Ingrida Šulcienė, asmenybė, kurios gyvenimas buvo kupinas aistros, energijos ir nepaliaujamo siekio padėti kitiems, paliko ryškų pėdsaką visuomenėje. Nors straipsnis pavadintas jos vardu, jis iš esmės skirtas pristatyti įvairias Lietuvos asmenybes, jų gimimo datas ir svarbiausius biografinius faktus, tačiau Ingridos istorija išsiskiria savo unikalumu ir įkvepiančiu pasakojimu.
Ingrida Šulcienė gimė ne viename straipsnyje minimu laiku, tačiau jos gyvenimo kelias turėjo ypatingą reikšmę. Ji buvo moteris, kuriai niekada netrūko nei aistros gyvenimui, nei energijos šią aistrą išreikšti. Tai, kad ji susidūrė su liga - vėžiu - ir jį „pagavo“ ankstyvoje stadijoje, tik parodo jos stiprybę ir ryžtą. Ši liga, nors ir kėsinosi į jos kūną, niekada nesugebėjo palaužti jos dvasios.
Net ir sunkiausiais ligos periodais, Ingrida nesustojo. Niekas nežinojo, kaip ji jautėsi iš tiesų, nes ji gyveno ne liga, o savo naujuoju projektu. Pati sunkiai sirgdama ji šimtui moterų padėjo pradėti kelią finansinės nepriklausomybės link. Šiandien jos misiją perima šeima.
Iniciatyva „Dress for Success“ ir Ingridos vaidmuo
Viena iš svarbiausių Ingridos Šulcienės veiklų buvo iniciatyvos „Dress for Success“ įgyvendinimas Lietuvoje. Tai pasaulinį tinklą turinti socialinė organizacija, įkurta JAV, o vėliau išsiplėtusi į Europą. Ingrida pirmą kartą susisiekė su jos atstovais iškart po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, tačiau tuomet Lietuva, jų manymu, dar nebuvo pasirengusi. Tik 2016 metais, kai Ingrida jau nesitikėjo sulaukti žinios, organizacija susisiekė su ja ir pasiūlė vykdyti veiklą Lietuvoje, su sąlyga, kad ji pateiks konkretų verslo planą.
Tai buvo didžiulė staigmena ir džiaugsmas Ingridai, kuri giliai širdyje visada tikėjosi teigiamo atsakymo. Mamą vertė judėti į priekį noras padėti kitiems. Ji nuolat užsiėmė savanoriška veikla, yra dirbusi su neįgaliųjų organizacijomis, vartotojų teisių apsaugos srityje.
„Dress for Success“ iniciatyvos tikslas - padėti moterims, kurioms dėl įvairių priežasčių sunku grįžti į darbo rinką. Priežastys gali būti labai įvairios - netinkami gyvenimo posūkiai, netinkami pasirinkimai, smurtas šeimoje, finansinis nepriteklius. Ingrida matė prasmę bandyti keisti situaciją šioje srityje, nes suprato, kad be pagalbos moterims, ypač neturinčioms pakankamo išsilavinimo ar patirties, yra beveik neįmanoma grįžti į darbo rinką ar įžengti į ją pirmą kartą. Ji suprato, kad net ir išsilavinusios moterys susiduria su sunkumais, todėl svarbu padėti ir toms, kurios yra labiau pažeidžiamos.
Ingridos Šulcienės iniciatyva apėmė daugybę etapų: mokymus, kaip parašyti CV ir motyvacinį laišką, kaip elgtis per darbo pokalbį, kaip save pateikti ir atskleisti stipriąsias savybes. Kai kurioms moterims reikėjo psichologinių konsultacijų, kad atgautų pasitikėjimą savimi. Taip pat svarbu buvo palaikyti moteris ir po to, kai jos gaudavo darbą, padėti joms išsilaikyti tame darbe.
