Socializacija - tai individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe. Vaikų ugdymas prasideda šeimoje, tęsiamas ir papildomas ikimokyklinėje įstaigoje, vėliau mokykloje. Šeima ir ikimokyklinės įstaigos yra įvardijamos kaip vaikų švietimo ir socializacijos pagrindas. Pedagogai ir tėvai turi tapti ugdymo proceso partneriais, sujungtais ugdomuoju objektu - vaiku.

Šeima - pagrindinė instancija vaiko gyvenime. Ji teikia jam saugumą, tikrumą, globą ir auklėjimą. Čia vaikui išsivysto ilgalaikiai ryšiai su tėvais, broliais ir seserimis, kitais šeimos nariais bei draugais. Jei kūdikiai nepatiria pakankamai šilumos, jie, nors ir bus gerai maitinami ir prižiūrimi, emocionalia prasme bus nuskriausti, blogai vystysis, o vėliau gali atsirasti ir elgesio sutrikimai.

Visa tai augdamas vaikas suvokia (pradžioje nesąmoningai) ir pagal tai vysto savo paties socialinio elgesio paveikslą. Jis kaupia patyrimą, kokie poelgiai pageidautini ir giriami, kokie nepageidautini ir, dažniausiai, po jų seka nemalonumai, todėl geriau jų atsisakyti. Kaip elgiamasi su vaiku, didele dalimi nulemia tėvų asmenybė, jų pačių vaikystės patyrimas, jų pasitenkinimas partneriu ar profesija.

Vaikų darželio pedagogai nuolatos turi domėtis šeimos gyvenimu. Kuo intensyvesnis bus bendradarbiavimas ir stipresni ryšiai su šeima, lengviau ir sėkmingiau vaikų darželis galės įkūnyti savo uždavinius. Dabartiniai šeimos įtraukimo į vaikų ugdymą modeliai formuojami remiantis visapusiškesniu požiūriu, kada šeima ir darželis yra institucijos, prisiimančios atsakomybę už vaikus. Darželis ir šeima - tai svarbus deramos elgsenos pavyzdys. Jos gali bendradarbiauti, ugdydamos vaikų meilę gamtai, kadangi šeima yra pagrindinė vertybių perteikėja vaikams.

Išvada, kad tik tarpusavio pasitikėjimu ir pagalba pagrįstas šeimos ir darželio bendradarbiavimas gali laiduoti sėkmę ugdant vaiko asmenybę. Vaikų darželių vaidmuo vaiko gyvenime yra labai svarbus. Šiais laikais daugelis tėvų samdosi aukles vaikų saugojimui, tačiau niekas neatstos vaikų darželio ir auklėtojos, kuri stengiasi dirbti, ugdyti kiekvieną vaiką individualiai bei visus drauge.

Vaikų darželiuose mažyliams suteikiama galimybė būti aktyviems, gerbti kitus, atsakyti už savo ir kitų veiksmus, bendrai veikti, mąstyti, kalbėti laisvai ir atvirai. Vaikų darželiuose ugdoma lygybė, įgūdžiai, gabumai ir kūrybiškumas, tinkamo elgesio skatinimas, sveikos gyvensenos įpročių ugdymas, bendravimas su vaikais, jų tėvais ir kitais žmonėmis.

Šiandien darželių paskirtis suvokiama kitaip - ne perimti iš šeimos, bet padėti šeimai globoti ir kvalifikuotai ugdyti vaiką. Pakito valstybės pozicija - vaikų auginimo ir ugdymo problemos sprendžiamos ne plečiant ir tobulinant darželių tinklą, bet teikiant pagalbą šeimai. Todėl reikia aktyviau dirbti šviečiamąjį darbą - skatinti tėvus vis labiau domėtis savo vaikais ir jų ugdymu, propaguoti pažangiausius ugdymo metodus ir būdus, suteikti tėvams kai kurių praktinių žinių ir pan. Ikimokyklinio ugdymo, kaip ir visos švietimo sistemos tobulinimo perspektyvos yra glaudžiai susijusios su Lietuvos ekonominio bei socialinio vystymosi perspektyvomis.

