Lietuvos švietimo sistemoje pastebimas ryškus pedagogų trūkumas, ypač tam tikrų dalykų mokytojų ir specializuotos pagalbos specialistų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad šiuo metu šalyje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų. Prognozuojama, kad be papildomų priemonių, šis poreikis išaugs penkis kartus per artimiausius 3-5 metus.
Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa patvirtino, kad vidutinis gaunamas atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Ekspertai įspėja, kad be reikšmingų pokyčių švietimo valdymo sistemoje, sektorius susidurs su sunkiai sprendžiamais iššūkiais.
Pedagogų trūkumo mastas ir priežastys
Mokslininkų apklausa atskleidė, kad privalomų dalykų mokytojų trūksta beveik kas ketvirtoje šalies mokykloje. Be to, beveik 70% Lietuvos mokyklų susiduria su situacija, kai privalomą dalyką dėsto ne tos specializacijos pedagogas. Iš viso 2019 m. rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61.
Prognozuojama, kad per artimiausius 3-5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96) mokytojų. Taip pat didelis poreikis bus pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų.
Tyrimas taip pat patvirtino didelį pedagoginės pagalbos specialistų trūkumą: šiuo metu šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų.
Mokytojų darbo sąlygos ir lūkesčiai
Nors pastaraisiais metais švietimo sistemoje buvo skirta papildomų lėšų mokytojų darbo užmokesčiui didinti, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas vis dar yra dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius. Šiuo metu mokytojai vidutiniškai gauna 694,5 eurų atlyginimą, tuo tarpu jų pačių nuomone teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrėjai taip pat atskleidė, kad etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai - sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70% ugdytojų, tuo tarpu po įvedimo - vos 31%.
Mokytojų amžiaus struktūra ir senėjimo tendencijos
Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50-59 metų amžiaus. Tyrėjai įspėja, kad pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose - per mažai. Dėl šios priežasties mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais. Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9%.
Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą - jos sudaro 73% visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis.
Tyrėjai taip pat palygino mokytojų amžių Lietuvoje ir kitose šalyse. EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje net 51,5% mokytojų buvo 50 metų amžiaus ir vyresni. Panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis.
2024-2025 mokslo metais Lietuvoje dirbo 27,2 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų ir mokyklų vadovų. Daugiau kaip 74% jų (apie 20,2 tūkst.) turi 15 metų ir ilgesnį darbo stažą. Naujokų (mokytojų, kurių darbo stažas - iki 4 metų) yra apie 3,7 tūkst., arba 14%. Amžiaus struktūroje jauniausių mokytojų (iki 25 metų) buvo 567, didžiausią dalį sudaro 55-59 metų amžiaus grupės pedagogai - 5 009.
Savivaldybių reitingas pagal mokytojų poreikio indeksą
VDU mokslininkai parengė šalies savivaldybių reitingą, sudarytą pagal mokytojų poreikio indeksą, remiantis direktorių apklausoje dalyvavusių mokyklų duomenimis. Skalėje, kur 1 reiškia didžiausią, o -1 - mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse.
Ikimokyklinio ugdymo plėtra ir iššūkiai
Lietuva padarė pažangą plėtodama ikimokyklinį ugdymą. 2023 m. ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose pradėjo mokytis 96,2% vaikų nuo 3 m. iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus, o tai viršija ES vidurkį (94,0%) ir ES tikslą iki 2030 m. (96%). Vaikų iki 3 m. dalyvavimas oficialios vaikų priežiūros ar švietimo programose taip pat nuolat didėjo, viršijant nacionalinį Barselonos tikslą.
Tačiau regioninės nelygybės problema tebėra aktuali: kaimo vietovėse į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas priimamų vaikų, visų pirma pažeidžiamų, dalis yra gerokai mažesnė. Siekiant spręsti šią problemą, nuo 2024 m. rugsėjo mėn. visiems trejų metų vaikams užtikrinamos vietos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje, taip pat planuojama užtikrinti vietas ir dvejų metų vaikams nuo 2025 m. rugsėjo mėn.
Dėl aktyvesnio dalyvavimo atsiranda su infrastruktūra ir personalu susijusių problemų. Nepaisant to, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų finansavimo augimas pastaraisiais metais buvo vienas iš didžiausių ES, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojų trūkumo problema tebėra aktuali visuose regionuose. Stiprinamos priemonės, kuriomis sprendžiamos su darbuotojų trūkumu susijusios problemos, įskaitant didesnes stipendijas studentams, važinėjimo išlaidų finansavimą ir lanksčius darbo grafikus.
STEM sričių specialistų trūkumas ir lyčių nelygybė
Lietuvoje ir toliau trūksta gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sričių specialistų, kas atspindi neatitikimą tarp švietimo rezultatų ir paklausos darbo rinkoje. Beveik pusė absolventų dirba darbą, kuris neatitinka jų išsilavinimo lygio, o makroekonominių įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis tebėra didelė.
Profesinis rengimas ir mokymas yra svarbus, tačiau nepakankamai išnaudojamas ir vis dar su lytimi susijęs STEM plėtros kanalas. Nors vidutinio lygio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų moksleivių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus studijuojančių dalis viršija ES vidurkį, tik nedidelė dalis iš jų yra moterys. STEM sričių tretinio lygio programose studijuojančių studentų skaičius išliko stabilus, tačiau nepasiekė ES tikslo.
