IKIMOKYKLINIS UGDYMAS vykdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kurią rengia mokyklos komanda, darbo grupė. Prieš rengdami programą vadovai ir mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ugdymo programą, švietimo pagalbos specialistai ištiria lankančių vaikų bei šeimų poreikius ir į juos atsižvelgia. Rengdami programą jie vadovaujasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais ir ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Ikimokyklinio ugdymo modeliai

Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 24 d. potvarkiu Nr. buvo patvirtinti priešmokyklinio ugdymo modeliai:

1. I modelis - grupės veiklos trukmė per dieną - 4 val.
2. II modelis - grupės veiklos trukmė per dieną - 6 val. 36 min.
3. III modelis - grupės veiklos trukmė per dieną - 10 val. 30 min.
4. IV modelis - grupės veiklos trukmė per dieną - 12 val.
5. V modelis - grupės veiklos trukmė per parą - 24 val.

Šie modeliai leidžia lanksčiai pritaikyti ugdymo trukmę pagal šeimos poreikius.

Administraciniai ir organizaciniai aspektai

Lopšeliai-darželiai, planuojantys laikinai perkelti savo funkcijų vykdymą į kito lopšelio-darželio patalpas, iki einamųjų metų balandžio 15 d. pateikia prašymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui. Švietimo skyrius priima sprendimus iki einamųjų metų balandžio 30 d. Lopšeliai-darželiai iki gegužės 20 d. renka tėvų prašymus dėl darželio lankymo poreikio vasaros mėnesiais.

Dėl papildomos informacijos ar konsultacijų galima kreiptis telefonu +370 41 509 580 arba el. paštu.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir gairės

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstai

Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Rekomenduojamos ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Esminiai gebėjimai ir pasiekimai:

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai (A1):

• Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
• Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
• Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
• Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
• Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.

Esminiai gebėjimai (A2):

• Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
• Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
• Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
• Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
• Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas.
• Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.

Esminiai gebėjimai (A3):

• Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
• Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
• Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
• Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
• Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
• Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
• Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
• Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
• Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
• Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
• Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai (B1):

• Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
• Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
• Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
• Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
• Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
• Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
• Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
• Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
• Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis.
• Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
• Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
• Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį.
• Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

Esminiai gebėjimai (B2):

• Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
• Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
• Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
• Tiksliškai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
• Tiksliškai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #vaiku #sarasa

• Veiklos darželio salėje
• Vystymasis 6 nėštumo savaitę
• Kada apvaisinimas įvyksta?
• Naršykite lietuvių tautosakos lobyną
• Kaip moteris jaučiasi nėštumo metu