Šiandien vis daugiau pedagogų laikosi atviresnių ir demokratiškesnių nuostatų ir atsižvelgia į paties vaiko iniciatyvą. Netradiciškai dirbant leidžiama labiau pasireikšti vaiko energijai, mažiau taisoma ir kritikuojama kalba. Žodis „galima“ pakeičia žodį „draudžiama“. Gebėjimą veikti aplinką, gauti pritarimą savo siekiams ir suvokti, kaip galima panaudoti vidinius ir išorinius išteklius, vadiname veiklumu. Vienas svarbiausių ugdymo tikslų - diegti žmonėms šią savybę. Tokioje aplinkoje auklėtojos turėtų stengtis ne vadovauti, o padėti vaikams suvokti tai, kas juos domina, ir skatinti savarankišką pažinimą. Reikėtų pridurti, kad auklėtojos, veikdamos kartu su vaikais, sukuria aplinką ir galimybę būti veikliems.

Tinkamą vaikų elgesį labiausiai skatina vertybių įsisąmoninimas - kai jie veikia iš vidinių paskatų, o ne bijodami priekaištų ar tikėdamiesi atlygio. Tvarka turi būti tvirta ir pastovi, bet neturi remtis jėga, prievarta ar grasinimu. Daugelis mažylių tiki, kad taisykles nustato suaugusieji ir kad bus laikomi gerais, jei toms taisyklėms paklus, todėl jie būtinai turi dalyvauti tas taisykles kuriant ir jų laikantis: taip prasideda ilgai trunkantis mokymasis skirti veikimą nuo ketinimo veikti.

Vaikai darželiuose „skatinami turėti savo nuomonę ir ją reikšti. Šiais lūkesčiais paremta kiekviena ugdymo programos dalis. Užuot davę vaikams spalvinimo knygeles, kurias belieka tik nuspalvinti ar, kitaip tariant, užuot ugdę amatininkus, turime skatinti juos reikšti savo pačių idėjas, mintis, jausmus piešiniais, dirbiniais ar meno kūriniais.

Fizinė aplinka - tai visa darželio aplinka. Grindys, sienos, kambario forma ir dydis, kiemas, baldai, medžiagos, įranga ir žaislai - visa tai turi įtakos ikimokykliniam patyrimui. Estetiškai patraukliose ir patogiose grupės patalpose vaikai ir jų auklėtojos jaučiasi smagiai. Neutralios spalvos, ryškūs pavadinimai, šiltas ir natūralus apšvietimas padeda kurti jaukią atmosferą. Deramai išdėstyti baldai teikia žinių apie erdvės panaudojimą ir formuoja eismo bei saugumo įgūdžius, reguliuoja triukšmo lygį, užtikrina vaikų vystymosi stebėjimą. Patalpų ir kiemo erdves reikia planuoti tikslingai ir rūpestingai. Tinkamai įrengta aplinka skatina sudėtingesnius žaidimus, socialinių įgūdžių formavimąsi, moko būti nepriklausomiems ir įveikti sunkumus.

Vaikams patinka patiems vadovauti išmokimui, tyrinėti medžiagas ir būti atradėjais. Visa grupės patalpa priklauso vaikams ir atspindi jų kultūrą bei pomėgius. Vaikų dailės darbeliai pakabinami ant sienų, kad trauktų akį. Gamtamoksliniams bandymams padaromi užrašai, ir jie padedami matomoje vietoje. Kaladėlių statinius leidžiama palikti pernakt ir kitą dieną tęsti pradėtą darbą. Rankdarbiai, maistas, knygos taip pat atspindi unikalią vaikų kultūrą.

Pagarbą žaidimo priemonėms reikia derinti su vaikų smalsumu ir noru sužinoti, kaip tas ar kitas daiktas veikia. Vaikai turi būti skatinami rūpintis priemonėmis ir žaislais, taip pat palaikyti tvarką grupėje, sudėti žaislus į vietas.

