Švietimas, edukacija (lot. educatio) - tai formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų sistema ir jų veikla. Formaliojo švietimo sistemą dažniausiai sudaro priešmokyklinis ugdymas (vaikų darželis, vaikų darželis‑mokykla, bendrojo lavinimo mokyklos priešmokyklinė grupė), pradinis (pradinė mokykla), pagrindinis (pagrindinė mokykla), vidurinis lavinimas (vidurinė mokykla), profesinis mokymas, aukštesnysis mokymas (aukštesnioji mokykla) ir aukštasis mokslas. Švietimo sistemos ištakos sietinos su 2800-2500 prieš Kristų senovės Egipte, Babilone, Indijoje, Kinijoje, Sirijoje prie valdovų rūmų steigiamomis mokyklomis. Europoje pirmosios švietimo sistemos susikūrė 7-6 amžiuje prieš Kristų senovės Graikijoje, pagal senovės Graikijos pavyzdį 4 amžiuje prieš Kristų - ir Romoje. Antikines švietimo tradicijas tęsė Bizantija. Bizantijos švietimo sistema turėjo įtakos gretimoms Europos valstybėms, Kijevo Rusiai. 8 amžiaus pabaigoje-9 amžiaus pirmoje pusėje švietimo sistemos raidai įtakos turėjo Karolio Didžiojo valdomoje Frankų valstybėje kilęs kultūrinis sąjūdis (Karolingų renesansas). Prie bažnyčių ir vienuolynų imta steigti mokyklas, domėtis pasaulietiniais mokslais. Ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europos švietimo plėtrą veikė krikščioniškoji ideologija, švietimą tvarkė Bažnyčia, vyravo scholastika, švietimas buvo sunkiai prieinamas neluominiams žmonėms. Renesanso epochoje švietimas išsivadavo iš Bažnyčios globos. 18 amžiuje-19 amžiaus pradžioje pradėta mokyti daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų. 1737 Prūsijoje išleistas vienas pirmųjų privalomo mokymo įstatymų - Reguliuojamieji principai (Principia regulativa). Juo mėginta įgyvendinti visuotinį pradinį mokslą 7-14 metų vaikams (mergaitėms ir berniukams). 19 amžiuje beveik visose Vakarų Europos šalyse suformuotos valstybinio švietimo sistemos, priimtas visuotinio privalomo pradinio mokslo įstatymas, Prancūzijoje, Prūsijoje, Rusijoje įkurtos švietimo ministerijos (pirmąja Europos pasaulietine švietimo ministerija laikoma 1773 Abiejų Tautų Respublikoje įkurta Edukacinė komisija). Belgijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje švietimui vadovavo įvairios žinybos ir religinių bendruomenių organizacijos, Didžiojoje Britanijoje - municipalitetai.
Pradinė mokykla (anksčiau vadinta pradžios mokykla) - pradinį išsilavinimą teikianti bendrojo ugdymo įstaiga. Neretai pradiniam ugdymui paruošia ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų darželiai ir/ar paruošiamoji klasė prieš pirmąją mokyklos klasę. Kitas ugdymo etapas po pradinės mokyklos - pagrindinė mokykla. Tarptautinė standartinė išsilavinimo klasifikacija (santrumpa ISCED) laiko pradinę mokyklą vientisu etapu, kuriame programos sudarytos taip, kad išmokytų bazinių skaitymo, rašymo ir matematinių įgūdžių bei padėtų tvirtus pamatus tolesniam mokymuisi. Lietuvoje pradinis lavinimas trunka ketverius metus. Anot LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos AIKOS sistemos, 2023 m. Manoma, kad seniausios pradinės mokyklos buvo įsteigtos 2800-2500 pr. m. e. prie valdovų rūmų senovės Egipte, Babilone, Indijoje, Kinijoje. Europoje pirmosios pradinės mokyklos pradėtos steigti VII-VI a. pr. m. e. senovės Graikijoje, o IV a. pr. Lietuvoje pirmoji žinoma pradinė mokykla įsteigta prie Vilniaus katedros (paminėta 1397 m. Vilniaus kapitulos dokumentuose). Nuo XV a. pradėtos steigti parapinės mokyklos, kuriose mokėsi išskirtinai tik berniukai. 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą, pagal kurį keturmetė pradinė mokykla tapo privaloma visiems 7-11 m.
