Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui: atspindi individualių polinkių, poreikių, interesų įvairovę. Muzika pasižymi sociokultūrinių funkcijų įvairove ir yra būdinga visoms kultūrinėms bendrijoms. Savosios ir kitų kultūrų muzikos pažinimas atveria naujus patirties akiračius, padedančius orientuotis įvairialypiame dabarties ir praeities pasaulyje.

Vaikas nuo gimimo iki devynerių - lyg tuščias indas, godžiai užsipildantis informacija. O ją, kaip ir gyvenimui būtinus įgūdžius bei reikalingas žinias, gali suteikti muzika. Muzika ir kiti menai žmogaus išsimokslinimui ir egzistencijai yra ne mažiau svarbūs nei kalba ir matematika. Tuo įsitikinusi pianistė, pedagogė, ankstyvojo muzikinio ugdymo ekspertė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė.

Menas - muzikavimas, šokis, dailė - vaikui tampa natūralia gyvenimo dalimi, ne kokiu nors mokslu ar pastangų reikalaujančia veikla. Vaikai natūraliai sužino, kad gyvenimas yra menas, o menas - gyvenimas. Užtat reikėtų kuo daugiau sudėti mažyliui nuo gimimo iki devynerių metų, nes tuo metu galutinai susiformuoja smegenų struktūra. Labai klystame per ilgai laukdami.

Ketverius metus dirbau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtoje grupėje, kur rengėme ikimokyklinio ugdymo rekomendacijas, dabar su kita grupe parengėme ikimokyklinio ugdymo gaires. Tad daug metų gilinuosi į šią sritį ir galiu pasakyti: meninis ugdymas yra viskas - žaidimas, kalba, estetika, matematika, pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, kultūra, bendravimo įgūdžiai.

Muzikinio ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje

Ikimokyklinio ugdymo sistemos pagrindas - tai F. Montessori, O. Froebeliometodika, kurią galima grįsti pedagogikos teorija. Pirmiausia - jautrumą pasauliui. Svarbu, kad vaikas girdėtų muziką ir pasiilgtų kažko labai nuostabaus. Patiko garsaus amerikiečių pedagogo, muzikos teoretiko Edwino E. Gordono pasakymas, kad vaikas net nesupranta, ką į jį dedi, jis juk neskiria, mažorą ar minorą dainuoji, bet informacija jame kaupiasi.

Vaikai turi nepaprastą mokymosi ir pokyčių potencialą. Kiekvienas yra unikalus, turintis teisę būti gerbiamas ir vertinimas dėl savo išskirtinumo, augimo bei vystymosi ritmo. Pamenu autistą berniuką, kuris, būdamas „Strazdanėlėse“, dalyvavo visuose muzikiniuose-teatriniuose projektuose drauge su kitais. Po kiek laiko susitikę su tėvais sužinojome, kad jis domisi muzikinėmis programomis, kuria muziką. Kita mama pasakojo, kad vaikas, buvęs nedrąsus ir kompleksuotas, po meninio ugdymo užsiėmimų pradėjo dalyvauti skaitovų konkursuose, ten užima pirmąsias vietas. Panašių istorijų žinau daug.

Visu pirma, nedrauskime vaikui judėti, nesistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai - padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvairiausius žaidimus, bėgiokime drauge. Pirmaisiais vaiko metais ryšys ir bendravimas - vieni svarbiausių dalykų, kurie daro didžiulę įtaką vaiko vystymuisi. Turėtume atkreipti dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi žaisti, mokytis per žaidimą, turėti galimybę improvizuoti, realizuoti savo idėjas.

Muzikinis lavinimas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti. Tėveliai gali namie eksperimentuoti su įvairios muzikos klausymu tam tikroje situacijoje arba prieš miegą, norėdami vaiką nuraminti.

Vaikas, jau būdamas pilvelyje, pradeda girdėti garsus, muziką, ypatingą ryšį sukuria su mamos balsu. Jau tada galime pradėti supažindinti jį su šiuo aktyviu pasauliu - dainuoti, klausytis įvairios muzikos. Gimęs vaikutis jau reaguoja į skirtingus tonus, atskiria linksmas tonacijas nuo liūdnų. Studijos parodė, kad vaikučiai, kurie patyrė ryšį su tėvais per muziką ir judesį, lengviau nusiramindavo, anksčiau pradėdavo reaguoti ir suprantamai komunikuoti su tėvais - pamojuoti ranka, parodyti į daiktą, kurio nori.

Muzikinis ugdymas veikia ne tik už klausymą atsakingą smegenų dalį, tai turi įtakos ir kitoms veikloms. Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas.

Muzikos pedagogų patirtis ir metodai

Pradėkime nuo pradžių pradžios - prisiminkime Jūsų, kaip meninio ugdymo mokytojos, pirmuosius metus darželyje. Hmm... Aš tada mintyse pagalvojau - „Ir viskas? Na, o ką man daryt?“ Tikrai buvau pasimetusi. Ir visi pedagogikos mokslai akimirkai kažkur išgaravo. Ateina 20 vaikų grupė, žiūri į mane didelėmis akimis. Streso tikrai turėjau ir labai daug. Tie pirmieji mano, kaip auklėtojos, metai buvo labiau kaip mokymosi metai. Išdėstau pamokas ir tuomet sėdu prie kompiuterio ieškoti informacijos - kaip įdomiau, kaip paprasčiau pateikti visą medžiagą vaikams. Kaip atrasti mažiesiems patinkančias daineles, kad noriai jų mokytųsi, kaip organizuoti darbus, kad būtų metodiškai tikslinga. Kaip apskritai juos sudominti, kad pamokėlė patiktų ir pavyktų išlaikyti vaikučių dėmesį. Klausimų mano galvoje buvo daugiau nei atsakymų. Džiaugiuosi, kad man pavyko rasti atsakymus į šiuos bei kitus kilusius klausimus.