Įsigalėjusios lyčių nelygybės problemos tebėra aktualios. Nors moterys sudaro didelę dalį įgijusių tretinį išsilavinimą, lyčių nelygybė STEM srityje lemia nelygybę karjeros perspektyvose, darbo užmokestyje ir užimtumo kokybėje.
Švietimo kokybė ir teisingumo aspektai
Įvertinus 2022 m. PISA rezultatus, patvirtinta, kad Lietuvos moksleivių pagrindinių įgūdžių rezultatai yra šiek tiek geresni už ES vidurkį. Tačiau vidutiniai skaičiai neparodo esamų didelių skirtumų vertinant pagal socialinę ir ekonominę padėtį ir mokyklos vietą. Prastas palankių sąlygų neturinčių moksleivių matematikos rezultatų rodiklis yra daugiau kaip keturis kartus didesnis nei jų geresnes sąlygas turinčių bendraamžių rezultatas.
Nelygybė didėja priklausomai nuo mokyklos vietos: miestų mokiniai matematikos srityje pasiekė žymiai geresnių rezultatų nei kaimo vietovių mokiniai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama pagalbai prastai besimokantiems mokiniams, mokytojų įgūdžių ugdymui ir skaitmeninių priemonių plėtojimui.
Struktūrinio pobūdžio nelygybė yra susijusi su teritoriniais mokyklų išteklių, kokybės ir prieinamumo skirtumais. Kaimo vietovėse paprastai veikia mažos, nepakankamai išteklių turinčios mokyklos, kuriose dirba mažiau mokytojų ir suteikiama mažiau mokymosi galimybių. Siekiant racionalizuoti mokyklų sistemą ir tinklą, vykdoma ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis remiama reforma.
Mokytojų profesijos prestižo kėlimas ir kvalifikacijos tobulinimas
Nors viena svarbiausių idėjų Lietuvai „Mokytojas - prestižinė profesija iki 2025 metų“ įžiebė viltį, kad didelis dėmesys bus skiriamas aukščiausio lygio pedagogų profesionalų rengimui, šiuo metu valstybės strategija dėl ugdytojų prestižo kėlimo vis dar yra miglota. Reikia bendros aukštojo mokslo plėtros strategijos, kuri būtų suderinta su bendrojo ugdymo programa.
Viceministras R. Skaudžius prakalbo apie mokytojo profesijos prestižą: pasidalijo savo patirtimi
Būtina nedelsiant keisti mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jų atestavimo nuostatus. Mokytojų profesinis tobulinimas turi būti vykdomas per akredituotas universitetines programas ir modulius, apskaitomus kreditais, kurių kaupimas atvestų prie formalių kompetencijų įvertinimo, t. y. iki magistro laipsnio.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokyklos pageidauja mokytojų su stipriai išreikštomis nekognityvinėmis asmenybės savybėmis: emociniu intelektu, empatija, aktyvumu, iniciatyvumu, pilietiškumu, vertybėmis, atsakomybe, gebėjimu dirbti su Z ir alfa kartų vaikais ir jų tėvais, atvirumu kaitai ir t. t. Todėl vienas iš geriausių būdų atliepti dviejų dalykų mokytojų poreikį ir būsimiems pedagogams suteikti reikiamas kompetencijas yra lygiagretusis mokytojų rengimo modelis.
Prasta ugdymo mokslų - ypač mokytojų rengimo ir didaktikos srityse - būklė ir didelis atsilikimas nuo ES šalių verčia nedelsiant pradėti nacionalinę ugdymo mokslų ir tyrimų programą, kuri skatintų konkurso tvarka pradėti reikalingiausius mokslinius tyrimus, sudarytų galimybę doktorantams išvykti studijuoti į Europos ir kitų šalių pedagogų rengimo centrus, atvertų realias galimybes kviesti užsienio šalių mokslininkus ir dėstytojus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. visos Lietuvos mokyklos kiekvienu bendrojo ugdymo lygmeniu įgyvendina reformuotą nacionalinę mokymo programą, grindžiamą įgūdžiais, nepriklausomu mokymusi ir įtraukaus švietimo principais. Tačiau daugeliui mokyklų, ypač kaimo vietovėse, sunku prisitaikyti. Mokytojų atsiliepimuose ir ekspertų ataskaitose atkreipiamas dėmesys į tai, kad trūksta tinkamos parengiamosios medžiagos ir kad teikiama nevienoda parama.
2023 m. duomenimis, 41,2% mokytojų buvo 55 metų arba vyresni - tai didžiausias rodiklis ES. Ši problema visų pirma aktuali kalbant apie sritis, kurių paklausa darbo rinkoje yra didelė, tokias kaip gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika bei užsienio kalbos, ir kaimo ir mažose mokyklose. Siekdama spręsti šią problemą, Lietuva iki 2024 m. padidino mokytojų atlyginimus. Tačiau pedagogo profesijos patrauklumas tebėra menkas. Jauni specialistai ir profesiją keičiantys darbuotojai kaip pagrindines atgrasomąsias priežastis nurodo mažą prestižą, didelį stresą ir nepakankamas karjeros perspektyvas.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogu #amziaus #vidurkis