Straipsnyje analizuojami įvairūs tarybinio laikotarpio Lietuvos dokumentai, įsakymai ir nutarimai, ikimokyklinio ugdymo programos, metodiniai leidiniai ir kiti su vaikų darželių raida susiję veikalai. Pateikta analizė iliustruojama empirinio tyrimo metu gautais duomenimis apklausus šio laikotarpio liudininkus - pedagogus ir mokslo darbuotojus. Ekspertų prisiminimai leidžia labiau pažinti Lietuvos ikimokyklinio ugdymo raidą tarybinio laikotarpio gyvenimo realijų kontekste ir visa tai palyginti su šiuolaikinės pedagogikos nuostatomis.
Šio laikotarpio ugdymo įstaigų raidos bruožai atskleidžiami per konkrečius pavyzdžius. Pavyzdžiui, 2023 m. lapkričio 12 d. Kauno B. Brazdžionio mokyklos „Šnekučių“ ir „Linksmučių“ studijos paminėjo ožio dieną, siekiant išsaugoti lietuvių tradicijas. Senovės lietuviai šią dieną kviesdavo žiemą, o piemenėliai, norėdami paskatinti greitesnį snygį, apvesdavo baltą ožką aplink beržą tris kartus.
Taip pat svarbiu ugdymo aspektu buvo projektinė veikla. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį „Gudručių“ studijoje vyko projektas „Nykštukai“, kuriame studijos mokytojos Gintarė A. ir Ugnė kvietė ugdytinius ir jų tėvelius kurti nykštukus namuose. Studija pasipuošė mažais ir dideliais nykštukais, sukurtų kartu su tėveliais. Sausio mėnesį „Gudručių“ studija prisijungė prie projekto „Paukšteliai žiemoja“, kurio metu ugdytiniai kartu su mokytojomis Gintare A. ir Ugne tyrinėjo Lietuvoje žiemojančius paukštelius. Prie projekto aktyviai prisidėjo ir tėveliai, atnešdami lesalo paukšteliams.
Kitos svarbios veiklos apima:
- Atvira veikla „Linksmučių miško ABC“ (lapkričio 22 d.), kurios tikslas - gilinti vaikų žinias apie medžius ir supažindinti su raidėmis, naudojant STEAM metodą.
- STEAM veikla „Medžiai ir rudens spalvos“ (spalio 20 d.), kurios metu taikant STEAM metodą, ugdytiniai tyrinėjo gamtines medžiagas, skaičiavo, matavo ir įtvirtino žinias apie medžius bei rudens spalvas.
- Projektas „Labirintas“ (spalio 7 d.), kuriame ugdytiniai kartu su mokytojomis sukūrė lapų labirintą, skatinantį pažinimą, tyrinėjimą, improvizaciją ir kūrybą.
- Kelionė į „vitaminų šalį“ (spalio 12 d.) su „Stipručių“ studijos ugdytiniais, kurios metu buvo ugdomos žinios apie vaisius, daržoves, maisto piramidę ir ruošiamas sveikas desertas.
Bernardo Brazdžionio 115-ųjų gimimo metinių paminėjimas „Linksmučių“ bei „Gudručių“ studijoje vyko gausiai ir linksmai, skambant vaikų juokui ir klegesy. Gimtadienio dirbtuvėlių metu buvo kuriamas spalvingiausias tortas, į kurį įdėta daug meilės.
Svarbu paminėti, kad „Laisvė - pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis“. Šis principas ypač ryškiai atsiskleidė 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose, parodžiusiuose lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą, nepaisant aukų - apie 700 sužeistų ir 14 žuvusių.
Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria XX amžiaus antrajai pusei ir vėlesniems laikotarpiams, ikimokyklinio ugdymo ištakos siekia senovę. Pirmosios mokyklos pradėjo kurtis dar senovės Egipte, Babilone, Indijoje ir Kinijoje, o Europoje - senovės Graikijoje ir Romoje. Lietuvoje pirmoji žinoma pradinė mokykla įsteigta prie Vilniaus katedros 1397 m. Nuo XV a. pradėtos steigti parapinės mokyklos, o 1922 m. priimtas Pradžios mokyklų įstatymas, numatęs privalomą keturmetį pradinį ugdymą.
tags: #ikimokyklinis #ugdymas #senoveke