Socialinių įgūdžių ugdymas - tai kompleksinis ir ilgalaikis procesas, į kurį, be paties ugdytinio, turi būti įtraukti visi suaugusieji, esantys jo aplinkoje (tėvai, broliai, seserys, auklėtojai ir kt.). Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos vaiko socialinių įgūdžių formavimuisi, yra išorinis stimuliavimas, vaikų aktyvumo skatinimas, jų įtraukimas į kuo įvairesnę veiklą, skatinant dalyvauti ir reikštis tam tikrose veiklose. Tad galima teigti, kad vaikams didelę reikšmę turi tinkamai pasirinktas socialinių įgūdžių ugdymo metodas.

Žaidimas - vienas iš rezultatyviausių ir įdomiausių socialinių įgūdžių ugdymo metodų. Ikimokykliniame amžiuje žaidimas, kaip daugiafunkcinis fenomenas, turi keleriopą paskirtį, aprėžiančią ne tik tam tikrų vaiko fizinių ir psichinių galių lavinimą, dalykinių žinių ir įgūdžių įgijimą, netinkamų poelgių koregavimą, bet ir vertybių ugdymą. Žaisdami vaikai išreiškia save ir savo jausmus. Imituodami, kopijuodami suaugusiuosius, vaikai išmoksta tam tikrų socialinių vaidmenų, įgyja socialinių įgūdžių. Vaidybinis žaidimas padeda modeliuoti realų elgesį ir sukuria saugesnę atmosferą plečiant elgesio alternatyvas. Per vaidybinį žaidimą vaikai yra „įstumiami“ į situacijas, kurios atitinka jų realią ir reikšmingą veiklą ir jiems iškyla būtinumas keisti nuostatas, kad ateityje galėtų optimizuoti savo elgesį panašiose situacijose.

Grupinis metodas - dar vienas socialinių įgūdžių ugdymo metodas, kuris įvardijamas, kaip labai tinkamas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Darbas grupėje ugdo dalyvių tarpusavio pasitikėjimą, padeda geriau pažinti vieni kitus. Joje mokomasi bendrauti, bendradarbiauti, priimti ir suteikti pagalbą, adekvačiai spręsti problemines situacijas, savo interesus derinti su bendrais visų grupės dalyvių interesais, drauge siekti vieno tikslo. Šio metodo taikymas ugdo tokius socialinius įgūdžius: klausymą, indėlio įdėjimą, iššūkių kėlimą, paramą, vadovavimą. Šio metodo pagalba vaikas išmoksta daugiau, negu mokytųsi individualiai, nes vyksta natūrali tarpasmeninė grupės narių sąveika.

Kita populiari programa „Zipio draugai“. Skirta 5 - 7 metų vaikams. Programos tikslas - padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Visa programa suskirstyta į šešias dalis po keturias pamokėles. Šios dalys apima jausmų, bendravimo, santykių užmezgimo ir nutraukimo, konfliktų sprendimo, netekties ar pokyčių išgyvenimo bei sunkumų sprendimo sritis. Pagrindiniai ugdomi įgūdžiai yra susiję su jausmų atpažinimu ir išreiškimu, pasakymu to, kas norima, atidžiu klausymusi, pagalbos prašymu, susidraugavimu ir draugystės išlaikymu, vienatvės ir atstūmimo įveikimu, atsiprašymu, priekabiavimo įveikimu, konfliktų sprendimu, netekties skausmo išgyvenimu, prisitaikymu prie kintančių sąlygų ir pagalba kitiems.

Reikėtų paisyti vaiko vidinių paskatų, motyvų. Stengtis apsaugoti mažą žmogų nuo didėjančio gyvenimo tempo bei su juo susijusio visuotinio nervingumo ir streso. Vaikui turėtų būti leidžiama vystytis savo tempu ir ritmu, neskubinant jo kuo greičiau užaugti, jam sudaryti sąlygas džiaugtis vaikyste.