Lietuvos šimtmečio proga Ingrida buvo užsibrėžusi tikslą padėti šimtui moterų ir jį įgyvendino. Ji turėjo drąsių planų plėtoti šią veiklą, netgi siūlė naują paslaugą - moterų apgyvendinimą, kurią pasaulinio tinklo atstovai planavo įtraukti į standartinį paslaugų paketą, jei ji pasirodytų sėkminga.
Asmeninis gyvenimas ir kova su liga
Ingrida Šulcienė susidūrė su krūties vėžiu, kuris buvo pagautas ankstyvojoje stadijoje. Nors operacijos metu teko šalinti visą krūtį, išgijimo prognozės buvo labai geros. Tačiau liga sugrįžo ir prasidėjo ilga kova. Vėžys perėjo į kaulus, tačiau net ir tuomet medikai teikė vilčių. Deja, paskutinį kartą liga, išplitusi į smegenis, atsinaujino žaibiškai. Per keletą mėnesių įvyko pablogėjimas, o paskutinės savaitės jau buvo aiškios.
Nepaisant sunkios ligos, Ingrida neprarado jėgų ir nepalūžo. Ji niekada nekalbėdavo apie ligą, o jos paklausta, ar viskas gerai, visada atsakydavo teigiamai, net kai taip nebūdavo. Liga niekada nebuvo pagrindinis jos gyvenimo veiksnys. Ji visą laiką ką nors veikdavo ir gyvendavo savo veikla, o ne liga. Tai rodo jos neįtikėtiną stiprybę ir atsparumą.
Ingrida Šulcienė turėjo tris vaikus: dukrą Jonę ir du sūnus. Dukra Jonė prisimena, kad mama visada jautėsi dėmesio centre, visada žinojo viską apie juos. Ji skatino dukrą studijuoti užsienyje, nors pati tokios galimybės neturėjo. Ingrida gyvenimo prasmę įžvelgė ne piniguose ar drabužiuose, bet santykiuose su žmonėmis.
Ji buvo Ingridos geriausia draugė. Nuo vaikystės Ingrida neatsimena jokių bausmių, viskas būdavo sprendžiama susitarimais. Mama visada skirdavo daug laiko pokalbiams, todėl Ingridai iki šiol mistika, kaip ji viską suspėdavo.
Palaidojimo ceremonija ir šeimos planai
Ingrida Šulcienė buvo kremuota, o laidotuvės įvyko artimų žmonių rate, po Šv. Mišių už mamą. Kadangi artimiausi jos draugai buvo išsibarstę po pasaulį, buvo nuspręsta laidotuves atidėti, kad visi jie turėtų galimybę atvykti ir su ja atsisveikinti. Kartu su urna buvo laidojami ir laiškai, kuriuos per šarvojimą turėjo galimybę parašyti žmonės. Tai buvo Ingridos vyro idėja, siekiant, kad žmonės, kuriems jos mirtis buvo šokas, galėtų išreikšti savo jausmus.
Šiuo metu šeima svarsto apie savanorių komandos subūrimą ir mokymą, kad galėtų tęsti Ingridos veiklą. Jie renka kontaktus, kalbasi su pasaulinio tinklo atstovais apie perspektyvas. Ingrida ne tik turėjo tikslą įsteigti „Dress for Success“ Lietuvoje, bet ir drąsių planų šią veiklą plėtoti.
Ingridos Šulcienės istorija - tai ne tik pasakojimas apie kovą su liga, bet ir apie nepaliaujamą aistrą gyvenimui, norą padėti kitiems ir stiprybę, kurią ji demonstravo iki pat paskutinės akimirkos. Jos atminimas gyvens per jos veiklą ir per jos šeimos pastangas tęsti jos pradėtus darbus.