Darželyje muzikos pamokos tikrai nėra tokios kaip mokykloje. Nėra daug teorijos, mokymasis vyksta per žaidimą. Taip mokomės pažinti spalvingąją muziką. Šiomis dienomis informacijos daug, tik reikia pasirinkti tinkamą. Ir vadovaujuosi ne tik medžiaga, rasta internete, bet ir savo intuicija. Per ją ieškau geriausio priėjimo prie vaiko. Kartais ir pati nustembu, kaip pavyko vienas ar kitas planas. Bet yra labai teisingas posakis, jog mokytoju gimstama. Manau, man buvo nulemta tapti mokytoja, nes tikrai atrodo, kad kai kurie dalykai vyksta savaime.

Na ir žinoma, pagrindinis dalykas, ką reikia daryti darželio pamokose - dažnai keisti veiklas, kad mažiesiems neatsibostų. Tai mes ir dainuojam, ir grojam, ir šokam, ir žaidžiam. Kūrybiškai žiūriu į ugdymo procesą, tad kartais ir pamokos eigą pakeičia vaikų emociniai poreikiai ir nuotaika. Žinoma, labai svarbios yra ribos, kurios yra būtinos sklandžiam darbui ir norimam rezultatui pasiekti. Kartais vaikai tiek įsiaudrina - jei tik duodi jiems visišką laisvę, po to sunku nuraminti ir sugrąžinti į „darbinį rėžimą“. Nuolat tenka balansuoti tarp žaidimų draugės ir mokytojos, kuri vis primena pamokos taisykles ir kas salėje vadovas. Taip pat kiekvienai atskirai grupei pritaikau daineles. Pagal temą, metų laiką, pačius vaikus. Jau ne vieną dainelę teko ir pačiai sukurti. Pradžioje auklėtojos atnešdavo eilėraščius, aš pritaikydavau melodiją. O vėliau išdrąsėjau ir viską pati parašydavau.

Muzikavimas, muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams.

Istorinė perspektyva ir dabartinė situacija

Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų poreikis atsirado jau XIX amžiuje. Pirmasis vaikų darželis įkurtas 1847 m. Klaipėdoje. Vėliau, 1915 m., Kretingoje atidarytas vaikų darželis, kuriame buvo taikoma Froebeliometodika. Ši metodika rėmėsi pedagogikos teorija ir siekė gerinti vaikų būčiai. Nors iš pradžių atsakomybė už vaikų ugdymą išskirtinai priklausė šeimai, vėliau atsirado poreikis ir valstybės remiamoms įstaigoms.

Sugriautą šalies ūkį ir ekonomiką po karo teko kurti iš naujo, kartu su juo ir ikimokyklinio ugdymo sistemą. Nors darželius išlaikė valstybė, programos buvo nuolat tobulinamos, vykdavo reguliariai muzikos užsiėmimai, žaidžiami liaudies žaidimai, skambėdavo įvairūs muzikos kūriniai.

Šiandien Lietuvoje ikimokyklinis muzikos ugdymas yra svarbi visos švietimo sistemos dalis. Jis apima įvairias muzikines veiklas, skirtas plėtoti vaikų muzikinius gebėjimus, estetinį suvokimą ir kūrybiškumą. Programoje išskiriamos keturios pasiekimų sritys: Muzikavimas (dainavimas, grojimas), Muzikos kūryba (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas), Muzikos pažinimas ir vertinimas, Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys. Sritys viena kitą papildo ir siejasi tarpusavyje.

Muzikinio ugdymo programos ir kompetencijos

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Per muzikos pamokas pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami muzikos žinių bei gebėjimų. Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai atskleidžia savo gebėjimus ir juos tobulina, mokosi įveikti kylančius iššūkius, rasti tinkamus sprendimus, t. y. mokosi mokytis.

Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Per muzikos pamokas mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys.

Muzikos pamokose mokiniai plėtoja spontaniškus ir racionalius kūrybinės raiškos ir mąstymo būdus, mokosi juos derinti. Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose.

Muzikinio ugdymo programos tikslas - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą. Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką.

Muzikinis ugdymas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse. Įvairios studijos įrodė, kad muzikos ir judesio ugdymas gali padėti lavinant vaiko kūrybiškumą, kalbą, emocinius, motorikos įgūdžius.

Muzika yra savita garsinio meno forma. Ją sudaro laike ir erdvėje sąmoningai dėstomi garsai bei jų struktūros, kuriuos kūrėjai, atlikėjai ir klausytojai apibrėžia kaip muziką. Savo esme muzika yra abstrakti, tačiau vidiniu turiniu ji mums atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šios prasmės ir vertybės yra kultūriškai įgyjamos muzikinio ugdymo procese.

tags: #ikimokyklinis #muzikos #ugdymas

• Dideli baseinai vaikams vasarą
• Patarimai tėvams apie primaitinimą
• Nuotykiai Dantukų fėjos pasaulyje
• vaiku kambario uzuolaidos
• Ežero vandens saugumas nėštumo metu