Dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga. 2019 metų duomenimis, šios ligos paplitimas išsivysčiusiose Šiaurės šalyse siekė 60-90 procentų. 2017 metų duomenimis, pasaulyje 621 milijonas vaikų turėjo negydytą dantų ėduonį. Pagal 2022 metų duomenis, Lietuvoje 1-9 metų amžiaus vaikų negydyto pieninių dantų ėduonies paplitimas siekė 48 procentus. Dantų ligų atsiradimo rizikos veiksniai gali būti skirstomi į mikrobiologinius, burnos higienos, mitybos įpročių, bendros vaiko sveikatos būklės, aplinkos (sociodemografinius) ir kitus veiksnius. Nepaisant daugybės vaikų dantų ligų ir ankstyvojo ėduonies išsivystymo rizikos veiksnių, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų ėduonis yra viena iš pagrindinių ligų, kurios galima sėkmingai išvengti laiku pradėjus taikyti tinkamas prevencines priemones.
Dar kūdikystėje išdygus pirmiesiems vaiko pieniniams dantims, iškyla pirmasis rizikos faktorius, kai vaikas migdomas su buteliuku, pripildytu saldintos arbatos arba pieno, kurio sudėtyje yra cukrų, o laikui bėgant burnoje natūraliai esančios bakterijos ima gaminti rūgštis, kurios demineralizuoja (pažeidžia) dantų emalį.
Vaikui augant, jo mityba papildoma įvairiais mums įprastais maisto produktais, tarp kurių yra ir saldinti gėrimai, greitasis maistas, saldumynai ir pan. Tai paskatina greitas šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempas bei informacijos apie mitybą gausa (kuri dažnai būna klaidinanti ir prieštaringa, ypač internete ar socialiniuose tinkluose). Bendras maisto produktų poveikis dantų sveikatai priklauso nuo jų sudėties, vartojimo dažnumo ir bendros mitybos pusiausvyros.
Maisto produktai pagal poveikį dantų sveikatai klasifikuojami į kariesogeninius (saldūs užkandžiai, sultys, gazuoti gėrimai, krekeriai, duona, bananai, džiovinti vaisiai, bulvės ir pan.) ir kariostatinius (baltymų turintys produktai, pienas, sūris, žuvis, kiaušiniai, riešutai, žaliosios daržovės ir pan.), kurie skatina arba slopina ėduonies vystymąsi.
Būtina užtikrinti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Vitaminų ir mineralų trūkumas gali sukelti įvairias burnos sveikatos problemas, tokias kaip emalio pažeidimai, dantenų ligos ir gleivinės infekcijos. Mityba turi būti gausi baltymų, gaunamų iš aukštos kokybės produktų be pridėtinio cukraus. Taip užtikrinama gera burnos sveikata ir apsaugomi dantys.
Dažnas užkandžiavimas daug angliavandenių turinčiais produktais lemia ėduonies vystymąsi. Kasdienėje mityboje turėtų būti ribojamas cukraus (saldžių užkandžių, saldainių, pyragų, sulčių) vartojimo kiekis ir dažnis. Reikėtų vengti vaikams iki vienerių metų duoti ir natūralių vaisių sulčių. Vaikams iki trejų metų jų turi būti duodama ne daugiau kaip 120 ml vaisių sulčių per parą, o 4-6 m. vaikas turėtų gerti pakankamai vandens.
Be to, labai svarbu nepamiršti, kaip rūpintis dantimis po valgio. Netaisyklingas vaiko dantų valymas (apnašų šalinimas) ir (arba) dantų valymas be tėvų priežiūros stipriai padidina dantų ėduonies susidarymo riziką. Tad labai svarbu vaikų dantis valyti tėvams pagal visas rekomendacijas. Ką tik gimusio vaiko burnos ertmę reikia kasdien valyti švariu, drėgnu vatos ar marlės padeliu, o išdygus pirmam dantukui jį valyti minkštu šepetėliu (keičiamu kas 3 mėnesius arba tada, kai nusidėvi jo šereliai). Dantys turėtų būti valomi 2 kartus per dieną fluoro turinčia pasta.