Ypatingai vertinant vaiko fantaziją, vaizduotę, individualų, kūrybišką mąstymą. Šias savybes reikėtų stengtis ne tik puoselėti ir skatinti, bet kiek įmanoma, ir apsaugoti nuo stereotipų. Reikėtų daug dėmesio skirti meninei veiklai, kuri ypatingai gali sustiprinti vaikų pasitikėjimą savo sugebėjimais. Vengti spalvinimo knygų, šablonų apipiešinėjimo, o ikimokykliniame amžiuje net nerodyti, kaip piešti, nes visa tai verčia vaikus galvoti, kad jų pačių originalios idėjos yra nevertingos ir nepriimtinos. Tokia veikla sumažina vaiko pasitikėjimą, neleidžia jam kurti individualiai prasmingo meno.

Siekite, kad mokykloje būtų paisoma, kad vaikas mokytųsi ne dėl išorinių paskatų - pažymio, noro įtikti mokytojams, tėvams, bet dėl vidinių - įkvepiančių, jaudinančių, stebinančių žinių. Nuo ankstyvos vaikystės ugdomas vaikų nuostabos, dėkingumo ir pagarbos jausmas. Jie save regi, kaip didesnės visatos dalį. Pedagogikos pradininkas austrų mąstytojas Rudolfas Štaineris drauge kalbėjo apie nuostabos jausmą vaikystėje ir jo, kaip mąstymo pagrindo ugdymo svarbą: „Yra esminga, kad, prieš pradėdami mąstyti mes išgyventume nuostabos būseną“.

Geriausias socialinis ugdymas - tai praktinė veikla. Sėkminga ji tada, kai vyksta nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai.

Kiekvienas vaikas yra gabus ir unikalus, o pedagogas jam tik padeda atskleisti savo potencijas. Pedagogas turi stengtis išsaugoti ir puoselėti visus vaiko sugebėjimus, kaip pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumas, kūrybingumas, nuoširdus noras pažinti ir prasmingai elgtis su pasauliu.

Iki pertvarkos jų tikroji paskirtis buvo - globoti vaikus, nes prastos socialinės-ekonominės šeimos gyvenimo sąlygos vertė abu tėvus dirbti. Tokia padėtis buvo dangstoma antihumaniška pedagogine pozicija, pabrėžiančia ikimokyklinuko mokymo svarbą ir sudėtingumą, pernelyg akcentuojančia jo rengimo mokyklai specifiškumą, praktiškai atmetančia tinkamo pilnaverčio ugdymo šeimoje galimybę.

Demokratinėje visuomenėje tiek šeima, tiek bet kuri žmonių grupė laikoma unikaliu vienetu, nes jos kultūra formuojama bendrai kuriant taisykles, vertybes bei įpročius ir bendrai jų laikantis. Anot dr. Seefeld, „auklėtojos nederėtų nuolatos vaikams nurodinėti ir tikėtis, kad mažyliai aklai viską vykdys. Auklėtojos turėtų labiau gilintis, kaip jie jaučiasi, kokios jų reakcijos, kaip jie bendrauja vienas su kitu, o ne visą dėmesį skirti užduočių ar įgūdžių išmokimui“.

Minties ir žodžio laisvė yra itin svarbi atviros visuomenės sąlyga, kuri pirmiausia išnyksta visuomenei užsisklendžiant. Tačiau turime pabrėžti, kad šiuolaikinis autoritarizmas yra priverstas sugyventi su kompiuteriais, „Internetu“, kopijavimo aparatais ir kitomis informacijos perdavimo technologijomis, kurios besąlygiškai atveria galimybes minties ir žodžio laisvei. Mažiems vaikams svarbesnė yra tiesioginė, betarpiška valios ir minčių reiškimo patirtis negu minėtos technologijos.

Taip pat akcentuoti vaikų tarpusavio pagalbą ir pasidalijimą patirtimi, idėjomis, mintimis, interesais, rūpesčiais, atsisakant tarpusavio lenktyniavimo, skatinti vaikus dirbti drauge, neišsiskiriant ir nepeikiant tų, kuriems labai sekasi, nei tų, kurie atsilieka. Vaikai turi būti skatinami patys priimti sprendimus ir nustatyti taisykles.

Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia darželiuose, jų gyvenimas kaip niekada anksčiau visiškai atsiduria pedagogų rankose. Esama pavojaus, kad visuomenės planuojamas vaikų gyvenimas virs vien rimtu, tikslingu darbu su racionaliais tikslais, priemonėmis ir metodais, išstumiančiais viską, kas linksma, šventiška ir netikėta, kas taip būdinga pačių vaikų kultūrai. Nieko nėra baisiau už pagal tvarkaraštį gyvenantį vaiką - pedagogo darbo objektą, kurį reikia skatinti ir ugdyti.

Vaikai, lankantys vaikų darželius, išmoksta teisingai rinktis ir išsiugdo aktyvumą, pasitikėjimą savimi, žymiai geriau mokosi ir lengviau prisitaiko visuomenėje negu nelankantys darželių, o ugdomi mamų ar močiučių namuose. Darželiuose auklėtojos ugdo įgūdžius, naudodamos skatinančius žaidimus, ratelius, vaidinimus ar kitas priemones, atsižvelgdamos, kada vaikai to nori ir gali tą daryti. Auklėtojų darbas bus sėkmingas tik glaudžiai bendradarbiaujant su vaikų tėvais, sužinoti tėvų nuomonę įvairiais klausimais ir dirba, atsižvelgiant į tėvų pastabas. Pasikeitė tėvų tikslai, auklėjant vaikus. Nėra tėvų, nelinkinčių savo vaikams gero.

Demokratijos sąvoka dažnai vartojama kritikuojant valdžią ir norint nurodyti tam tikras politinių ir kultūrinių reformų kryptis. Ar mokytojas buvo tavo autoritetas ar svajojai būti užaugęs/usi mokytoju? Tikriausiai daugelis atsakytų „taip“. Mokytojas - tai svarbus asmuo, kuris mus lydi nuo pradinių klasių iki tol, kol tampame savarankiška asmenybe. Tačiau realybėje mokytojo profesinį kelią pasirenka tik mažas procentas asmenų, nes tai profesija, kuri reikalauja kruopštumo ir nuolatinio pasiruošimo pamokoms.

Šioje kategorijoje rasite informacijos apie socialinę pedagogiką, Valdorfo pedagogiką, vaikystės pedagogiką, lauko pedagogiką, humanistinę pedagogiką ir kitas pedagogikos rūšis. Taip pat šioje kategorijoje autoriai dalinasi ugdomosios savaitės planais, kurie tikrai bus naudingi planuojant darželinuko veiklą. Pateikiami įvairių švenčių scenarijai. Šioje kategorijoje rasite patalpintas ir praktikos ataskaitas, kurios buvo atliktos darželiuose bei mokyklose. Kaip aš galėčiau skatinti IX klasės mokinius aktyviems kūno kultūros užsiėmimams. Pedagoginių studijų baigiamasis darbas. Įžanga. Pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo teorinis ... 42 puslapiai (8072 žod.). Įvadas. Pradinių klasių mokytojo dalykinės kompetencijos teoriniai aspektai. Kompetencijos sąvoka, rūšys ir funkcijos. Mokytojo dalykinės žinios. Mokytojo gebėjimai ir įgūdžiai. ... 55 puslapiai (11048 žod.).