Kitų žymių Lietuvos asmenybių gimimo datos
Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios Lietuvos asmenybės, jų gimimo datos ir svarbiausi biografiniai faktai. Nors straipsnis pavadintas Ingridos Šulcienės vardu, jis iš esmės yra skirtas įvairių Lietuvos žmonių, gimusių skirtingais mėnesiais ir dienomis, pristatymui.
Sausis
- Sausio 1 d. gimė Donatas Lukoševičius, Lietuvos dailininkas skulptorius.
- Sausio 4 d. gimė Stasys Štikelis, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius.
- Sausio 5 d. gimė Kazimieras Gailevičius, mokytojas, šachmatininkas, sporto organizatorius.
- Sausio 5 d. gimė Algirdas Žebrauskas, architektas, politikas, visuomenės, kultūros veikėjas.
- Sausio 7 d. gimė Feliksas Ereminas, kunigas.
- Sausio 9 d. gimė Alfridas Bulkauskas, choro dirigentas.
- Sausio 10 d. gimė Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans, poetė, vertėja.
- Sausio 11 d. gimė Antanas Jonušas.
- Sausio 17 d. gimė Antanas Baranauskas, vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas.
- Sausio 18 d. gimė Daiva Vaitkevičiūtė, žurnalistė, rašytoja, prozininkė.
- Sausio 25 d. gimė Aleksandras Vasiliauskas, Lietuvos matematikas, ekonomistas.
- Sausio 25 d. gimė Salomėja Pranaitienė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė.
- Sausio 30 d. gimė Aušra Garnienė, žurnalistė.
- Sausio 30 d. gimė Vincas Steponavičius, „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius.
Vasaris
- Vasario 5 d. gimė Julius Gravrogkas, mechanikas-inžinierius, profesorius.
- Vasario 9 d. gimė Antanas Kakanauskas, rašytojas, žurnalistas.
- Vasario 11 d. gimė Ona Galdikienė, mokslininkė chemikė.
- Vasario 13 d. gimė Kęstutis Rapalavičius, menininkas, tapytojas.
- Vasario 15 d. gimė Bronislovas Grombčevskis, žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas.
- Vasario 20 d. gimė Alfonsas Paukštys, smuikininkas.
- Vasario 21 d. gimė Rima Balanaškienė-Viliutė. Pelnė apdovanojimą „Versli moteris“.
- Vasario 24 d. gimė Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas, LLA vadas.
- Vasario 24 d. gimė Vilma Magylienė, savanorė Afrikoje.
- Vasario 25 d. gimė Mindaugas Stasiulis, laidų ir renginių vedėjas.
Kovas
- Kovo 1 d. gimė Jadvyga Bulauskienė, tautodailininkė.
- Kovo 2 d. gimė Zenonas Jaška, inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas.
- Kovo 3 d. gimė Zofija Tautkevičiūtė, gydytoja.
- Kovo 6 d. gimė Adolfas Gedvilas, tautodailininkas.
- Kovo 8 d. gimė Vygantas Paulauskas, stiklo dailininkas, skulptorius.
- Kovo 10 d. gimė Jonas Pleškys (Jonas Plaskus), žemaitis jūrininkas.
- Kovo 17 d. gimė Gabrielius Narutavičius, pirmasis Lenkijos prezidentas.
- Kovo 27 d. gimė Petras Mitkus, kunigas.
- Kovo 29 d. gimė Alfredas Maželis, gydytojas.
Balandis
- Balandžio 3 d. gimė Jonas Mikulskis, gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas.
- Balandžio 12 d. gimė Julius Čepėnas, scenografas.
- Balandžio 16 d. gimė Vladas Žulkus, akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas.
- Balandžio 16 d. gimė Adomas Butrimas, meno istorikas, archeologas.
- Balandžio 17 d. gimė Vytautas Tamoliūnas, dailininkas, fotografas.
- Balandžio 17 d. gimė Daina Butkienė-Pruckutė, sportinių šokių šokėja, trenerė.
- Balandžio 23 d. gimė Arvydas Stasiulis, profesorius, dr.
