Laukimas, kol pasaulį išvys nauja gyvybė, yra vienas emociškai stipriausių etapų moters gyvenime, tačiau kartu su džiaugsmu dažnai atkeliauja ir nemažai nerimo dėl praktinių klausimų. Finansinis saugumas, darbo vietos išsaugojimas ir paini biurokratinė sistema neretai tampa galvos skausmu būsimiems tėvams. Nors visi esame girdėję terminą „dekretas“, teisiškai ir praktiškai po šiuo žodžiu slepiasi kur kas daugiau niuansų, terminų ir taisyklių, kurias būtina žinoti norint gauti visas priklausančias socialines garantijas.

Kasdienėje kalboje įprasta sakyti, kad moteris „išeina į dekretą“, tačiau oficialiuose „Sodros“ ir Darbo kodekso dokumentuose tokio termino nerasite. Pirmasis etapas yra nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA). Jos suteikiamos būtent moteriai ir yra skirtos pasiruošti gimdymui bei atsigauti po jo. Būtent šis laikotarpis ir yra tas tikrasis „dekretas“. Antrasis etapas prasideda pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms - tai vaiko priežiūros atostogos (VPA). Į šias atostogas gali eiti ne tik mama, bet ir tėtis, seneliai ar kiti faktiniai vaiko globėjai, turintys tam teisę. Už šį laikotarpį mokama vaiko priežiūros išmoka.

Standartinė taisyklė yra gana paprasta: nėštumo ir gimdymo atostogų moteris išleidžiama suėjus 30 nėštumo savaičių. NGA paprastai suteikiamos 126 kalendorinėms dienoms. Svarbu žinoti, kad jei moteris jaučiasi gerai ir nori dirbti ilgiau, ji neprivalo išeiti atostogų lygiai 30-tą savaitę. Galima dirbti ir ilgiau, tačiau tokiu atveju nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė sutrumpės, o išmoka bus mokama tik už faktinį atostogų laikotarpį iki gimdymo ir priklausantį laikotarpį po jo.

Siūlomi motinystės išmokų pakeitimai

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Aušrinė Norkienė ir Eimantas Kirkutis įregistravo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios numato didesnes motinystės ir tėvystės išmokas. Jie siūlo nuo 77,58 iki 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio padidinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat ir tėvystės išmoką.

Neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu šiuo metu gaunamą 78 proc. išmoką siūloma padidinti irgi iki 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Jei vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka didėtų nuo 60 iki 80 proc., o kai jis prižiūrimas iki 24 mėn., pirmuosius metus išmoka didėtų nuo 45 iki 65 proc., antruosius - nuo 30 iki 50 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio.

Jeigu gaunantys vaiko priežiūros išmoką įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmokas dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam būtų mokamos abi šios išmokos, tačiau bendrą išmokų sumą siūloma padidinti nuo 78 iki 100 proc. kompensuojamo uždarbio. Jeigu gimsta arba šeima globoja 2 ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros atostogų metu mokamas išmokos dydis, pagal projektą, irgi didėtų nuo 78 iki 100 proc. algos.

Taip pat siūloma padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti limitą nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo, profesinės reabilitacijos, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų.

Dabartinės motinystės išmokų situacijos analizė

Projektą parengusi Seimo vicepirmininkė, Laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė A. Norkienė ir šios grupės narys parlamentaras E. Kirkutis mano, kad šiuo metu vaiko priežiūros atostogų metu mokamos ypatingai mažos išmokos. Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu siekia 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio, neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų metu tėvas arba motina gauna 78 proc., vėliau, jeigu pasirenka vaiką prižiūrėti iki 18 mėn., - 60 proc. o jeigu vaiką prižiūri iki 24 mėnesių - pirmuosius metus 45 proc., antruosius 30 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Jeigu asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma yra ne didesnė kaip 78 proc. uždarbio. Taip pat, pagal dabartinį reguliavimą, maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti šias išmokas atsiradimo dienos.

