Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Kiekvienas demencija sergantis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo. Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.

Kaip nustatoma, kokias socialines paslaugas galima gauti?

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksinis asmens poreikių vertinimas atsižvelgia į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas. Atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Skiriamos socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišku. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Kas organizuoja socialinių paslaugų teikimą?

Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlomos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje.

Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.

Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima?

Demenciją turintiems asmenims ir jų artimiesiems gali būti teikiamos įvairios socialinės paslaugos:

Bendrosios socialinės paslaugos

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas
• Psichosocialinė pagalba
• Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose
• Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne
• Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu

Specialiosios socialinės paslaugos

• Socialinės priežiūros paslaugas: Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
• Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
• Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
• Dienos socialinė globa: Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.).
• Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
• Trumpalaikė socialinė globa: Asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus).
• Trumpalaikė socialinė globa institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
• Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje.

Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto: Asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas. Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.

Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Prašymą.
• Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
• Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
• Pensinininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas.
• Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją.
• Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a).
• Pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Ar galima rinktis, kuri socialinių paslaugų įstaiga teiks paslaugas?

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.

Per kiek laiko nustatomas socialinių paslaugų poreikis?

Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

Jeigu paslaugos reikalingos skubiai

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis.

Socialinės paslaugos asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigoje

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Ar socialinės paslaugos yra mokamos?

Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo.

• Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.
• Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.
• Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.
• Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
• Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Privalomasis sveikatos draudimas

Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Norint gauti šį draudimą reikia atitikti šiuos reikalavimus:

• Globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje.
• Demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas.
• Globėjas nesukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
• Globėjas neturi draudžiamųjų pajamų arba pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma.
• Globėjas nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje.
• Demenciją turintis asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa).
• Slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios: Valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją.
• Valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už negalią turinčių asmenų slaugą namuose.

Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Senjorų socialinės globos namai

Senjorų socialinės globos namai yra socialinės globos įstaiga, kurioje gyvena garbaus amžiaus senjorai. Didelė darbuotojų komanda rūpinasi kiekvieno gyventojo gyvenimo kokybe. Padedame senjorui ir jo artimiesiems susitvarkyti reikalingus dokumentus, teikiame informaciją, konsultuojame, organizuojame apgyvendinimą. Slaugos specialistai rūpestingai padeda gyventojams atlikti įvairias kasdienes veiklas, teikia būtinas slaugos paslaugas. Gyventojams sudarytos orios, lūkesčius atitinkančios gyvenimo sąlygos, padedančios integruotis į aplinką.

Įstaigos paskirtis - užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) ir dienos socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, taip pat asmenims, sergantiems Alzheimerio ir Parkinsono ligomis bei senatvine demencija, kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra.

Senjorų socialinės globos namai įsikūrę Vilniaus mieste, unikalaus Verkių regioninio parko teritorijoje.

Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacija

Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacija (įmonės kodas 302442276) buvo įkurta 2009 m. rugsėjo 30 d. Pagrindinė veikla - profesinių narystės organizacijų veikla. Asociacijos buveinė registruota Kaune, Birželio 23-iosios g. 23G.

Asociacijos tikslai apima:

• Atstovavimą ir gynimą demencija sergančių asmenų ir jų globėjų interesams.
• Švietimą ir informacijos sklaidą apie Alzheimerio ligą ir kitas demencijos formas.
• Paramos ir pagalbos teikimą demencija sergantiems asmenims ir jų šeimoms.
• Bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis ir institucijomis, siekiant gerinti demencijos priežiūros kokybę.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie Alzheimerio ligą, demenciją ir galimą pagalbą, galite kreiptis į Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociaciją.

Slaugos įstaigos: Alternatyva globai namuose

Kai demencija sergančiam asmeniui reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, slaugos įstaiga gali būti tinkama alternatyva globai namuose. Slaugos įstaigos teikia visą parą trunkantį priežiūros paslaugų kompleksą, įskaitant maitinimą, higienos priežiūrą, vaistų skyrimą ir socialinę veiklą. Renkantis slaugos įstaigą, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• Įstaigos licenciją ir akreditaciją.
• Priežiūros kokybę ir personalo kvalifikaciją.
• Įstaigos reputaciją ir atsiliepimus.
• Įstaigos kainą ir mokėjimo sąlygas.
• Įstaigos vietą ir patogumą lankytojams.

Kaltė yra vienas iš jausmų, kurį tam tikru metu patiria kiekvienas slaugytojas namuose. Kai prisiimate atsakomybę už kitą žmogų, jaučiate didžiulį spaudimą apsvarstyti visus veiksnius ir priimti geriausius sprendimus, susijusius su jo sveikata ir finansais. Vienas iš labiausiai ginčytinų ir kaltės jausmą keliančių sprendimų, su kuriuo susiduria daugelis slaugytojų, yra tas, ar verta apgyvendinti artimąjį globos namuose. Net jei ligoniui reikalinga intensyvi priežiūra ištisą parą - ko slaugytojas negali užtikrinti vienas - šį klausimą paprastai lydi stiprus kaltės jausmas. Tad kaip nuspręsti, ar rūpintis artimuoju namie, ar visgi apgyvendinti jį globos namuose?

