Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Toks priimtas sprendimas reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei tik to pageidautų tėvai (globėjai). Viliamasi, kad šią nuostatą pavyks įgyvendinti palaipsniui - jau nuo 2023 metų visuotinis ikimokyklinis ugdymas bus taikomas keturmečiams, o 2024 metais - ir trimečiams.
Konferencijoje buvo diskutuojama, kuo remdamasi LR Prezidentūra pasiūlė šį Švietimo įstatymo pakeitimą, kaip LR Vyriausybė ruošiasi jį įgyvendinti, su kokiais iššūkiais susidurs savivaldybės ir kokią įtaką šis sprendimas turės ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų ekonominėms, socialinėms ir darbo sąlygoms.
Pranešimą tema „Lygiagrečio starto galimybė kiekvienam vaikui“ perskaitė LR Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Vilma Bačkiūtė. Apie tai, kaip LR Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti minėtą Švietimo įstatymo pakeitimą, kalbėjo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras profesorius Ramūnas Skaudžius. Probleminius klausimus „Kas aktualu savivaldai pasitinkant visuotinį ikimokyklinį ugdymą?“ kėlė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
Iš pasisakymų išryškėjo pagrindinės šio sprendimo įgyvendinimo laukiančios problemos. Prognozuojant, kad 2024-2025 m. į ikimokyklinio ugdymo įstaigas būtų atvesta 80 proc. šiandien darželių nelankančių vaikų, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, reikėtų įrengti papildomai 6,5 tūkst. vietų, per 300 grupių.
Vis dėlto, nepadarytų darbų dar labai daug. „Tačiau pradėti reikia nuo paties svarbiausio ir esminio - požiūrio keitimo į švietimo sistemą. Kol politikai ir visuomenė savo galvose nuoširdžiai nepradės tikėti ir suvokti, kad švietimo sistema nuo pirmų žingsnių ankstyvajame ugdyme lemia žmogaus ateities galimybes, tol jokie įstatymai situacijos nepakeis. Vis dėlto aš tikiu, kad mes galime nesusimauti dirbdami kartu“, - sakė vienas iš pranešėjų.
Per paskutinius penkerius metus buvo priimti keli svarbūs sprendimai, gana ženkliai pagerinę ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ekonomines darbo sąlygas: ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo užmokestis buvo sulygintas su bendrojo ugdymo mokytojų (šiuo aspektu Lietuva tapo viena iš lyderių visoje ES), pradėti įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo krūvio sandaros pokyčiai, kai kasmet viena kontaktinė valanda keičiama nekontaktine, kol 2024 m. etatą sudarys 30 kontaktinių ir 6 nekontaktinės valandos. Dar vienas susitarimas - pasiekti, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. bendrojo šalies darbo užmokesčio.
Apibendrinus Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų keliamas problemas, ryškėja štai toks vaizdas: „Daugybę metų neatsiranda politinės valios ikimokyklinį ugdymą savivaldybėms padaryti deleguota funkcija, skiriant pilną finansavimą, o ne taip, kaip dabar yra savarankiška savivaldybių funkcija su „hibridiniu“ finansavimo modeliu“.
Ikimokyklinių įstaigų darbuotojai nurodo netinkamus darbo organizavimo pavyzdžius: įstaigose taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri yra nustatoma į procesą neįtraukiant profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovų. Mokytojos didelę laiko dalį dirba viršydamos maksimalų 36 val. savaitės darbo valandų skaičių, ne retais atvejais dirbdamos vien tik kontaktines valandas; neatsižvelgiant į šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, reikalaujama nekontaktines valandas dirbti įstaigose, kuriose dažnai nėra tam sudarytų net tinkamų darbo sąlygų; nekontaktinių valandų netinkamas skyrimas, ypatingai vasaros laikotarpiu; grupėse dirba tik vienas pedagogas, kuris neturi galimybės pasinaudoti jam priklausančiomis pertraukomis, kadangi priešingu atveju nebus užtikrinamas vaikų saugumas; nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui ir padidinus nekontaktinių valandų skaičių iki 4, didelėje dalyje įstaigų vadovai niekaip nespėjo pasiruošti įstatymo įsigaliojimui ir rugsėjo mėn.
