Priešmokyklinis ugdymas yra esminis etapas vaiko raidai, turintis didelės įtakos jo akademiniams pasiekimams ir socialinei-emocinei gerovei. Jis laikomas vienu svarbiausių veiksnių siekiant pralaužti kartų kartoms pereinantį skurdo ratą, o investicijos į jį atsiperka su kaupu.
Sukaupta įrodymų, kad priešmokyklinis ugdymas gerina vidutinius vaiko laimėjimus, stiprina gebėjimą sukaupti dėmesį ir dalyvavimą pradinės mokyklos pamokose. Tai fundamentalus veiksnys, padedantis tiek vienodinti socialines ir ekonomines skirtingos socialinės padėties asmenų sąlygas, tiek geriau derinti darbinį ir šeimos gyvenimą.
Priešmokyklinio ugdymo samprata ir struktūra
Priešmokyklinis ugdymas anglų kalba - tai sudėtingas junginys, sudarytas iš trijų žodžių: „pre“ (prieš), „school“ (mokykla) ir „education“ (švietimas). Šio žodžio sudarymo struktūra parodo, kaip kalbos evoliucijoje vartojami užsienio elementai, siekiant apibrėžti švietimo kategorijas. Pirmas žodis „pre-“ prideda reikšmę „prieš“ arba „ankstesnis“, todėl jis rodo tam tikrą laiką ar etapą, kuris vyksta prieš mokyklą. Antrasis elementas, „school“, yra kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio „schole“, reiškiančio „laisvas laikas“ ar „mokymas“, kuris vėliau tapo susijęs su formaliu mokymu. Galutinė dalis - „education“ - yra angliškas žodis, kilęs iš lotynų kalbos „educatio“, kuris reiškia „ugdymą“ arba „auklėjimą“.
Lietuvoje ankstyvasis ugdymas priskiriamas neformaliajam švietimui ir jį sudaro ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Tėvams pageidaujant, vaikas gali būti ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikams nuo gimimo iki jiems pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Kad vaikas pasirengtų sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą, steigiamos priešmokyklinio ugdymo grupės. Jas privalo lankyti tie vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. sueina 5 metai. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas.
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas gali būti organizuojamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo įstaigose. Juos gali teikti laisvieji mokytojai arba kiti švietimo teikėjai, atitinkantys teisės aktus.
Švietimo sistema Lietuvoje ir priešmokyklinio ugdymo vieta joje
Švietimo sistema Lietuvoje yra daugiau decentralizuota nei centralizuota. Nacionalinio lygmens institucijos, savivaldybės ir švietimo įstaigos dalijasi atsakomybe teikti kokybišką išsilavinimą. Švietimo politiką nacionaliniu lygiu formuoja Seimas (parlamentas), priimdamas įstatymus ir nutarimus dėl politikos krypčių. Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (bei kitos ministerijos) padeda formuoti ir įgyvendinti švietimo politiką.
Švietimo ir mokslo sistemą reguliuojančius įstatymus priima Seimas ir jie galioja nacionaliniu mastu. Kitus pagrindinius teisės aktus, veikiančius nacionaliniu mastu, pavyzdžiui, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą, priima Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba Vyriausybė. Savivaldybės nustato ir įgyvendina savo strateginius švietimo planus, kurie yra suderinti su nacionaliniais teisės aktais. Savivaldybės užtikrina privalomą švietimą iki 16 metų, organizuoja neformalųjį švietimą, pavežėjimą į/iš ugdymo įstaigos ir kita.
Mokykla organizuoja švietimo procesą, pavyzdžiui, mokytojai gali pritaikyti nacionaliniu lygiu patvirtintas ugdymo programas pagal individualius mokinio poreikius. Formalųjį švietimą daugiausiai teikia valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos, tačiau privatus sektorius yra pripažįstamas kaip lygiavertis švietimo teikėjas. Švietimas yra valstybės prioritetas ir yra finansuojamas biudžeto lėšomis visais lygiais. Švietimas visais lygiais yra nemokamas besimokančiajam, išskyrus aukštąjį mokslą.