Priežiūra namuose

Slauga namuose - tai labiau privatus variantas, leidžiantis jūsų mylimam žmogui likti sau pažįstamoje erdvėje. Alzheimerio liga ar demencija sergantiems asmenims tai dažnai sukelia mažiau trikdžių, todėl daugelis šeimų šį sprendimą renkasi pirmiausia. Privalumai: Slauga namuose leidžia užmegzti asmeniškesnius, individualesnius santykius su slaugytoju. Tai patogu ir pažįstama. Pensininkai gali išlikti tiek savarankiški, kiek pajėgia, o ne perduoti pagrindines užduotis slaugos namų specialistams. Slauga namuose dažnai yra pigesnė nei slauga ne namuose. Trūkumai: Svarbu, ką samdote slaugai namuose! Jei reikia daugiau nei pagrindinės pagalbos, gali prireikti samdyti kvalifikuotą slaugytoją ar kitą medicinos specialistą. Namai gali būti ne tokie saugūs kaip gydymo įstaigos, kuriose apsauga ir personalas dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Globos namai

Ilgainiui daugelio pensininkų gyvenime ateina laikas, kai jie tiesiog nebegali savimi pasirūpinti. Atėjus tai dienai, laikas pradėti galvoti apie globos namus. Privalumai: Globos namuose paprastai dirba įvairūs medicinos specialistai. Šie specialistai gali rūpintis jūsų artimuoju visą parą bei atlikti tiek medicinines, tiek nemedicinines funkcijas. Globos namai yra saugūs Alzheimerio liga ar demencija sergantiems pensininkams, kurie gali būti linkę klaidžioti. Trūkumai: Globos namai atima asmens savarankiškumą ir gali priversti jūsų artimąjį pasijusti senu. Tačiau, jei jūsų artimuoju nebegalima pasitikėti ir jis nebegali elgtis saugiai bei savarankiškai, globos namai gali būti tinkamas pasirinkimas. Globos namai reikalauja pereinamojo laikotarpio, kad ligonis pasijustų kaip „namuose“, o tai kai kuriems pensininkams gali būti sunku. Šioje įstaigoje gali būti triukšminga ir kurį laiką nejauku. Globos namų priežiūra dažnai yra labai brangi, ypač aukštos kokybės įstaigose.

Kiek kasdienės pagalbos reikia?

Ar pagalbos gavėjui reikia, kad kas nors padėtų namuose nepilną ar visą darbo dieną atlikti kasdienio gyvenimo veiksmus, primintų apie vaistus, padėtų tvarkyti sąskaitas ar tiesiog palaikytų draugiją? Ar gavėjui reikia daug medicininės pagalbos atsigaunant po traumos arba dėl prasidėjusios demencijos? Ar reikalingi tokie patogumai kaip planuojamas maitinimas, sveikatos priežiūra vietoje ar organizuojama veikla? Iš esmės svarbiausi klausimai, kuriuos reikia išsiaiškinti prieš priimant sprendimą dėl apgyvendinimo globos namuose arba pasilikimo savame būste, yra tai, kiek slaugos žmogui reikia ir kokio lygio patogumų jis pageidauja.

Ar saugu likti namuose?

Jūsų artimo žmogaus saugumas yra prioritetas. Kadangi mobilumas ir kritimo rizikos mažinimas yra labai svarbūs vyresnio amžiaus žmonių gerovei, namai turi būti saugūs ir prieinami. Idealiausia, kad pensininkai turėtų:

• Vieno lygio erdvę namuose, kurioje būtų galima miegoti, naudotis vonios kambariu bei svetaine ir bendrauti be laiptų ar pavojingų slenksčių.
• Grindis, kuriomis galima judėti neįgaliųjų vežimėliais, lazdomis ar vaikštynėmis.
• Ryškų, judesiui jautrų apšvietimą, kad būtų galima kompensuoti regėjimo praradimą ir naktinį aklumą.
• Spintas ir spinteles, kuriose dažniausiai naudojami daiktai yra lengvai pasiekiami, kad kuo mažiau reikėtų lankstytis, keltis ant taburetės ar kopėčių.
• Tvirtai pritvirtintas kilimines dangas, kad būtų išvengta gūbrių, susiraukšlėjusių kampų ar kraštų.
• Saugius turėklus ir neįgaliųjų vežimėliams pritaikytas rampas, pakeičiančias laiptus prie įėjimų / terasos durų.
• Vonios patalpas, kuriose lengva judėti su neįgaliojo vežimėliu ar vaikštyne.
• Porankius prie tualetų ir dušo (idealiai tinka dušo sėdynė ir rankiniai maišytuvai).

