Nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių vaikai mokosi valdyti savo kūną, išlaikyti kūno centrą. Laikas, kai vaikas pradeda lankyti darželį bei mokyklą judėjimo vystymuisi yra labai svarbus. Tai yra pagrindinių motorinių įgūdžių formavimosi metas, kai lavinama jėga, ištvermė, lankstumas ir greitis, taip pat socialiniai, motoriniai bei percepciniai įgūdžiai (koordinacija, pusiausvyra), t.y. gebėjimas reaguoti ir prisitaikyti prie aplinkos naudojant kūno judesius.
Vaiko amžių atitinkanti judesių raida yra vienas svarbiausių požymių, rodančių nervų sistemos brandą. Pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi galvos kontrolė, galūnių atrama, sėdėjimo, vaikščiojimo bei kiti judėjimo įgūdžiai, atspindintys intensyviai besivystančią smegenų žievės kontrolę kūno judesiams. Labai svarbu kuo anksčiau atrinkti vaikus, kurių raida nukrypsta nuo normos, neatitinka amžiaus tarpsnių, vėluoja, yra sutrikusi ar veikiama rizikos veiksnių. Ankstyvas raidos sutrikimų nustatymas (vaikams nuo gimimo iki 3 metų) yra svarbus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prioritetas, todėl, kad ligos identifikavimas šiame amžiuje gali sumažinti sutrikimų poveikį. Smegenų plastiškumo tyrimai teigia, kad taikant ankstyvą intervenciją galima sumažinti smegenų pažeidimo poveikį vaiko raidai (Spittle, 2015). Tėvų ir terapeutų suteikta praturtinta patirtis kritiniais vystymosi laikotarpiais gali pagerinti vaiko raidą (t.y. "galimybių langai") (Hensch, Bilimoria, 2012). O pavėluotas nukreipimas intervencijai dažnai reiškia, kad buvo praleistas gyvybiškai svarbus indėlis kūdikių raidai.
Dažnai pasitaiko tai, kad vaikui sąveikaujant su aplinka ne visada pavyksta išlaikyti pusiausvyrą. Dėl mažo atramos ploto, aukštai kūne esančio svorio centro ir veikiančių aplinkos jėgų, kiekvienas esame priversti ieškoti pusiausvyros, todėl pusiausvyros problemų gali turėti iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskundžiantis vaikas. Visgi, šiuos įgūdžius galima pagerinti kineziterapijos užsiėmimų metu.
Pusiausvyros tipai ir vertinimo metodai
Pusiausvyra gali būti statinė ir dinaminė. Statinė pusiausvyra apima gebėjimą išsilaikyti esamoje padėtyje (ant vienos ar abiejų kojų, atsimerkus ar užsimerkus) ant fiksuoto atraminio paviršiaus (kambario grindys, laiptai). Dinaminė pusiausvyra tai gebėjimas savarankiškai išsilaikyti ir negriūti, kai judama ant nestabilių paviršių.
Pusiausvyros lavinimo metu, taip pat, gerinama ir laikysenos kontrolė, kuri sužadinama patiriant išorinius aplinkos dirgiklius per regos, vestibiulinius ir sensomotorinius pojūčius. Informacija apie tokius pojūčius surenka proprioceptoriai, kurie aptinka kūno spaudimą bei nestabilumą ir pavirtę nerviniais impulsais suteikia informaciją smegenims apie kūno padėtį erdvėje.