- Balandžio 23 d. gimė Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas.
Gegužė
- Gegužės 7 d. gimė Stanislovas Žilevičius, lietuvių kariljonininkas, pedagogas.
- Gegužės 9 d. gimė Kęstutis Švėgždavičius, istorikas, muziejininkas, lektorius.
- Gegužės 10 d. gimė Antanas Krausas, pedagogas, vegetarizmo propaguotojas.
- Gegužės 14 d. gimė Odilija Rudzevičienė, vaikų ligų gydytoja, gydytoja alergologė.
- Gegužės 17 d. gimė Ineta Stasiulytė, teatro bei kino aktorė, laidų vedėja, šokėja.
- Gegužės 23 d. gimė Dalia Brenciūtė, lietuvių aktorė.
- Gegužės 23 d. gimė Daiva Jakavickienė, VĮ „Oro Navigacija" vyresnioji skrydžių vadovė.
Birželis
- Birželio 4 d. gimė Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė), rašytoja.
- Birželio 7 d. gimė Vytautas Paulauskas, Lietuvos matematikas.
- Birželio 8 d. gimė Jonas Juška, kalbininkas.
- Birželio 9 d. gimė Liuda Lėverienė, pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė.
- Birželio 10 d. gimė Danielius Praspaliauskis, muzikantas, kompozitorius.
- Birželio 10 d. gimė Adolfas Daugėla, kunigas.
- Birželio 11 d. gimė Jadvyga Šilinaitė-Medžiaušienė, ilgametė bibliotekininkė.
- Birželio 11 d. gimė Irena Peleckienė, Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė.
- Birželio 14 d. gimė Emilija Žarytė-Milevičienė, poetė.
- Birželio 22 d. gimė Stasė Semenavičienė (Bružaitė), pedagogė, publicistė, fotografė.
- Birželio 23 d. gimė Alfredas Algirdas Jonušas, juvelyras.
- Birželio 27 d. gimė Remigijus Baltramėjūnas, mokslininkas fizikas.
- Birželio 30 d. gimė Erika Zulanienė, žurnalistė.
Liepa
- Liepos 11 d. gimė Stanislava Kochanauskaitė, mokytoja, poliglotė.
- Liepos 13 d. gimė Pranciškus Zigmas Jukna, irkluotojas.
- Liepos 14 d. gimė Tadas Juzumas, kunigas, religinis rašytojas, švietėjas.
- Liepos 15 d. gimė Algirdas Tarvainis, agrarinių mokslų daktaras.
- Liepos 17 d. gimė Leonida Prialgauskaitė-Novickienė, biomedicinos m. ir botanikos habil. dr.
- Liepos 30 d. gimė Justina Kirnienė (Girdvainytė), LR Seimo nario patarėja.
- Liepos 31 d. gimė Aldona Grigaliūnienė (Satkauskaitė), neįgaliųjų sportininkė.
Rugpjūtis
- Rugpjūčio 3 d. gimė Saulius Urbonas, politikas ir visuomenės veikėjas.
- Rugpjūčio 4 d. gimė Alfonsas Gedgaudas-Prialgauskas, dirigentas, saksofonistas.
- Rugpjūčio 4 d. gimė Kazys Mockus, vytautininkas, pedagogas.
- Rugpjūčio 6 d. gimė Violeta Sivilevičienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM Veiklos planavimo ir pokyčių valdymo skyriaus vedėja.
- Rugpjūčio 13 d. gimė Vida Kniūraitė, VPU Istorijos fakulteto dekanė.
- Rugpjūčio 15 d. gimė Laurynas Ivinskis, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas.
Šis straipsnis ne tik apžvelgia Ingridos Šulcienės gyvenimo istoriją, bet ir pateikia informaciją apie kitas svarbias Lietuvos asmenybes, pabrėžiant jų indėlį į šalies istoriją ir kultūrą.