Pedagogų nuomone, reikėtų peržvelgti ydingą mokytojų etato struktūrą, daugiau laiko skirti nekontaktiniams darbams atlikti. Keičiantis laikmečiui ir reikalavimams, būtina išspręsti mokytojų padėjėjų klausimą: mokytojų padėjėjos („auklytės“) turi daug daugiau funkcijų nei mokytojų padėjėjos, padedančios dirbti mokytojoms su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (dažniausiai jos grupėse dirba su vienu dviem vaikasi).
Kita bėda, kuri tampa vis aktualesnė, tai pagalbos mokiniui specialistų trūkumas: įstaigose labai trūksta logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. Dažnai nutinka taip, kad, nesant specialistų, mokytojos paliekamos dirbti be jokios pagalbos.
„Nerimą kelia tai, kad socialinis dialogas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra daug prastesnis nei bendrojo ugdymo įstaigose, o jų vadovai dažnai socialinį dialogą imituoja sukurdami kišenines darbo tarybas, ignoruodami teisės aktų nuostatas dėl informavimo - konsultavimosi procedūrų, priiminėjant lokalinius teisės aktus, keldami perdėtus dokumentavimo reikalavimus („lentalizacija“).
Ikimokyklinio ugdymo problemos
Ikimokyklinis ugdymas - tai ugdymas, kurio sulaukia vaikai iki penkerių metų. Daug tėvų susiduria su opia problema - vietų trūkumu. Ne vienoje savivaldybėje tenka įrašyti vaiką į eilę dar nuo gimimo (jei tai įmanoma) arba rinktis itin toli įsikūrusį darželį, nes kitu atveju galima likti be ugdymo įstaigos apskritai. Grupių trūkumas ypač matomas tarp lopšelinukų - 1-3 metų amžiaus vaikų. Su darželinukų grupėmis, kuriose ugdomi 3-5 metų vaikai, problema kiek mažesnė. Tačiau net ir čia pasitaiko perpildytų grupių atvejų, kai pagal higienos normas tą pačią grupę lanko daugiau mažamečių nei turėtų.
Jau buvo pritarta Švietimo įstatymo pataisoms, pagal kurias ikimokyklinis ugdymas taps privalomu. Tačiau skubant įteisinti priverstinį ugdymą buvo užmiršta pirmiausiai tam pasiruošti. Neaišku kiek biudžeto lėšų, naujų pedagogų, kurių ir taip trūksta, prireiks, jog darželiai būtų pasirengę priimti tiek daug papildomų vaikų.
Kita opi problema - itin didelės vaikų grupės. Dažniausiai vienai darželio auklėtojai tenka dvidešimt vaikų (lopšelio grupėje šiek tiek mažiau), kuriuos 10-12 valandų ji prižiūri sulaukdama pagalbos tik iš vienos auklėtojos padėjėjos. Nuo tokio didelio krūvio auklėtojos ne tik būna išsekusios, bet ir sunkiai gali skirti pakankamai dėmesio kiekvieno vaiko individualiems poreikiams. Kadangi viena auklėtoja fiziškai nespėja atsižvelgti į visus vaikus atskirai, taip mažėja lėtesnių vaikų galimybės pasivyti savo draugus. Be to, dėl didelio triukšmo perpildytose grupėse pavargsta ne tik auklėtojos, bet ir patys vaikai.
Kai kuriais atvejais savivaldybės bando teisintis, jog vaikai dažnai serga, todėl darželiuose vienu metu tikrai nebūna visų tam tikroje perpildytoje grupėje užregistruotų mažamečių.