Sveiki dantys vaikystėje nereiškia, kad dantų problemų pavyks išvengti ateityje. Net jei vaiko dantys atrodo stiprūs ir sveiki, netinkama mityba gali palaipsniui sukelti ėduonį, emalio pažeidimus ar kitas burnos sveikatos problemas.
Tyrimo rezultatai ir išvados
Vienmomentės anoniminės apklausos tyrimas vykdytas 2017 m. kovo-balandžio mėn. Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Apklausti ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankančių vaikų (1,5-7 m.) tėvai. Tėvų buvo prašoma įvertinti savo vaikų mitybą namuose (kai nelanko ugdymo įstaigos 3 d. ir ilgiau). Iš viso išdalyti 193 klausimynai, sugrįžo - 173, atsako dažnis - 89,6 proc.
Dauguma vaikų kasdien valgė pusryčius. Iš gėrimų dažniausiai gėrė vandens arba arbatos, pusė jų (53,8 proc.) arbatą gėrė be cukraus. Dažniausiai vaikai valgė pieno produktų ir mėsos gaminių, šviežių vaisių ir žalių / virtų daržovių (kasdien šių produktų vartojo tik 28,3 proc. ir 20,2 proc. vaikų). Didelė dalis vaikų per retai valgė grūdinių produktų ir, atvirkščiai, per dažnai vartojo saldumynų, dešrų, rūkytų produktų.
Nustatyta, kad žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų šeimose vaikai mažiau vartojo šviežių vaisių, šviežių / virtų daržovių, grūdinių produktų, dažniau vyravo sveikatai nepalankūs produktai. Tik ketvirtadalis tėvų patenkinti savo mitybos įpročiais šeimoje, didelė dalis jų norėtų esamus mitybos įpročius pagerinti.
Apibendrinant galima teigti, kad dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų (kai nelanko ugdymo įstaigos 3 d. ir ilgiau) iš dalies maitinasi pagal mitybos rekomendacijas: dauguma vaikų pusryčiauja kasdien ir valgo 4-5 k. per dieną; dažniausiai vaikai geria vandenį arba nesaldintą arbatą, valgo įvairų maistą. Dažnai vartoja rekomenduotinų maisto produktų, tačiau vaisių, daržovių ir grūdinių produktų vartojimo dažnis neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Iš nepalankių sveikatai produktų vaikai per dažnai valgo saldumynų, dešrų, rūkytų gaminių. Nustatyta, kad prastesnė šeimų socioekonominė padėtis susijusi su prastesne vaikų mityba.
Nuo lapkričio 9 d. devyniuose Kauno apskrities darželiuose inicijuota akcija, skirta įtraukti į vaikų valgiaraščius daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų. Vaikai patys gamino blynus iš viso grūdo miltų, jiems buvo papasakota, iš kur atkeliauja miltai ant jų stalo. Šį projektą organizuoja VŠĮ „Tikra mityba“ ir AB „Kauno Grūdai“. Socialinės atsakomybės projektas „Sveikatai palankūs“ skirtas sveikatai palankios mitybos skatinimui, vaikų maisto gaminimo ir valgymo kultūros formavimui. Taip pat siekiama sudaryti penkių dienų sveikatai palankius valgiaraščius ugdymo įstaigoms ir suderinti juos su atsakingomis institucijomis.
Kodėl tai aktualu mūsų vaikams? Vaikai valgo reguliariai, tuo pačiu metu sėdėdami prie stalo, nėra skatinamas užkandžiavimas. Valgymo metu nėra padėta ant stalų cukraus ir druskos. Sudaryta galimybė atsigerti geriamojo vandens. Taip pat nenaudojamos žaliavos su tam tikrais maisto priedais.
„Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę ne mažiau nei tris kartus per dieną valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą, kai šeimose tai sutinkama retai. Sudaromi atskiri valgiaraščiai lopšelio ir darželio grupėms, atsižvelgiama į angliavandenių, riebalų, baltymų rekomenduojamus kiekius tai amžiaus grupei.
