Nėštumas yra ypatingas gyvenimo laikotarpis, kai moteris rūpinasi ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Vandens procedūros dažnai yra puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir išlaikyti fizinį aktyvumą, tačiau natūraliai kyla klausimas - ar nėštumo metu saugu maudytis ežere, baseine ar jūroje? Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kokiomis sąlygomis maudymasis yra saugus, o kada reikėtų būti atsargesnei.
Maudymasis ežere gali būti puikus būdas atsigaivinti karštomis dienomis ar tiesiog mėgautis gamta. Daugeliu atvejų tai yra visiškai saugu, tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Vandens kokybė
Prieš maudantis ežere, svarbu įsitikinti, kad vanduo yra švarus ir saugus. Venkite maudytis stovinčiuose vandenyse ar vietose, kur yra dumblių žydėjimas, nes tai gali padidinti bakterijų ar kitų mikroorganizmų kiekį vandenyje.
Temperatūra
Vanduo neturėtų būti per šaltas arba per karštas. Optimali vandens temperatūra yra nuo 20 iki 28 °C. Labai šaltas vanduo gali sukelti raumenų spazmus, o per karštas - padidinti kūno temperatūrą ir pakenkti vaisiui.
Saugumas
Rinkitės vietas su lygiais krantais, kad išvengtumėte slydimo ar kritimo. Taip pat venkite stiprios srovės ar gilių vietų, kur galite prarasti pusiausvyrą.
Infekcijų rizika
Nors infekcijų tikimybė maudantis ežere nėra didelė, vis dėlto verta atkreipti dėmesį į galimus pavojus, ypač jei vanduo nėra reguliariai tikrinamas. Jei turite atvirų žaizdų ar makšties infekcijų, geriau vengti maudynių natūraliuose vandenyse.
Ar galima maudytis baseine nėštumo metu?
Baseinas dažnai yra saugiausias pasirinkimas nėščiosioms, nes vanduo yra reguliariai valomas ir prižiūrimas. Be to, plaukimas ir vandens aerobika baseine yra puikus būdas išlaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu. Plaukimas padeda sumažinti sąnarių apkrovą, mažina nugaros skausmus ir gerina kraujotaką.
Baseino vandens kokybė
Įsitikinkite, kad baseinas yra gerai prižiūrimas, o vandens kokybė atitinka higienos normas. Chloruotas vanduo paprastai nėra kenksmingas nėščiosioms, tačiau venkite baseinų su per dideliu chemikalų kiekiu. Kai kuriuose baseinuose esančios specialiosios medžiagos, kurios padeda vandenį išlaikyti žydrą, skaidrų ir gražų, naikina bakterijas - tiek blogąsias, tiek ir gerąsias, todėl ne tik nėščiosioms, bet ir visoms moterims po ilgų maudynių baseinuose gali atsirasti tam tikrų sutrikimų, kurie greit išnyksta pavartojus gerąsias bakterijas.
Temperatūra
Karštos vonios ir sūkurinės vonios nerekomenduojamos, nes vandens temperatūra jose dažnai viršija 37-38 °C, o tai gali padidinti kūno temperatūrą ir kelti pavojų vaisiui. Karštame vandenyje galite lengvai perkaisti. Perkaitimas pirmojo trimestro metu gali paveikti kūdikio vystymąsi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščiasias ragina vengti tiek per karštų vonių, tiek ir per vėsių vonių, baseinų. Mirkti vonioje reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Jei maudotės ryte, papildomai galima nusilieti vėsesniu - apie 24-26°C - vandeniu. Tokia procedūra tonizuos ir atgaivins. Nėštumo metu galima maudytis vėsesnėse sūkurinėse voniose.
Saugumas
Pasirinkite baseiną su patogiu įlipimu ir išlipimu, kad sumažintumėte kritimo riziką. Taip pat dėvėkite neslystančias šlepetes baseino zonose.
Infekcijų prevencija
Visada naudokite švarias plaukimo aprangas, o po maudynių nusiprauskite po dušu, kad pašalintumėte baseine naudojamus chemikalus nuo odos.
Ar saugu maudytis jūroje nėštumo metu?
Maudymasis jūroje gali būti labai malonus ir naudingas, ypač dėl druskingo vandens teigiamo poveikio odai. Jūros vanduo natūraliai turi antibakterinių savybių, o plaukimas vandenyje padeda atsipalaiduoti ir stiprina raumenis.
Vandens švara
Pasirinkite maudymosi vietas, kuriose vanduo yra švarus, o paplūdimiai - prižiūrimi. Venkite maudytis po stipraus lietaus, kai į jūrą gali patekti teršalų.
Bangavimas ir srovės
Nėščiosioms nerekomenduojama maudytis esant stipriam bangavimui ar srovėms, nes galite prarasti pusiausvyrą ar būti nunešta gilyn į jūrą.
Saugumas
Maudykites tik ten, kur yra gelbėtojai arba kur maudytis yra saugu. Venkite uolėtų vietų ar vietų su slidžiais akmenimis.