Daugybė vaikų susiduria su kalbos, psichologinėmis ar kitomis problemomis, tačiau darželiai negali jiems suteikti reikiamos pagalbos dėl specialistų trūkumo. Nors bėgant metams padaugėjo vaikų, kuriems yra reikalinga sisteminga logopedų, psichologų ar specialiųjų pedagogų pagalba, tačiau darželiuose arba jų išvis nėra, arba yra nepakankamai, jog užtikrintų tinkamą dėmesį. Nuo to kenčia visi kalbos sutrikimų, psichologinių problemų, raidos sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų ir pan. Be to, pasitaiko, jog ikimokyklinukus ugdo pedagogai, kurie baigė kūno kultūros, geografijos, dailės ar kokias nors kitas pedagogines studijas, tačiau jų kvalifikacija anaiptol ne ikimokyklinio ugdymo pedagogika. Kai kuriais atvejais darbuotojai išvis nėra baigę jokių pedagoginių studijų ir gali pasigirti visiškai su ikimokyklinukų pedagogika nesusijusiais diplomais - politikos, inžinerijos ar pan. Jie tiesiog įdarbinami po to, kai pateikia pažymėjimus apie išklausytus 40 val.
Šios problemos iškelia svarbius klausimus - kas ugdo mažiausius Lietuvos piliečius ir kaip užtikrinti, jog netrūktų reikiamų specialistų? Deja, kol kas nei atlyginimai, nei reikalingos studijos, regis, nevilioja jaunų žmonių, todėl ši problema veikiausiai tik dar labiau gilės.
Deja, tačiau net ir vykdant reguliarius įstaigų patikrinimus, vis tiek randama daugybė pažeidimų. Darželiai dažnai prasilenkia su Lietuvos higienos normos HN 75:2016 reikalavimais ar apskritai neturi galiojančio leidimo-higienos paso (LHP). Be to, pasitaiko, jog kai kuriose ugdymo įstaigose randama pažeidimų maisto tvarkymo skyriuose. Pavyzdžiui, maistas ruošiamas nesaugiai, patiekalai gaminami nesilaikant valgiaraščių nurodymų, receptūrų ir technologinių aprašymų. Dažnu atveju darželių žaidimo aikštelės taip pat sulaukia specialistų dėmesio. Jos nėra reguliariai prižiūrimos ir remontuojamos, todėl jose stovinti įranga gali neatitikti reikalavimų ar būti nesaugi.
Nepaisant to, jog vyksta reguliarūs patikrinimai, tačiau nusižengimai dažnu atveju taip lengvai nepašalinami, nes darželiams tam trūksta lėšų. Pavyzdžiui, iš savivaldybės pakankamai lėšų negaunantis darželis tikrai staiga nepakeis stogo ar langų. Tačiau visgi raginame tėvus pačius atidžiai stebėti ar ikimokyklinis ugdymas organizuojamas pagal visas taisykles bei saugiai. Verta atkreipti dėmesį ne tik į grupių dydį ar žaidimų aikšteles, bet ir į smulkesnes problemas. Pavyzdžiui, ar langai yra su atidarymo ribotuvais, ar nereikalaujama, jog tėvai skalbtų patalynę savo namuose, ar į darželį nenešamas maistas iš namų ir pan.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, siekdama išsiaiškinti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir atsižvelgdama į įstaigoje gautus pareiškėjų (tėvų) skundus, paklausimus, prašymus, kuriuose išsakomi nusiskundimai dėl vaikų maitinimo ugdymo įstaigose, ilgų eilių, siekiant patekti į ugdymo įstaigą, ir kt. problemas, atliko tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011 metais Lietuvoje buvo 647 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomi 97 929 vaikai. Didžioji dalis vaikų yra ugdomi miestuose - 87 380 (miestuose ugdymo įstaigų yra 521), kaimuose ugdomi 10 549 vaikai (kaimuose ugdymo įstaigų yra 126). Miesto ir kaimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 5 423 grupės, vietų skaičius - 94 764.
