Besikeičiančioje darbo rinkoje nuolat auga poreikis mokytis visą gyvenimą ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Šiuolaikiniame pasaulyje žinios ir įgūdžiai tampa svarbiausiu turtu, o gebėjimas greitai ir efektyviai taikyti įgytas žinias profesinėje veikloje įgauna ypatingą vertę.
Šiame kontekste ikimokyklinio ugdymo pedagogų patirtinis mokymasis tampa itin aktualus. Patirtinio ugdymo samprata ir jos pažinimas yra svarbus kiekvienam ugdytojui. Jo pagrindas - asmens tobulėjimas, pasiekiamas per asmeniškai įprasmintą patirtį, atradimus ir aktyvų dalyvavimą.
Nagrinėjant ugdymo įstaigą kaip besimokančią organizaciją, kurioje taikoma mokytojų patirtinio mokymosi strategija, siekiama aukštos kokybės vaiko (savęs) ugdymo. Patirtinis mokymasis organizacijoje, vykstantis kasdienės veiklos procese, yra svarbus tiek darbuotojui, tiek ugdymo įstaigai, jei jis yra tikslingas, prasmingas ir naudingas abiem pusėms.
Mokytojai, mokydamiesi patirties būdu, siekia įgyti žinių, patikrinti jų svarbą gerinant profesinės veiklos ir mokymosi kokybę, suprasti pokyčių ir tobulėjimo perspektyvas. Per patirtinio mokymosi procesą pedagogai įgyja trijų tipų žinių: profesinių, metodinių ir asmeninių.
Profesinių žinių srityje svarbiausios yra tos, kurios orientuotos į pedagoginės veiklos (psichologinės, metodinės, ekologinės, informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT), teisinės, vadybinės) tobulinimą. Taip pat svarbu tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo su vaikais, jų tėvais ir kolegomis įgūdžius, skatinti tėvų įtraukimą į ugdymo procesą.
Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai, mokydamiesi per patirtį, laiko svarbiomis žinias, orientuotas į vaiką ir ugdymo turinio tobulinimą. Ikimokyklinio ugdymo procese vaikas yra pagrindinis objektas, todėl pedagogams svarbios žinios, padedančios nuolat tobulinti ugdymo procesą ir siekti kasdienės veiklos kokybės.
Pedagogų nuomone, mažiausiai naudingomis laikomos asmeninės žinios, padedančios keisti požiūrį į inovacijų diegimą įstaigoje, nustatyti prioritetus darbo vietoje, vertinti kolegų kritiką, suprasti, kad prieš planuojant naujas idėjas, naudinga jas pačiam išbandyti.
Patirtinio ugdymo svarba ir taikymas
Medijų, informacinių ir komunikacinių priemonių vaidmuo vaikystėje, ugdymąsi skatinančių aplinkų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigose kūrimo, patirtinio mokymosi organizavimo aspektai yra aktualūs visų aukštųjų mokyklų studentams, kurie baigę studijas ketina dirbti pedagoginį darbą. Taip pat tai svarbu pedagogams, kurie jau dirba ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo įstaigose.
Rengiant studijų knygas, siekiama studentus ir pedagogus supažindinti su patirtinio ugdymo bei ugdymosi sampratų geneze, medijų, informacinių ir komunikacinių priemonių ugdomuoju vaidmeniu vaikystėje. Taip pat gilinamasi į šio ugdymo(-si) didaktinius aspektus, aktualiomis mokymo(-si) vaikystėje technologijas, įvairius patirtinio ugdymo(-si) metodus.
Tokios studijų knygos bus naudingos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo pedagogams, kitiems švietimo sistemos darbuotojams, siekiantiems tobulinti ugdomąją veiklą. Jomis gali pasinaudoti ir dėstytojai, studijų procese taikantys medijų, informacinių ir komunikacinių technologijų principus, pateiktus metodus pritaikydami studentų ir savo veiklai.
| Žinių tipas | Orientacija | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Profesinės | Pedagoginės veiklos tobulinimas, bendravimas, bendradarbiavimas | Psichologinės, metodinės, IKT, teisinės, vadybinės žinios; bendradarbiavimas su tėvais ir kolegomis |
| Metodinės | Ugdymo proceso tobulinimas, kokybės siekimas | Metodų taikymas, ugdymo turinio pritaikymas |
| Asmeninės | Požiūrio keitimas, prioritetų nustatymas, savęs vertinimas | Požiūris į inovacijas, kritikos priėmimas, idėjų testavimas |
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogu #patirtinio #mokymosi