Siekiant pagerinti pusiausvyrą judėjimo metu yra taikomos dinaminės užduotys, apimančios kryžminius koordinacinius judesius, t.y. kai priešingos viršutinės ir apatinės galūnės kerta kūno vidurio liniją. Tokių pratimų intensyvumas paprastai didinamas keičiant atraminio paviršiaus stabilumą ant kurio atliekamas judėjimas. Pirmiausia užduotys taikomos ant lengvai nestabilaus pagrindo ir palengva yra sunkinamos įtraukiant didelį paviršių nestabilumą. Mokslininkai ištyrė, kad kryžminiai koordinaciniai judesiai atlikti ant nestabilaus paviršiaus, sukelia didesnį masės centro nukrypimą nei ant stabilių paviršių atlikti judesiai, taip sukeldami didesnį iššūkį sensomotoriniam valdymui. Taip pat, tokie judesiai skatina geresnį rankų ir kojų įsitraukimą į judesį, todėl yra svarbūs išlaikant pusiausvyrą, kai patiriami staigūs, išblaškantys dėmesį aplinkos veiksniai kasdieniuose judesiuose ir sportuojant. Kūno stabilumo sutrikdymas naudojant nestabilias plokštumas didina pusiausvyros treniruočių progresą.
Tyrimai ir jų rezultatai
Bakalauriniame darbe „Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinės būklės ir funkcinio aktyvumo sąsajos su kalbos sutrikimais“ buvo vertinama 60 (n=60) ikimokyklinio amžiaus 3-6 metų vaikų, turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimus fizinė būklė ir funkcinis aktyvumas. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupę sudarė vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, II grupę - vaikai be šių sutrikimų.
Fizinės būklės vertinimo metodika
Fizinei būklei vertinti buvo naudojami šie testai:
- 10 metrų ėjimo testas eisenos vertinimui.
- W. K. Hoeger metodas laikysenos vertinimui.
- Modifikuota Berg skalė pusiausvyros vertinimui.
- Keturių kvadratinių žingsnių testas dinaminės pusiausvyros ir koordinacijos vertinimui.
- Schmitz testai koordinacijos vertinimui.
Y - balanso testas yra funkcinių judesių testas, kuris naudojamas pusiausvyros, stabilumo ir kūno kontrolės įvertinimui. Šis testas dažnai atliekamas sportininkams bei fiziškai aktyviems žmonėms, siekiant įvertinti traumos riziką, o reabilitacijoje taikomas, kaip viena iš priemonių reabilitacijos efektyvumui vertinti. Y balanso testas padeda nustatyti gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, kai kūnas juda skirtingomis kryptimis. Šis testas padeda identifikuoti pusiausvyros problemas, kurios gali turėti įtakos sportinei veiklai ar kasdieniam gyvenimui. Gali būti naudojamas kaip reabilitacijos įrankis po traumų ar chirurginių procedūrų.
Taip pat buvo atlikta posturografija ir eisenos analizė.
Tyrimo rezultatai
- Trečdalis 3-6 metų vaikų, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, laikysena yra puiki, pusiausvyra ketvirtadaliu prastesnė, o koordinacija nežymiai skiriasi nuo normos. Tėvai nurodo, kad fizinei bei funkcinei veiklai šie vaikai vidutiniškai skiria 6 kartus per savaitę.
- Daugiau nei pusės 3-6 metų vaikų, neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, laikysena yra puiki, pusiausvyra ir koordinacija nežymiai skiriasi nuo normos. Tėvai nurodo, kad fizinei bei funkcinei veiklai šie vaikai vidutiniškai skiria 10 kartų per savaitę.
- 3-6 metų amžiaus vaikų, neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, laikysena, pusiausvyra, greito ėjimo testo bei vaikų fizinio aktyvumo klausimyno rezultatai yra geresni nei vaikų, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimus. Tačiau koordinacijos, įprasto ėjimo bei dinaminės pusiausvyros rezultatai nesiskiria.
- Tiek pas vaikus turinčius, tiek neturinčius kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, egzistuoja silpni bei vidutinio stiprumo tiesiniai bei atvirkštiniai tarpusavio ryšiai tarp laikysenos, pusiausvyros, koordinacijos bei ėjimo greičio.
Šie rezultatai parodo, kad fizinės būklės rodikliai, ypač laikysena ir pusiausvyra, gali būti susiję su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais ikimokyklinio amžiaus vaikams. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaikų fizinį aktyvumą, nes jis gali turėti įtakos bendrai fizinei raidai.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #pusiausvyros #testas
