Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švietimo sistema patyrė reikšmingų pokyčių, įskaitant ikimokyklinio ugdymo reformą. Šie pokyčiai apėmė švietimo valdymo struktūros pertvarką, įstatymų atnaujinimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą.
Ikimokyklinio ugdymo raida ir teisinis pagrindas
Švietimo įstatymas, priimtas 1991 m. ir atnaujintas 2011 m., apibrėžia ikimokyklinį ugdymą kaip vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamą paslaugą. Tai apima vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams) ir vaikų darželius-mokyklas. Nuo 2016 m. įvestas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Tėvų ar globėjų prašymu ir įvertinus vaiko gebėjimus, šis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui.
LR Švietimo įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, LR Švietimo įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau - Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo.
Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis LR Švietimo įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, t. y. Kėdainių dailės mokyklos Ankstyvojo dailės ugdymo programą (užsiėmimai vyksta kartą savaitėje darželio patalpose.
Ikimokyklinio ugdymo sistemos plėtra ir statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo nuolatinį ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jose ugdomų vaikų skaičiaus augimą. 2010 m. veikė 626 ikimokyklinės įstaigos, kuriose ugdėsi 94,8 tūkst. vaikų. Iki 2019 m. pradžios šis skaičius išaugo iki 731 ikimokyklinės įstaigos ir 517 bendrojo ugdymo mokyklų su ikimokyklinio ugdymo klasėmis, ugdant 120,9 tūkst. vaikų.
Analizuojant teisės aktus ir ikimokyklinio ugdymo tinklo būklę Lietuvoje, nagrinėjant ikimokyklinio ugdymo funkcijas ir jų įgyvendinimą, išryškinami ikimokyklinio ugdymo politikos prieštaravimai. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bei Šiaurės šalių patirtimi, aptariama visuomeninio ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros svarba.
Priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje: diskusijos ir nuogąstavimai
Pastaruoju metu ypač aktyvios diskusijos kilo dėl priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje, kur planuojama perkelti priešmokyklines grupes iš darželių į mokyklas. Ši iniciatyva sukėlė susirūpinimą tarp tėvų ir darželių darbuotojų.
Argumentai prieš reformą
Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ darbuotoja Beata Purvinienė išreiškė nuogąstavimus, kad reformos tikslai nėra aiškiai komunikuojami, o kokybės kėlimas ir lėšų taupymas kelia abejonių. Ji pabrėžė, kad pasikeitimai palies ne tik įstaigų vadovus, bet ir tiesiogiai paveiks vaikų ugdymą. Tėvams nerimą kelia ir tai, kad mokyklose būna daugiau atostogų nei darželiuose, o tai gali sukelti papildomų sunkumų tėvams, norintiems derinti darbą ir vaikų priežiūrą.
Lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė teigė, kad darželiai praranda vaikus, o tai lemia jų tuštėjimą. Ji įžvelgia „ikimokyklinio ugdymo mokyklų donorystę dėl bendrojo ugdymo mokyklų išgyvenimo“. Pasak jos, tėvai praranda pasirinkimo teisę, o darželio sąlygos dažnai yra geresnės nei mokykloje. Taip pat prognozuojama, kad darželių mokytojai ir personalas gali netekti darbo, o savivaldybės kaštai, jos manymu, nesumažės, nes darželis-mokykla yra brangus išlaikyti.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija taip pat kreipėsi į valdžios institucijas, išreikšdama susirūpinimą dėl Alytaus švietimo pertvarkos. Jie pabrėžė, kad tokie pokyčiai atspindi bendras švietimo pertvarkos problemas Lietuvoje.
Argumentai už reformą
Alytaus miesto vicemerė Kristina Daugelevičienė teigia, kad pertvarka palies tik ugdymo įstaigų administraciją, o tėvai, vaikai ir pedagogai pokyčių nepajaus. Ji pabrėžė, kad tokie sujungimai vyksta ne tik pasaulyje, bet ir daugelyje Lietuvos mokyklų. Vicemerė taip pat nurodė, kad kai kurių Alytaus darželių užimtumas siekia vos 30 proc., o sujungus įstaigas, darželiai galės naudotis mokyklos patalpomis, įranga, valgykla ar salėmis. Tai leis užtikrinti pilnus etatus sporto treneriams, meno mokytojams, padėjėjams ar logopedams.
K. Daugelevičienė taip pat akcentavo, kad vaikai, lankantys priešmokyklinę klasę mokyklose, vėliau lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje, o jų pažangumas būna geresnis. Ji paminėjo, kad atlaisvintose patalpose bus galima įrengti miegamas grupes mažesniems vaikams. Be to, priešmokyklinis ugdymas ir maitinimas mokyklose yra nemokamas, o vaikų saugumu bus užtikrintas, nes priešmokyklinio ugdymo grupės įrengtos atskirai nuo kitų klasių.
Švietimo sistemos reformos ir jos tikslai
Vyriausybė pristatė švietimo sistemos reformą, kurios tikslai apima mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų algų didinimą, atotrūkio tarp kaimo ir miesto mokyklų mažinimą bei jaunimo nedarbo mažinimą. Ši reforma apima visus sistemos lygius - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Viena iš reformos dalių - mokyklų tinklo optimizacija ir švietimo paslaugų kokybės didinimas.
Buvo vykdomos struktūrinės reformos, įskaitant universitetų jungimus. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai buvo sujungti. Taip pat vykdoma ugdymo turinio atnaujinimo programa.
Iššūkiai ir perspektyvos
Švietimo reformos procese kyla įvairių iššūkių. Vienas iš jų - mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, kuris sukėlė nepasitenkinimą ir streikus. Taip pat kyla klausimų dėl ugdymo programų gairių rengimo ir mokyklų finansavimo pokyčių.
Teisės aktai, tokie kaip Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas (2005), Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašas (2003) ir Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašas (2005), reglamentuoja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę ir organizavimą. Tačiau, kaip rodo atlikta analizė, kartais kyla prieštaravimų tarp teisinių nuostatų ir praktinio įgyvendinimo.
Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, ikimokyklinis ugdymas turi didelę įtaką vaikų vystymuisi ir būsimam gyvenimo būdui, ypač vaikams iš nepalankios socialinės aplinkos ar šeimų, esančių rizikos zonoje. Tačiau statistiniai duomenys rodo ikimokyklinių įstaigų tinklo mažėjimą: nuo 1990 m. didmiesčiuose šis skaičius sumažėjo beveik tris kartus, o kaimo vietovėse - daugiau nei keturis kartus. Tuo pačiu metu, nuo 1993 m. pastebimas augantis vaikų, lankančių šias įstaigas, skaičius. Vaikai kaimo vietovėse (kur skurdas yra didžiausias) ir jaunesni nei trejų metų vaikai turi mažiausią prieinamumą prie ikimokyklinio ugdymo.
tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #pletra