Projekto iniciatoriai pastebi, kad pernai šalies vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė apie 1 tūkst. 540 eurų. „Tai reiškia, kad asmenims, kurie gauna didesnius kaip 3 tūkst. 100 eurų atlyginimus „į rankas“ yra nustatomos lubos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar neperleidžiamų 2 mėnesių atostogų metu gaunamoms išmokoms. Pagal dabartinį reguliavimą, gaunantys didesnes nei 2 vidutinių šalies darbo užmokesčių pajamas, 2 neperleidžiamų mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu negauna išmokos, lygios 78 proc. jų darbo užmokesčio. Tai ypatingai paliečia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus“, - dokumento aiškinamajame rašte pažymi A. Norkienė ir E. Kirkutis.

Pasak jų, taip sukuriama situacija, kad, pavyzdžiui, tėvui arba motinai finansiškai labiau naudinga neimti 2 mėnesių neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų bei jas prarasti ir, grįžus į darbovietę, gauti pilną darbo užmokestį.

Demografinės tendencijos ir gimstamumo skatinimo svarba

Seimo narių A. Norkienės ir E. Kirkučio nuomone, gimstamumo skatinimas Lietuvoje reikalauja visapusiškos, ilgalaikės ir koordinuotos strategijos, apimančios kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. „Tik nuosekliai kuriant palankią aplinką vaikų gimimui, galima pasiekti teigiamų demografinių pokyčių“, - sako projekto autoriai.

Jie nurodo, kad 2025 m. Lietuvoje gimė 1 tūkst. 608 kūdikiais mažiau nei 2024 m. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki 1 vaiko moteriai. 2015-aisiais, gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių, o 1990 m. net 56 tūkstančius. Per vieną dešimtmetį gimstamumas susitraukė beveik dvigubai, o per trisdešimtmetį - trigubai. Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės apytikriai iki 2,2 mln. Toks prognozuojamas šalies populiacijos mažėjimas dar labiau iškreiptų gyventojų amžiaus struktūrą - mūsų visuomenė taptų viena seniausių Europoje.

ELTA primena, kad siekiant spręsti demografinius iššūkius, padidinti gimstamumą A. Norkienė yra pateikusi Seimui šeimų stiprinimui skirtą įstatymų pataisų paketą. Šiais dokumentais siūloma skatinti palankų požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes. Seimui pristatytos Švietimo, LRT ir Kultūros politikos pagrindų įstatymų pataisos įveikė pateikimo stadiją. Už jas balsavo 44 Seimo nariai, 19 buvo prieš, 15 parlamentarų susilaikė. Projektus svarstys Seimo komitetai, o sulaukę Vyriausybės išvados plenarinėje salėje jie vėl atsiras balandžio 16 d.

Daugiau kaip 60 valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Vyriausybė 2027-2028 m. paskelbė Šeimos metais.

Išmokų dydžiai ir skaičiavimo principai

Motinystės išmoka, mokama už nėštumo ir gimdymo atostogas, yra viena dosniausių socialinių išmokų, nes ji siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, prasideda vaiko priežiūros atostogos. Yra du pagrindiniai vaiko priežiūros išmokų variantai:

1. Jei renkatės šį variantą, išmokos dydis yra 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vienas iš tėvų (pvz., mama) gali gauti išmoką iki vaikui sueis 18 mėnesių (iš jų 2 mėn. Už neperleidžiamus mėnesius mokama didesnė - 78 proc.).
2. Pirmuosius metus (iki vaikui sueis 12 mėn.) mokama 45 proc. Antruosius metus (nuo 12 iki 24 mėn.) mokama 30 proc. Kaip ir pirmuoju atveju, už 2 neperleidžiamus mėnesius mokama 78 proc.

Svarbu žinoti, kad antraisiais vaiko priežiūros metais (pasirinkus 24 mėn. variantą) galima dirbti ir gauti visą darbo užmokestį nemažinant „Sodros“ išmokus.

Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m. bazinė socialinė išmoka - 173 Eur, taigi išmoka negali būti mažesnė nei 1384 Eur).

Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai ir kitos išmokos

Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. išmoka negali viršyti 3 šalies vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn.

Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.

Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.

Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai.

Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai: Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi atitikti tam tikrus pilietybės ir gyvenimo apribojimus.

Mamadieniai ir tėvadieniai: Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.

Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui.

tags: #didins #motinystes #ismokas

• Vaikų odos problemos
• Apie Davidą Crosby
• Vaikų imunizacijos svarba
• Daugiau informacijos apie vaikišką patalynę
• Kaip vertinamas naujagimis gimus