Minėti statistiniai duomenys atskleidė, kad ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų, nei realiai yra vietų. Daugelyje ugdymo įstaigų, ypač didžiuosiuose miestuose, grupėse yra daugiau vaikų, nei leidžia higienos normos reikalavimai. Atliekant tyrimą iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, savivaldybių administracijų, visuomenės sveikatos centrų ir teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų surinkta informacija atskleidė ir šias problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose:
- Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta lopšelio amžiaus vaikų grupių. Šiuo metu Lietuvoje yra 1109 lopšelio grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigose (2010 m. buvo 1085 lopšelio grupės), tačiau esamų grupių nepakanka - dažniausiai jose viršijamas leistinas pagal vaikų amžių vaikų skaičius grupėje.
- Trūksta vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams - nuo 3 metų, ypatingai Vilniuje ir Kaune. Trūkstant vietų, į grupes priimama daugiau vaikų nei leidžia higienos norma. Šį faktą prisipažįsta ir pačios ugdymo įstaigos bei pritaria, kad nuo to nukenčia ugdymo proceso kokybė; grupėse būna didelis triukšmas, vaikai ir auklėtojas pavargsta, trūksta individualaus darbo su vaikais.
- Daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ypatingai trūksta arba visai nėra psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Tai akcentavo ir pačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, pažymėdamos, kad pastaruoju metu padaugėjo vaikų, turinčių kalbos vystymosi sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų, psichologinių problemų ir pan., ir kuriems reikalinga sisteminga logopedo, psichologo ar specialiojo pedagogo pagalba.
- Dauguma vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse ir norinčių lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, susiduria su pavėžėjimo problema. Dažniausiai, jeigu tokių vaikų nepaveža tėvai (bedarbiai, neturi transporto priemonės ir pan.), jų vaikai neturi galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
- Visuomenės sveikatos centrai, siekdami kontroliuoti, kaip yra laikomasi Lietuvos higienos normos 75:2010 reikalavimų, atlikdami patikrinimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, per 2011 metus dažniausiai nustatė patalpų ir teritorijų įrengimo reikalavimų pažeidimus, taip pat gana dažnai nustatoma, kad sąrašinis vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupėse viršija higienos normos leistiną skaičių. Kai kuriose ugdymo įstaigose buvo nustatyta, kad vaikų maitinimas organizuotas nesilaikant su visuomenės sveikatos centru suderinto valgiaraščio patiekalų ir produktų asortimento. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurios ugdymo įstaigos savo veiklą tęsia neturėdamos visuomenės sveikatos centrų išduoto leidimo-higienos paso.
- Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos randa daug pažeidimų ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriuose - maisto ruošimas nesaugus, vaikų maitinimas organizuojamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, patiekalai gaminamai nesivadovaujant perspektyviniais valgiaraščiais, nesilaikoma receptūrų ir technologinių aprašymų, vaikų maitinimui naudojami neleistini produktai, maisto paruošimas neatitinka vaiko amžiaus ypatumų bei sveikos mitybos principų ir taisyklių.
Apie atskleistas problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaiko teisių apsaugos kontrolierė informavo miestų/rajonų savivaldybių administracijų direktorius ir prašė jų imtis visų įmanomų priemonių minėtoms problemoms spręsti.
Mokytojų trūkumas ir darbo sąlygos
Mokslo metų pradžioje Lietuvoje vis dar trūko daugiau nei 450 įvairių specialybių pedagogų. Didžiausias stygius fiksuotas tarp galinčių mokyti matematikos ir lietuvių kalbos, trūko ir chemijos bei fizikos specialistų. Ne mažiau sudėtinga padėtis ir ikimokykliniame ugdyme. Čia praėjusiais metais fiksuotas daugiau nei 1000 specialistų trūkumas. Visgi, problema aktuali ne tik mūsų šalyje, su panašia situacija susiduria Prancūzija, Vengrija, Ispanija ir kitos Europos šalys.