Maitinimo įpročiai, patiekalai Tarybinių laikų, trūkumas šiuolaikiškų, įvairesnių patiekalų ir maisto produktų. Maistinės ir energinės rekomenduojamos paros normos, pagal kurias sudaromi valgiaraščiai, išleistos 1999 m. lapkričio 25 d. Nr. 510 „dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, neatsižvelgiama į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, sveikatai palankios mitybos principus.
Sudarant valgiaraščius ugdymo įstaigose atsižvelgiama į rekomenduojamas paros normas (angliavandeniai, baltymai, riebalai), kalorijų kiekį, tačiau neatsižvelgiama į rekomenduojamą, prieš tai nurodytame teisės akte, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį, dėl to dominuojantys patiekalai - bulvės, rafinuotų miltų produktai bei pieno produktai, keičiasi patiekalų rūšys, o maisto produktų grupės išlieka tos pačios. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ar vaisių per dieną. Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių. Pirmiausia reikia akcentuoti ne tik daržovių, bet ir žalumynų vartojimą, o tik paskui vaisių ir uogų. Daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama, kad ši maisto grupė sudarytų mitybos pagrindą. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių. Tai atitinka penkias vaisių ir daržovių porcijas (po 80 g) kasdien, kai pavyzdžiui, vidutinis vienas obuolys sveria apie 160 g, morka apie 160 g, pusė avokado be kauliuko apie 80 g - tai jau bus 400 g per dieną. Jei bus suvalgomas dar vienas bananas apie 200 g - tai 600 g sudarys dienos racioną ir dienos norma bus didesnė nei minimali dienos norma pagal PSO rekomendacijas.
Socialinės atsakomybės projekto „Sveikatai palankūs” metu organizuojama vaikų gaminimo, susipažinimo su maistu užsiėmimai, kurių metu vaikai gamina ir degustuoja, taip pratinami prie sveikatai palankaus maisto. „Pabendravus su vaikučiais, maišant blynų tešlą, ne vienas atskleidė, kad namuose tokių galimybių gaminti kartu su tėveliais neturi. Vaikai sakė, kad neleidžia net padėti kepant blynus, nepasakojama apie ingredientus: iš kur atkeliauja grūdas ir kuo skiriasi balti miltai nuo rupių. Vaikai neišmoksta, nesužino iš kur ir koks maistas patiekiamas jų lėkštėse.
Suaugusieji geriausias pavyzdys ir vaikų mitybos pokyčių iniciatorius, tuo tikslu nuo spalio 22 d. „Vaikai turi išmokti mėgti daržoves, vaisius ir žalumynus! Vaikučiai turi ragauti pakankamai daug kartų, nenustokite jiems siūlyti. Žinoma, pateikimas turi būti tinkamas Jūsų vaikui, jei vaikas atsisako daržovių, tai nereiškia, kad nemėgsta. Jei šiandien Jūsų vaikui nepatinka, pavyzdžiui, brokolis, pasiūlykite nors žiupsnelį kitą dieną. Atsipalaiduokite, jei vaikai, bijo paragauti kažko naujo, tai normalus ir laikinas reiškinys, jei neduodami „maisto pakaitalai”. Taip pat svarbu išmokyti vaikus mėgautis maistu, gaminti su jais, valgymo metu susikoncentruoti į maistą ir jį gerai sukramtyti. Svarbus nuolatinis vaikų ugdymas savo pavyzdžiu įtraukiant į šeimos pokalbius mitybos temą. Ugdyti vaikus apie tai, ką reikia valgyti, kas yra mitybos pagrindas, kaip valgyti ir kiek reikia suvalgyti. Šeimose daržovės, vaisiai turi būti ant stalo, o ne saldainiai.
Jau dabar esame pradėję kurti naujus patiekalų receptus, technologines korteles, kurie būtų ne tik sveikatai palankūs, bet ir patiktų vaikams. Norime šviesti tėvus ir paskatinti juos vaikams ir namuose gaminti sveikatai palankius patiekalus.
Vaikams gerti vanduo, arbatos ir kiti gėrimai be pridėtinio cukraus.
Mitybos formulė | Optimali mityba | Mitybos esmė | Kaip sveikai ir pigiai maitintis
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #ivairiu #maisto #produktu