Asmeninių poreikių supratimas renkantis sau tinkamą slaugos tipą

Renkantis sau tinkamą slaugos tipą, svarbiausia suprasti, kokie yra ligonio asmeniniai slaugos poreikiai ir pageidavimai senstant. Apsvarstykite šiuos veiksnius:

• Ar ligonis norėtų gyventi savarankiškai savo namuose ir įprastomis sąlygomis?
• Ar ligonis dažnai ar tik retkarčiais mėgsta bendrauti didesnėse grupėse? Kokio lygio bendruomenės ir socialinis dalyvavimas domina jūsų artimąjį?
• Ar jūsų artimas žmogus ieško draugijos priežiūros, kuri būtų 1-1, ar noriai dalyvauja didesnėje grupėje?
• Ar jūsų artimajam reikia ilgalaikės, ar trumpalaikės priežiūros?

Alzheimerio liga serga vis daugiau žmonių. Ši liga skaudžiai paliečia visą šeimą. Dažnai vienas šeimos narys turi atsisakyti darbo, socialinio gyvenimo, jau nekalbant apie patiriamą stresą ir neviltį dėl to, kad tavo artimasis nebebus toks kaip anksčiau. Lietuvoje daugėja paslaugų žmonėms su negalia, tačiau specializuotos pagalbos sergantiesiems Alzheimerio liga ir jų šeimoms labai trūksta.

Demencija ir jos valdymas

Demencija yra sindromas, apimantis įvairias sutrikimo formas, kurios paveikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius. Šie sutrikimai yra pakankamai sunkūs, kad paveiktų žmogaus kasdienį gyvenimą. Demencija yra progresuojanti būklė, o tai reiškia, kad simptomai laikui bėgant blogėja. Nors demencija paprastai siejama su vyresniu amžiumi, ji nėra normali senėjimo dalis. Yra daug skirtingų demencijos tipų, o dažniausiai pasitaikanti forma yra Alzheimerio liga.

Demencijos sukeltų simptomų valdymas ir priežiūra gali būti sudėtingi. Svarbu suprasti ligos eigą ir kaip ji veikia asmenį. Tai padeda nustatyti tinkamas priežiūros strategijas ir užtikrinti, kad asmuo gautų reikiamą pagalbą.

Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. demencijos atvejų gali būti pavėlinta arba netgi išvengta, tačiau kitais 60 proc. atvejų tai neįmanoma. Taip pat ir susirgus Alzheimerio liga labai svarbu smegenų stimuliavimas. „Gyvybiškai svarbu tam žmogui užimtumas, darbas dienos centre, susitikimas su kitais žmonėmis ir specialistais“, - svarsto I. Petkutė.

„Jau vien buvimas tarp žmonių formuoja arba atkuria prarastus įgūdžius. Kai žmogus tiesiog atsisėda ir žiūri į vieną tašką, tuomet jo smegenys nustoja priimti bet kokią informaciją. Jeigu jis išeina į lauką, prie medžio pastovi, jau gerai, bet dažniausiai jie neina, nėra kas išvestų“, - papildo ir G. Mickevičiūtė.

Asmenims, sergantiems Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, ir jų šeimoms, kurioms reikalinga pagalba, yra teikiamos socialinės paslaugos šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialines paslaugas asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą.

Visuomenės senėjimas lemia padidėjusią globos namų paslaugų paklausą žmonėms, sergantiems senatvinėmis ligomis, tarp jų ir demencija. Nepaisant to, kad bendruomeninės globos paslaugos yra pranašesnės ir teikia didesnę naudą klientui, Lietuvoje iki šiol išlikęs stipriai išvystytas stacionarios globos paslaugų tinklas. Tačiau, tyrimais nustatyta, kad socialinės paslaugos dementiškiems klientams teikiamos neadekvačiai, pasigendama būtent šiai grupei reikiamų paslaugų: trūksta specializuotų skyrių slaugos ligoninėse ar globos namuose, jų aplinka nėra pakankamai pritaikyta demencija sergančiųjų poreikiams. Taigi, Lietuvos sveikatos bei socialinės apsaugos sistemos susiduria su poreikiu tobulinti pagalbos ir paslaugų sistemą žmonėms, sergantiems demencija.

tags: #ilgalaikes #prieziuros #organizavimas #globos #istaigose #sergant

• BabyBjorn Miracle nešynėlės privalumai
• Vaiko vystymasis 16 savaitę
• Parama jaunoms šeimoms
• Saugi kūdikio nešiojimo metodika
• Kelioniniai vežimėliai