Siekiant užpildyti mokytojų spragą Lietuvoje inicijuojama programa, skatinanti pedagogus įgytI dalykinių žinių. Anot Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), vienerių ar dvejų metų studijas užbaigę pedagogai galės dirbti mokyklose, kuriose mokytojų trūkumas didžiausias. „Pedagogai kviečiami teikti paraiškas ir nemokamai įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose. Tai puiki galimybė mokytojams praplėsti savo žinias ir dirbti šių dalykų mokytojais savo mokyklose ar ten, kur susiduriama su didesniu mokytojų poreikiu“, - sakė ŠMSM.
Pedagogai gali rinktis iš plataus sąrašo modulių: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, istorijos, pilietinio ugdymo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, matematikos, informatikos, gamtos mokslų, technologijų, filosofijos ir etikos, psichologijos, dailės, verslumo.
Artėjant naujiems mokslo metams šalies mokyklose trūksta 650-ies pedagogų. Prienų „Žiburio“ gimnazijoje dirba 42 mokytojai. Direktorei pavasarį teko įdėti nemažai pastangų ieškant dviejų matematikos specialistų. Surasti pavyko. Tačiau ramybė laikina. Direktorė sako, kad ne kartą teko vėl į darbą kviestis jau į pensiją išėjusius mokytojus. Naujiems mokslo metams medžiagą ruošiančiai lietuvių kalbos mokytojai šis rugsėjis - jau 40-tas. Pedagogė dirba dviejose mokyklose. „Sąlygos nėra, kad geros, tai per švelnu. Ministrė pripažįsta, vadovėlių šiemet nebus, bet konspektai ruošiami. Anot mokytojų, per lėtai sprendžiant švietimo problemas, pedagogų nubyrėjimas neišvengiamas. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia - profesija nėra patraukli.
„Rinkoje jei tos sąlygos blogės... Praėjusiais metais streikus rengę mokytojai derėjosi, kad atlyginimai siektų 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Ministerija sako - sąlyga išpildyta. 10 procentų atlyginimas didintas sausį. Tiek pat didės nuo rugsėjo. Dar 5,5 procento atlyginimas didinamas už papildomą darbą ruošiantis atnaujintoms programoms. Mokytojai ragina diskutuoti ir dėl ugdymo birželio mėnesį. Anot jų, dėl intensyvaus egzaminų ir tarpinių patikrinimų tvarkaraščio pamokos trikdomos, siūlo mokslo metus trumpinti.
Mokytojų trūkumas yra opi Vilniaus miesto problema, kuriai spręsti „Edu Vilnius“ skiria nemažą dalį savo pajėgumų. Lyginant su Lietuvos situacija, Vilniaus miesto mokytojų situacija pozityvesnė: amžiaus vidurkis mažesnis beveik 3 metais, beveik dvigubai didesnis jaunesnių nei 35 metų mokytojų procentas. Vyriausi bendrojo ugdymo mokytojai fiksuojami antrųjų užsienio kalbų (vokiečių, rusų), STEM dalykų (išskyrus informacinių technologijų) mokytojų grupėse. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba arba kitomis kalbomis, arba daugiau nei viena mokomąja kalba, mokytojai yra vyresni nei kitose mokyklose. Vyresnio amžiaus mokytojų išėjimo iš mokyklos ir jaunesnio amžiaus mokytojų atėjimo į mokyklą balansas nėra pakankamas siekiant atnaujinti mokytojų rezervą. Sulaukęs pensinio amžiaus mokytojas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje dar dirba vidutiniškai nuo 3 iki 3,5 metų, po to - išeina į pensiją. Per artimiausius 8 metus Vilniuje vien tik dėl esamų mokytojų senėjimo išeinantiesiems į pensiją pakeisti kas metai reikėtų ne mažiau kaip 130-150 naujų mokytojų. Nors paskutinius porą metų stebimas nežymus naujai įsidarbinančių mokytojų skaičiaus augimas ir šiek tiek sumažėjęs išėjusių iš darbo mokytojų skaičius (tarp jų ir dėl išėjimo į pensiją), subalansuotai Vilniaus savivaldybės bendrojo ugdymo sistemos veiklai vykdyti per metus reikėtų bent 250-350 naujų mokytojų.