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo finansavimo modelis pakeistas. Pereita nuo „pinigai paskui besimokantįjį“ („mokinio krepšeliu“) prie bazinių ugdymo išlaidų krepšelio, susieto su ugdymo turinio įgyvendinimu („klasės krepšeliu“). Tai reiškia, kad maždaug 80 proc. finansavimo skiriama ne kiekvienam mokiniui klasėje, bet pagal klasės dydį. Keletas procentų skiriama vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms pagal faktinį mokinių skaičių.
Profesinio mokymo ir aukštojo mokslo finansavimas grįstas „mokinio krepšeliu“ arba „studijų krepšeliu“. Ši metodika galiojo ir ikimokykliniame, priešmokykliniame ir bendrajame ugdyme iki 2018 m. rugsėjo 1 d. „Mokinio krepšelio“ ir „klasės krepšelio“ lėšos skiriamos švietimo ugdymui / studijoms finansuoti. Jį gauna tiek valstybės (savivaldybių), tiek privačios švietimo įstaigos, išskyrus privačias aukštąsias mokyklas, kurios „studijų krepšelio“ negauna.
Vaikas privalo pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. jam sueina 5 metai. Ugdymas yra privalomas iki 16 metų amžiaus.
Iššūkiai ir tendencijos ikimokykliniame ugdyme
Nors priešmokyklinis ugdymas yra pripažįstamas kaip labai svarbus, kyla įvairių iššūkių. Vienas iš jų yra įtraukusis ugdymas, kuriam trukdo mokyklų vadovų, mokytojų ir bendruomenių nuostatos, kad asmens individualūs poreikiai yra asmens trūkumas. Jaučiama švietimo pagalbos specialistų stoka, o mokinių poreikių įvairovė yra didelė, todėl sudėtinga visiškai pasiruošti atliepti visus specialiuosius ugdymosi poreikius.
Kitas iššūkis - didelis švietimo įstaigų tinklas, nebeatspindintis demografinių pokyčių. Taip pat svarbus iššūkis yra mokytojo profesijos prestižo klausimas. Senėjanti ir sunkiai atsinaujinanti mokytojų bendruomenė, atlyginimo dydis (vienas mažiausių ES), ribotos kvalifikacijos kėlimo galimybės ir nepatrauklus mokytojo įvaizdis visuomenėje lemia profesijos nepatrauklumą.
Siekiant pagerinti moterų ir jaunimo patekimą į darbo rinką ir atsižvelgiant į demografinius sunkumus, būtina sukurti pakankamas sąlygas vaikų rūpybai, kad kiekvienam ikimokyklinio amžiaus vaikui būtų suteikta vieta vaikų priežiūros įstaigose. Daugiau nei pusė valstybių narių neįgyvendino uždavinio sukurti vaiko priežiūros paslaugas bent jau 90 proc. nuo trejų metų ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 33 proc. iki trejų metų amžiaus vaikų.
Vis labiau pripažįstama, kad svarbu plėtoti ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugas, vaikų priežiūros tarnybas ir teikti pagalbą pagyvenusiems žmonėms ir kitiems priklausomiems asmenims. Kad būtų lengviau tinkamai mokytis kalbų, naudinga taikyti ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas priemones.
Valstybės narės yra linkusios apie priešmokyklinį švietimą ir priežiūrą kalbėti neapibrėžtai, tačiau svarbu aktyviai imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamos pažeidžiamų grupių, įskaitant romus, galimybės gauti mokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą ir gerinama tokio ugdymo kokybė.
Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ pripažįstama, kad mokymasis visą gyvenimą ir gebėjimų ugdymas yra svarbiausi elementai reaguojant į esamą ekonomikos krizę bei gyventojų senėjimą. Mokymasis visą gyvenimą turi apimti mokymąsi nuo ikimokyklinio amžiaus iki amžiaus po išėjimo į pensiją, įskaitant visų rūšių formalųjį ir neformalųjį švietimą bei savišvietą.
tags: #ikimokyklinis #ygdymas #angliskai