Saulės poveikis
Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl venkite tiesioginių saulės spindulių ilgą laiką ir naudokite apsauginį kremą nuo saulės. Nėščiųjų oda gali būti jautresnė, todėl svarbu naudoti apsauginius kremus su aukštu SPF filtru (rekomenduojama SPF 30 ir daugiau). Patartina nepamiršti dėvėti skrybėlės ir akinių nuo saulės, nuo tiesioginių saulės spindulių slėptis po skėčiu, pavėsyje. Svarbu žinoti, kad nėštumo metu atsiradusios pigmentinės dėmės neišnyksta, tad rekomenduojama deginantis prisidengti, nedeginti „plikų“ kūno vietų. Nėščia moteris turėtų žinoti, kad ultravioletiniai spinduliai gali sukelti saulės smūgį, apalpimą ar net būti priešlaikinio gimdymo priežastis. Beje, imunologai perspėja, kad besaikis buvimas saulėje silpnina imunitetą, todėl nėščiajai padidėja rizika susirgti dizbakterioze, dizenterija ir t.t. Ultravioletinių spindulių perteklius, kai nėščiosios organizme yra padidėjęs estrogenų kiekis, net pirmajame nėštumo trimestre gali būti ant odos atsiradusių pigmentinių dėmių priežastis. Dažniausiai jų atsiranda ant veido, kaklo, ausų, dekoltė srityje.
Ką galima ir ko negalima daryti nėštumo metu? Atsako ginekologė D. Visockienė
Kada nėštumo metu reikėtų vengti maudynių?
Nors maudymasis paprastai yra saugus, yra atvejų, kai geriau jo vengti:
- Jei yra infekcijų rizika: Pavyzdžiui, jei turite makšties infekciją ar neseniai buvo atlikta medicininė procedūra.
- Jei yra nėštumo komplikacijų: Tokios kaip priešlaikinio gimdymo grėsmė, gimdos kaklelio nepakankamumas ar placentos problemos.
- Jei jaučiate diskomfortą ar skausmą: Jei maudantis pradeda mausti pilvą, nugara arba jaučiate kitus neįprastus simptomus, nedelsdami nutraukite maudynes.
- Esant intensyviam bangavimui ar stiprioms srovėms: Tai ypač aktualu maudantis jūroje arba ežeruose.
Daugelis nėščiųjų mano, kad ilgiau mirkstant vandenyje per makštį gali patekti infekcija, sukelianti gimdos uždegimą ar kitus negalavimus ir galinti pakenkti vaisiui. Vonioje ypač atsargiai maudytis reikėtų trečiąjį nėštumo trimestrą: nėščioji tampa nerangi, pilvukui padidėjus sunkiau įlipti į vonią ir išlipti iš jos, todėl padidėja traumų paslydus tikimybė.
Akušeriai vieningai sutaria, kad tos moterys, kurios nėštumo metu plaukiojo, gimdo lengviau. Plaukiojimas labai naudingas tokios padėties moterims: kūnas vandenyje tampa lengvesnis, aprimsta strėnų skausmas. Maudynės upėje arba jūroje palengvina kraujo pritekėjimą į širdį, o tai ypač naudinga būsimoms mamoms, kurias kamuoja padidėjęs kraujo spaudimas. Tiesa, reikia žiūrėti, kad vanduo būtų švarus. Optimaliausia nėščiajai yra plaukioti ant nugaros. Jeigu taip nemokate, plaukdamos ant pilvo stenkitės nedaryti staigių judesių, plaukite lėtai.
Vitamino D organizme gaminasi veikiamas saulės ultravioletinių spindulių per odą. Sveikam žmogui rekomenduojama paros dozė yra 400 tarptautinių vienetų, tačiau nustatyta, kad antrame ir trečiame nėštumo trimestre šio vitamino poreikis padidėja. Organizme trūkstant vitamino D, nėščioji jaučia nuovargį, mieguistumą, energijos trūkumą, todėl tam, kad būtų užtikrinta būtina paros norma, rekomenduojama valgyti pakankamai vaisių, daržovių (ypatingai žalios spalvos) bei papildomai vartoti vitaminą D.
Dėl karščio ir svorio padidėjimo nėščiosioms dažnai tinsta kojos. Tinimui sumažinti patartina stengtis laikyti kojas pakeltas, reguliariai daryti lengvus fizinius pratimus, pavyzdžiui, vaikščioti ar plaukioti bei nepamiršti kompresinių kojinių, kurios užtikrina geresnę kraujo apytaką bei sumažina trombų kraujagyslėse susidarymo tikimybę. Jei kojos patinsta palaipsniui, tai natūralus, dažnas būsimąsias mamytes kamuojantis reiškinys, tačiau vertėtų sunerimti jeigu kojų, rankų, kūno tinimas atsiranda staiga. Tai gali byloti apie labai rimtą problemą - nėščiųjų perklamsijos pradžią, kuomet skubiai reikia kreiptis į gydytoją.
Vasarą gausiau prakaituojant, netenkama daugiau skysčių, o su skysčiais ir mikro bei makro elementų. Dėl šios priežasties, daugelį nėščiųjų kamuoja kojų mėšlungis. Norint išvengti šio nemalonaus ir gana skausmingo reiškinio, labai svarbu užtikrinti pakankamą suvartojamų skysčių kiekį. Nėštumo metu būtina gerti daug vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos. Rekomenduojama kasdien išgerti mažiausiai 8-10 stiklinių vandens, vartoti vaisių sultis ir kitus skysčius, tačiau vengti kofeino turinčių gėrimų, kurie gali skatinti dehidrataciją.
| Veikla | Rekomendacija |
|---|---|
| Degintis tiesioginiuose saulės spinduliuose | Vengti, ypač karščiausiomis valandomis. Ilgiau 10-15 minučių. |
| Karštos vonios ir sūkurinės vonios | Nerekomenduojama dėl galimo perkaitimo. |
| Intensyvus bangavimas ir stiprios srovės | Vengti dėl pusiausvyros praradimo rizikos. |
| Staigūs judesiai vandenyje | Plaukti lėtai ir ramiai. |