Mokytojų trūkumą Vilniaus savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos sprendžia keisdamos dirbančių mokytojų etato dalį. 2023 metais (lyginant su 2021 metais) dėl mokytojų pasikeitusios (padidėjusios ar sumažėjusios) užimamos etato dalies buvo užpildyti apie 152 etatai nepritraukiant naujų mokytojų. Daugiausiai papildomų etatų buvo užpildyta neformalaus ugdymo, pradinio ugdymo programos dalykų, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) dalykų grupėse. Per pastaruosius kalendorinius metus ypač reikšmingai sumažėjo į Vilniaus miesto savivaldybės mokyklas naujai ateinančių mokytojų (jaunų ir iš kitų sričių). Matyt, tai ir lėmė stiprėjančią ekspertų ir viešąją nuomonę, kad Vilniuje labai trūksta mokytojų.
Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų atsinaujinimo prielaidos yra palankesnės: šiame segmente amžiaus vidurkis mažesnis nei bendrojo ugdymo mokytojų, pasiskirstymas amžiaus grupėse yra tolygesnis. Vyriausi priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai yra mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba. Sulaukę pensinio amžiaus Vilniaus miesto savivaldybės priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai dar dirba vidutiniškai nuo 2 iki 2,5 metų, po to - išeina į pensiją.
Trūksta pedagogų? Nesąmonė! Mokytojo vieta tuščia nebūna.
Europa sprendžia tuos pačius iššūkius. Remiantis Prancūzijos Švietimo ministerijos 2024 metų duomenimis, po mokytojų atrankos konkursų liko neužpildyta daugiau nei 3 tūkst. darbo vietų tiek valstybinėse, tiek privačiose mokyklose. Naujienų portalas „Voxeurope“ atkreipė dėmesį, kad valstybinių vidurinių mokyklų užpildymo rodiklis siekė 88,3 proc. Neužpildytos vietos Prancūzijoje, kiek įmanoma, kompensuojamos laikinai samdomais darbuotojais, tačiau dažnai tai žmonės, neturintys specializacijos srityje, kurioje dirba. „Metai ir ministrai keičiasi, bet mokytojų trūkumas niekur nedingsta Situacija tampa dramatiška, ir mes neturėtume su tuo taikytis“, - sakė Sophie Vénétitay, didžiausios vidurinių mokyklų profesinės sąjungos Snes-FSU generalinė sekretorė. Prancūzijoje labiausiai trūksta fizikos, chemijos ir matematikos specialistų, susiduriama ir su kalbas dėstančių pedagogų trūkumu. Lenkijos situacija dar dramatiškesnė, mat praėjusių metų duomenimis šalyje trūko net 20 000 - 25 000 mokytojų. Nepaisant trečdaliu didėjusių atlyginimų situacija išliko įtempta, todėl mokyklos desperatiškai samdo pensinio amžiaus ar kompetencijos stokojančius specialistus, didina krūvį jau dirbantiems pedagogams. Austrijoje situacija labai panaši, o mokytojų stygius jaučiamas jau keletą metų. Portalo „Der Standard“ duomenimis, pernai trūko maždaug 7 tūkst. pedagogų, o jų vietas bandoma užpildyti darbinant praktikos neturinčius studentus. Ne išimtis ir Bulgarija. Skaičiuojama, kad čia vidutiniškai trūksta apie 1200 mokytojų, ypač biologijos, matematikos, fizikos ir chemijos srityse. Nors per pastaruosius septynerius metus šalyje pedagogų algos patrigubėjo, tačiau norinčių dirbti vis dar nepakanka, todėl į švietimo įstaigas grįžta pensinio amžiaus darbuotojai. Jų dalis mokyklose sudaro beveik dešimtadalį.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #problemos
