtualioje erdvėje.
- Vaikams ir paaugliams be galo svarbu suprasti, kiek melagingos informacijos slypi internete ir kiek klaidingo turinio yra kuriama. Kalbėkite su vaikais, dalinkitės savo patirtimis. Pasakokite jiems apie tai, kas vyksta, kas yra gerai, kas blogai.
Kalbėkime su vaikais apie interneto pavojus - Lina Baranauskienė
Vaizdo žaidimai, jeigu naudojami saikingai, gali suteikti vaikams įvairiapusės naudos, lavinti jų įgūdžius bei gabumus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis žaidimų, naudodami tam tikrus psichologinius mechanizmus, gali būti sukurti taip, kad skatintų vis didesnį įsitraukimą. Tėvams svarbu įsitraukti į savo vaikų laisvalaikį, nustatyti žaidimams skirtas valandas, susipažinti su jų žaidžiamų žaidimų turiniu bei įspėti dėl kitų galimų rizikų.
Ekspertai pabrėžia, jog jei žaidžiama kartu su virtualiais draugais, gali iškilti ir kibernetinių patyčių pavojus, vaikas gali susidurti su kenksminga kitų žaidėjų bendruomene. Kai kurios žaidimų platformos gali rinkti didelius kiekius duomenų apie vartotojus, o tai gali padidinti kibernetinių nusikaltimų pavojaus riziką. Svarbu patikrinti, su kuo vaikas žaidimuose bendrauja, ar žaidimas turi anoniminio pokalbio funkciją. Būtina kalbėtis su vaikais apie jų emocines patirtis žaidimuose ir galimas grėsmes. Kritinio mąstymo įgūdžiai taip pat labai svarbūs, siekiant, kad pats vaikas suprastų žaidimų kūrėjų užmačias, išmoktų atpažinti manipuliacijas.
Norėdami apsaugoti vaikus internetinių žaidimų aplinkoje, tėvai nuolat turėtų juos perspėti apie rizikas ir išmokyti, kaip elgtis nemaloniose ar net pavojingose situacijose. Tėvai turėtų susipažinti su vaiko mėgstamiausiais žaidimais, aptarti su vaiku, kokius žaidimus jis mėgsta ir dėl kokių priežasčių juos pasirenka. Taip pat svarbu kalbėtis su savo vaiku apie galimus pavojus, įspėti vaikus niekada nesidalinti asmenine informacija bei priminti jiems nespausti nežinomų nuorodų. Naudokite privatumo ir tėvų kontrolės nustatymus įrenginiuose, kuriuos naudoja jūsų vaikas, kad apsaugotumėte juos nuo kenkėjiškų programų ir kibernetinių grėsmių.
