Kaip dažnai pasiteisina, kad vaikas kalbėdamas netaisyklingai taria garsus, kad jo žodynas yra skurdus, kad jam sudėtinga išreikšti save, savo norus bei poreikius? Mes, mokytojai, žinome, vieniems vaikams papasakoti savaitgalio nuotykius su šeima - paprasta, tačiau kitiems dėstyti mintis yra gerokai sunkiau. Vieni skaityti pradeda anksti, o kitiems skaitymas tampa dideliu iššūkiu, kuris atsinešamas net ir į pirmąją klasę. Kaip žinoti, ar vaikas tikrai atitinka reikiamą kalbos raidos etapą? Kada reikalinga papildoma švietimo pagalbos specialistų pagalba?

Vaiko raida pagal amžių - tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos. Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų). Vaiko raida, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo pat gimimo iki brandos. Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje? Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius, kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.

Ikimokyklinio amžiaus vaikas (3-5 metai) yra ypatingas. Šiuo laikotarpiu vaikas siekia nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi perimti iniciatyvą ir socialiai priimtinais būdais. Vaikai yra smalsūs pasaulio tyrinėtojai ir eksperimentuoja su savo aplinka, norėdami sužinoti, kas vyksta, kai jie bendrauja su kitais žmonėmis, išbando daiktus bei medžiagas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai bendraudami vartoja daug žodžių, sudėtingas frazes ir sakinius. Vaiko, išmokiusio suprasti kitus ir aiškiai reikšti savo mintis, patirtis tampa turtingesnė. Kad būtų aiškiau, reikia išskirti keturias vaiko raidos sritis - socialinę ir emocinę, fizinę, pažinimo bei kalbos. Nors suskirstymas ir būtinas bei naudingas, tam tikra prasme jis vis dėlto yra dirbtinis.

Vaiko raidos sritys

Socialinė ir emocinė raida

Socialinė ir emocinė raida prasideda tada, kai vaikai ima vartyti knygas savarankiškai arba bendradarbiauja, naudodami magnetines raides. Ikimokyklinio amžiaus vaiko socialinė ir emocinė raida atspindi socializaciją - procesą, kurio metu vaikai susipažįsta su vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu. Tai asmenybės ugdymas. Socialinė ir emocinė kompetencija yra būtina vaiko gerovei, taip pat sėkmei mokykloje ir gyvenime.

Fizinė raida

Fizinė raida apima vaiko judėjimo įgūdžius. Kartais fizinė raida vaiko darželyje laikoma suprantamu dalyku, nes manoma, kad ji vyksta be jokių pastangų. Geriau fiziškai išsivystę vaikai atlieka sudėtingesnes užduotis ir prisiima asmeninę atsakomybę už savo fizinius poreikius. Pavyzdžiui, apsirengti patiems. Be to, fizinė raida daugeliu būdų skatina socialinę ir emocinę raidą. Kai vaikai suvokia, ką geba jų kūnas, jie įgyja pasitikėjimo. Fizinės raidos skatinimo nauda yra išsamiai ištirta. Konstatuojama, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus asmens sveikatai ir gerovei. Ikimokyklinio amžiaus vaiko fizinis ugdymas turi įtakos vaiko pažinimo rezultatams, bendrai sveikatos būklei, savigarbai, streso valdymui ir socialinei raidai.

Pažinimo raida

Pažinimo raida atspindi intelekto veikimo principus. Ji apima tai, kaip vaikai mąsto, suvokia pasaulį ir pritaiko tai, ką išmoksta. Viena iš džiaugsmingiausių stebint vaiko pažinimo raidą, yra matyti jo tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mąstydami naudojasi vaizduote, apskritai jų mąstymas yra kūrybiškas. Vieną minutę jie gali būti astronautais, kitą apsimesti krikščikais, vaidindami ir pritaikydami atitinkamus veiksmus. Sugebėjimas susitapatinti su kuo nors kita suteikia vaikams galimybę bendrauti, jie gali pasidalyti jausmais ir patirtimi. Žaisdami su lėlėmis arba piešdami, jie gali išreikšti savo jausmus, suvaidinti reikiamą situaciją.

