Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį. Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo programos

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programa skirta tiems, kurie myli vaikus, nori išmanyti jų ugdymo(si) procesą, siekia tapti profesionalais, gebančiais sėkmingai integruotis į darbo rinką ir pedagoginę visuomenę, tikisi įdomaus bei kūrybiško darbo. Programa parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašą. Parengtai programai turi pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijos rekomendacijas. Parengtą programą su ministro pritarimu vertina Studijų kokybės vertinimo centras.

Ši programa skirta parengti kompetentingą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogą, suprantantį vaikystės fenomeno kaitą šiuolaikinėje globalioje daugiakultūrėje visuomenėje, gebantį organizuoti kokybišką vaiko ugdymą(si) bei kuriantį inovatyvias jo ugdymo(si) galimybes daugialypėse aplinkose, plėtojantį partnerystę su šeima, kūrybiškai interpretuojantį kultūros tradicijas tam, kad kurtų tinkamą, visapusišką vaiko raidą skatinančią, saugią, emocinę ir fizinę aplinką. Programa išsiskiria dėmesiu įtraukiojo ugdymo reikalavimams ir praktinių gebėjimų ugdymu STEAM laboratorijose.

Absolventai galės dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojais vaikų darželiuose, bendrojo ugdymo mokyklų grupėse, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir reabilitacijos. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto siūlomi moduliai rengia modernius švietėjus, išmanančius ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogikos teorijas, gebančius jomis grįsti savo praktinę veiklą.

Pedagogo kvalifikacijos įgijimo būdai

Pedagogo kvalifikaciją galima įgyti keliais būdais:

• Universitetinės pedagogikos profesinės studijos: skirstomos į dvi rūšis: 60 studijų kreditų (arba 1 metų), skirtas pedagogo kvalifikacijai įgyti, ir 120 studijų kreditų (arba 2 metų), skirtas pedagogo kvalifikacijai ir mokomojo dalyko kompetencijoms įgyti. Į 60 studijų kreditų programą galima stoti turint konkretaus mokomojo dalyko aukštąjį išsilavinimą, bet neturint pedagogo kvalifikacijos.
• Lygiagrečiosios studijos: studentas baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą, į kurią integruotas pedagoginių studijų modulis.
• Gretutinės studijos: asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Gretutinės pedagogikos studijos skirtos tiems bakalauro studentams, kurie nori greta savo pagrindinės studijų programos studijuoti ir pedagogiką.
• Nuosekliosios studijos: asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą - baigti profesinių studijų programą, kuri parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu.
• Alternatyvūs būdai: turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.

Priėmimas į pedagogines studijas

Priėmimas į pedagogikos profesines studijas vyksta tiesiogiai aukštosiose mokyklose. Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimas vykdomas pagal LAMA BPO patvirtintą bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas tvarkos aprašą kiekvieniems metams. LAMA BPO kiekvienais metais paskelbia dokumentų priėmimo datas, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo tvarką, motyvacijos stojantiesiems į švietimo ir ugdymo programas vertinimo procedūras ir datas. Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, į jas organizuojamas papildomas priėmimas, kuris vyksta rugpjūčio pirmoje pusėje.

Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla. Ji taip pat nustato priėmimo reikalavimus. Įprastai tai yra konkursinio balo sudarymas, remiantis mokymosi pasiekimais. Kandidatai laiko motyvacijos testą. Taip pat pretenduojantys mokytis pagal šias programas turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą.

Stojant į menų pedagogikos studijas, įprastai reikia laikyti stojamąjį egzaminą, kurio metu būsimasis studentas turi pademonstruoti savo meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką yra vertinami sporto pasiekimai.

Finansinė parama studijuojantiems

Įstojusieji į pedagogikos profesines studijas turi galimybę kas mėnesį gauti 770 eurų siekiančią stipendiją. Tokia valstybės parama numatyta tiems, kurie sudaro sutartis su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Pedagogo kompetencijos

Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro.

• Profesinės elgsenos sritis: susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą, suvokiant jos svarbą, atliekant veiklas mokykloje ir už jos ribų.
• Kognityvinės srities kompetencijos: susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą.
• Veikimo kartu srities kompetencijos: suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais.
• Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos: leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai, bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų ir kt. santykius.

Praktinė patirtis ir tarptautiškumas

Studentai kviečiami rinktis studijas ir praktiką pagal „Erasmus+“ programą užsienyje (iki 12 mėn.). Tokia patirtis suteikia puikias galimybes karjerai. Kolegijos bendrabutis yra patogiai įsikūręs vos 10 minučių nuo kolegijos. Čia ne tik gaunamos žinios, bet ir pritaikomos jos realioje praktikoje, įgyjama tarptautinės patirties.

Mažiausiai 30 proc. dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties, sukauptos švietimo / švietimo pagalbą teikiančioje įstaigoje. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąsias mokyklas).

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogas #su #pedagoginiu

• Visapusiškas vaikų ugdymas
• Išsami informacija apie Andriaus Jančiausko biografiją
• Rekomendacijos dėl kanapių aliejaus vaikams
• Skyriaus veikla
• Kaip pratęsti kūdikio primaitinimą košytėmis