Kalbos mokėjimas yra labai svarbus vaiko gyvenime, kadangi išmokus kalbėti prasiplečia vaiko žinios apie supantį pasaulį, atsiranda naujos galimybės socialinei sąveikai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymas per žaidimus yra viena iš aktualiausių temų švietimo srityje. Pedagogai ir šeimos turi nepakankamai žinių apie žaidimo ugdymo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Šio straipsnio tikslas - atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymą per žaidimus, nustatyti kalbos ugdymo aktualumą ir aprašyti žaidimo įtaką ugdant vaikų kalbą.

Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų veikla, per kurią jie mokosi, pažįsta pasaulį ir save. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog naratyvinis žaidimas yra puikus pasirinkimas vaiko kalbinių gebėjimų ugdymui. Geriausiai žinomi metodai yra herojaus laiškas, piešimas ir įsitraukimas į vaidmenų žaidimą. Šie būdai skatina vaikus reikšti mintis, samprotauti.

Taip pat galima rinktis pasakų ar kitų istorijų pasakojimą ir atpasakojimą, istorijų kūrimą naudojant paveikslėlių knygas be žodžių, istorijų kūrimą naudojant skirtingas paveikslėlių korteles, užuominų pateikimas ar sąmoningų klausimų uždavinėjimas ir kt. Šios veiklos padeda vaikams plėtoti vaizduotę, kūrybiškumą ir kalbinius gebėjimus.

Žaidimo svarba ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymui

Žaidimas yra neatsiejama ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos dalis. Jis ne tik teikia džiaugsmo, bet ir atlieka svarbią ugdomąją funkciją. Žaidimų dėka vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti problemas ir išreikšti save. Kalbos ugdymas per žaidimus yra ypač efektyvus, nes jis leidžia vaikams natūraliai ir nevaržomai lavinti savo kalbinius gebėjimus.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas bei lėtojo ugdymo(si) principas. Taip pat svarbus yra reflektyvaus ugdymo(si) principas, kai mokytojas drauge su vaiku apmąsto jų veiklos patirtis, emocijas ir rezultatus.

Ypatingas dėmesys skiriamas šeimos ir mokyklos partnerystės principui. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant ugdymo programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Gairėse pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas kalbos ugdymui

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.

Konkretūs ugdymo(si) kontekstai kalbos plėtotei

• Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų rašytinės kalbos ugdymas yra kompleksinis procesas, apimantis regimųjų suvokimų, smulkiosios motorikos, atminties ir kitų kognityvinių funkcijų lavinimą. Žaidimai, ypač naratyviniai ir vaidmenų žaidimai, sudaro puikias sąlygas šiam ugdymui.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #rasytines #kalbos #ugdymas

• Užtikrinant vaikų gerovę
• Naujagimių klausos tyrimai
• Holistinė programa vaikams
• Creed Aventus aromatas
• Vaikų plaukimo kepuraitės: komfortas ir stilius