Kalbos raida

Kalbos raida apima kalbos suvokimą ir bendravimą žodžiu arba raštu. Vaikai gimsta turėdami gebėjimus bendrauti žodžiais ir ne žodžiais. Prieš jiems ateinant į ikimokyklinę įstaigą, jų gebėjimas išreikšti mintis ir jausmus žodžiais įgyja didesnės svarbos. Žodžiai apibūdina daiktus ir sąvokas, todėl kalbos raida glaudžiai susijusi su pažinimo raida. Kuo platesnis vaiko žodynas, tuo labiau tikėtina, kad vaikas taps geru skaitytoju. Sakytinės kalbos ir raštingumo įgūdžiai įgyjami kartu.

Sklandi kalba yra labai svarbi vaiko raidos dalis. Specialistų teigimu, geriausias būdas lavinti kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbą yra bendravimas su suaugusiaisiais. Tėvams labai svarbu nuo pat kūdikystės kuo daugiau kalbėti su vaiku. Vaikui augant ir pradėjus kalbėti, reikėtų leisti ir raginti jį tai daryti. Labai dažna tėvų daroma klaida yra per greita reakcija ir vaiko poreikių numatymas. Pavyzdžiui, tėvai supranta, kad vaikas nori vandens ir dar prieš jam spėjus paprašyti (ar bent pabandyti tai padaryti), iškart paduoda jam gertuvę.

Logopedai, raidos ir kiti specialistai vienbalsiai tvirtina, kad perteklinis skaitmeninių technologijų naudojimas vaikams yra žalingas. Amerikos pediatrijos akademija 18-24 mėn. vaikams apskritai pataria neleisti naudotis ekranais, išskyrus vaizdo pokalbius, o 2-5 m. Pastaruoju metu pradedama kalbėti net apie vadinamąjį ekranų autizmą.

„Vaikiška“ kalba, šveplavimas, išgalvoti žodeliai, netaisyklingai tariami žodžiai ar mažybinės jų formos skamba mielai, tačiau nuolat juos kartojantys suaugusieji šiuos žodžius normalizuoja ir įtvirtina vaiko kalboje. Tačiau netaisyklingai kalbančio vaiko barti ar pulti aktyviai taisyti nereikėtų, pakaks jo sakomus žodžius „persakyti“ taisyklingai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas prašo čiulptuko, kurį vadina „tiūtia“, paprasčiausiai pakartokite: „Nori čiulptuko?“

Pavyzdžiui, jeigu vaikas sako „tatunis“ vietoje „traukinys“, paprasčiausiai pasakykite taisyklingą žodį: „Taip, tai traukinys“. Tokiu būdu pasieksite geresnių rezultatų, nei griežtumu ir negatyviu klaidos pabrėžimu. Įvairios kalbinės klaidos (pavyzdžiui, garsų „m“ ir „n“ painiojimas), negebėjimas taisyklingai ištarti kai kurių garsų (pavyzdžiui, raidės „r“) ir kt.

Vaiko kalbos raidos etapai

• Kūdikystės raidos etapas (0-3 mėn.)
• Kūdikystės raidos etapas (3-12 mėn.): kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti.
• 1-1,5 m.: Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje.
• 2-3 m.: Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.
• 3 m.: Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus.
• 4 m.: Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga, labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis.
• 5 m.: Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių.
• 6 m.: O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti, kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.
• 7-12 m.: Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus.
• 13-18 m. (Paauglystė): Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas. Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.

Kaip skatinti vaiko kalbos raidą?

Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Atsako „kas?, ką?, kur? Supranta lyginamuosius žodžius (t. y.

Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.

Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.

Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje, yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #kalbinis

• Vaikų kūrybiškumo ugdymas per dailę
• Kūdikystės emocinis raidos etapas
• Moraliniai klausimai apie IVF
• Hipokalemijos simptomai
• Tendencijos kūdikių mirtingumo srityje