Savęs vertinimas ir savikontrolė. Bakalauro darbas. Savęs vertinimo ir savikontrolės užuomazgos ikimokykliniame amžiuje. Jų raida jaunesniame mokykliniame amžiuje. Turinys. Įvadas. Valios samprata. Savikontrolės, kaip valios savybės, ... 37 puslapiai (12053 žod.). Įvadas. Kūrybiškumo kompetencijos plėtojimo švietimo įstaigose problemos analizė. Kūrybiškumo kompetencijos tobulinimas švietimo įstaigose. Teoriniai sprendimai. Kūrybiškumo ... 80 puslapių (18222 žod.). Įvadas. Socialinio pedagogo veiklos teoriniai ir teisiniai pagrindai. Socialinė pedagoginė pagalba bendrojo ugdymo mokykloje. Socialinio pedagogo vertybinės nuostatos. Socialinio pedagogo ... 40 puslapių (9323 žod.). Įvadas. Agresija, agresyvus elgesys teoriniu aspektu. Vyraujančios agresijos teorijos. Agresijos tipologija. Veiksniai, lemiantys paauglių agresyvų elgesį. Šeima kaip esminis veiksnys. ... 27 puslapiai (7359 žod.). Įvadas. Šeima kaip suaugusių žmonių ir bręstančios kartos sąveikos erdvė. Šeimos vaidmuo ugdant asmenybę. Šeimos funkcijos. Tradicinės šeimos modeliai ir jų transformacijos ... 46 puslapiai (11780 žod.). Paveikslų sąrašas. Paveikslas. Sveikatos renginiai Klaipėdos lopšelyje - darželyje „Bangelė“. A„Ekologinė savaitė“. B„Ekologinė savaitė“. C„Rudens vakarojimas“. ... 58 puslapiai (16843 žod.). Įvadas. Meninis kūrybiškumas ir jo reikšmė. Meninio kūrybiškumo samprata. Meninis muzikinis ugdymas, plėtojantis kūrybiškumo galimybes, siekiant kokybiško ugdymo muzikos pamokose. ... 26 puslapiai (5615 žod.). Paveikslų ir lentelių sąrašas. Smurtas prieš vaikus šeimoje teoriniu aspektu. Smurto prieš vaikus šeimoje sampratos problemiškumas. Smurto prieš vaikus šeimoje priežastys. Smurto ... 47 puslapiai (12429 žod.). Profesinių kompetencijų įsivertinimas. Įgytos patirties refleksija ir problemos identifikavimas. Vadovavimas klasei. Problemų teorinė analizė. Paauglystė. Mokyklos aplinka ir elgesio ... 61 puslapis (12877 žod.). Paauglio asmeninės kompetencijos ugdymas teatru. Įvadas. Teatro užsiėmimų galimybės ugdant paauglių asmeninę. Kompetenciją. Asmeninių kompetencijų struktūra. Psichofiziniai ... 62 puslapiai (0 žod.). Įvadas. Socialinės pedagogikos samprata, tyrimo objektas, veiklos kryptys ir problemos. Socialinių edukatorių rengimas. Socialinių edukatorių rengimas Europoje. Socialinių pedagogų ... 41 puslapis (10615 žod.).

Aprašymas / Turinys: Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos vertinimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos vertinimas. (2016 m.). Balandžio 07 d. Aprašymas / Turinys: Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasaulio pažinimo skirtingose aplinkose didaktiniai aspektai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencija. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (2014) pažinimo kompetenciją sudaro smalsumas. Pažinimo kompetencijos ugdymo tikslas - išugdyti mąstantį. Pažinimo gebėjimai ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai supranta skirtumą. O. Monkevičienė (2003) nurodo, kad 5-6 metų vaikams būdinga simbolinis mąstymas. Ikimokyklinio amžiaus vaiko mokymosi aspektai. Žmogus pažįsta objektyvų pasaulį. Vaiko pasaulio pažinimo etapai: Pirmasis - bandymų etapas. Mokymosi veiksniai (pagal Pinker, Hille, Evanschitzky, Bauer, 2015). Mokymo procese daug dėmesio skiriama mąstymo įgūdžiams ugdyti. Multimodalinis mokymasis. Parodo, kad vaikas eidamas pasaulio pažinimo keliu. Ankstyvojo gamtamokslio ugdymo pažinimo procesai. (K. Hille, P. Evanschitzky, A. Bauer 2015). Sąmoningai patiriame ir stebime. Vaiko, pedagogo ir aplinkos sąveika pažįstant pasaulį. Vaikas auga ir keičiasi pagal tam tikrus dėsnius. Mokymosi aplinka. Tai erdvė, kurioje mokomasi padedant įvairioms mokymo priemonėms. P. Jucevičienė. Sukurtoji gamtinė-daiktinė aplinka botaninė. Ugdymo procese labai svarbu individualizuoti kiekvieno vaiko supratimo, ieškojimo.

Ištrauka: O. Monkevičienė (2003) nurodo, kad 5-6 metų vaikams būdinga: Simbolinis mąstymas. Vaiko mąstymas pasižymi centrizmu. Mąstymas egocentriškas. Vaiko mąstymas magiškas. Vaikas mąsto sinkretiškai. Mąstymo atsiradimas (grindžiamas logikos dėsniais). Ankstyvojo gamtamokslio ugdymo pažinimo procesai: (K. Hille, P. Evanschitzky, A. Bauer 2015). 1. Sąmoningai patiriame ir stebime. 2. Užrašome ar kaip nors kitaip įvertiname patirtis. 3. Lyginame patirtis ir diskutuojame apie tai. 4. Lūkesčių atsiradimas ir spėjimų išsakymas. 5. Išmėginame ir eksperimentuojame. 6. Įvertiname patirtis ir pagrindžiame. 7. Integruojame patirtis ir kuriame abstrakcijas.

Aprašymas / Turinys: Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasaulio pažinimo skirtingose aplinkose didaktiniai aspektai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencija. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (2014) pažinimo kompetenciją sudaro smalsumas. Pažinimo kompetencijos ugdymo tikslas - išugdyti mąstantį. Pažinimo gebėjimai ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai supranta skirtumą. O. Monkevičienė (2003) nurodo, kad 5-6 metų vaikams būdinga simbolinis mąstymas. Ikimokyklinio amžiaus vaiko mokymosi aspektai. Žmogus pažįsta objektyvų pasaulį. Vaiko pasaulio pažinimo etapai: Pirmasis - bandymų etapas. Mokymosi veiksniai (pagal Pinker, Hille, Evanschitzky, Bauer, 2015). Mokymo procese daug dėmesio skiriama mąstymo įgūdžiams ugdyti. Multimodalinis mokymasis. Parodo, kad vaikas eidamas pasaulio pažinimo keliu. Ankstyvojo gamtamokslio ugdymo pažinimo procesai. (K. Hille, P. Evanschitzky, A. Bauer 2015). Sąmoningai patiriame ir stebime. Vaiko, pedagogo ir aplinkos sąveika pažįstant pasaulį. Vaikas auga ir keičiasi pagal tam tikrus dėsnius. Mokymosi aplinka. Tai erdvė, kurioje mokomasi padedant įvairioms mokymo priemonėms. P. Jucevičienė. Sukurtoji gamtinė-daiktinė aplinka botaninė. Ugdymo procese labai svarbu individualizuoti kiekvieno vaiko supratimo, ieškojimo.

Įvadas: 21. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų kokybės teoriniai aspektai. 4 1.1. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų paketo ir vartojimo proceso sąveika. 8 1.1.1. Paslaugos gyvavimo ciklas. 9 1.1.2. Motyvavimo siekti geresnės kokybės teoriniai aspektai. 10 1.2. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų kokybės ypatumai. 12 1.2.1. Kokybės samprata ir standartai. 12 1.2.2. Kokybės vadyba ir planavimas. 14 1.2.3. Ikimokyklinio ugdymo kokybės valdymo metodai. 16 1.3. Ikimokyklinio ugdymo kokybė ir pedagogo sąveika ikimokyklinėje įstaigoje. 18 1.3.1. Sąveika kaip sąvokos samprata, būdai ir jos reikšmė vaiko ugdymui(si). 18 1.3.2. Darbo pakeitimo garantija.

tags: #ikimokyklinis #ugdymas #baigiamasis #darbas

• Bendradarbiavimas „Ąžuoliuke“
• Kūdikio mityba ir vanduo
• Kaip veikia saulės elektrinė?
• Naujovės tėvams ir vaikams dėl lankomumo
• Visapusės raidos skatinimas darželyje