Ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra neatsiejama vaiko asmenybės visapusiško ugdymo dalis. Jis prisideda prie fizinių ir psichinių galių lavinimo, naujų žinių ir įgūdžių įgijimo bei plėtojimo, elgesio korekcijos, vertybių įsisavinimo ir gyvenimiškos patirties kaupimo. Per žaidimą vaikas mokosi įsijausti į skirtingus socialinius vaidmenis, įgydamas ankstyvosios socialinės patirties, kuri ateityje darys įtaką jo sėkmei mokykloje ir bendravimui su kitais žmonėmis. Žaidimas laikomas pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu.
Tyrimai patvirtina, kad žaidimas yra svarbus įvairiems vaikų gebėjimams ugdyti. Ypač ryškiai pedagogės išskiria žaidimo potencialą socialinių ir pažintinių gebėjimų ugdymui. Žaidimas sėkmingai taikomas vaikų tarpusavio santykių plėtotei ir bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Jis taip pat padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai. Mažiausiai, pedagogių nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.
Ikimokyklinio ugdymo(si) principai, kuriais vadovaujantis parengtos gairės, užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybę. Šie principai apima ugdymo(si) ir priežiūros vienovę, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismės svarbą, sociokultūrinį kryptingumą, integralumą, įtrauktį, kontekstualumą, vaiko ir mokytojo bendrą veikimą, lėtojo ugdymo(si) principą, reflektyvųjį ugdymąsi ir šeimos bei mokyklos partnerystę.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas ikimokyklinėje įstaigoje
Gairėse pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę, apima ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus ir visiems vaikams prieinamo ugdymo(si), gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai - tai nuosekliai įgyjami ir plėtojami vaikų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, kurios užtikrina optimalią vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinanti ugdymo sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vaiko ugdymasis įvairiuose kontekstuose
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira ir estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir išdėliojant priemones, kuriančias netikėtumo momentą. Tai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galimybė pasirinkti alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus leidžia vaikams veikti savo tempu, pagal savo galias ir mokytis vieni iš kitų.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos patirtis tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymo(si) situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realios ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Žaidimais pagrįstas mokymasis su dr. Peteriu Gray'umi
Stebėjimo ir analizės metodika
Šio darbo tikslas yra analizuoti stebimo vaiko raidos ypatumus ir pateikti rekomendacijas ugdymui. Tyrimo metodai apima literatūros apžvalgą, 3 metų vaiko stebėjimą darželio aplinkoje, jo raidos atitikimo amžiaus tarpsniui nustatymą, trumpų stebėjimo išvadų bei ugdymo rekomendacijų pateikimą.
Tyrimui pasirinktas vienas berniukas, trejų metų amžiaus, lankantis darželį visos dienos moduliu. Stebėjimas truko 2 savaites, per kurias vaikas buvo stebimas 10 dienų, po 9-10 valandų per dieną. Siekiant nesutrikdyti vaiko natūralaus elgesio, jis nebuvo informuotas apie stebėjimą. Specialios užduotėlės, pavyzdžiui, geometrinių figūrų įvardijimas ar spalvų atpažinimas žaidimų metu, buvo naudojamos siekiant geriau perprasti vaiko gebėjimus.
Stebėjimo rezultatai
Stebimas vaikas yra aktyvus ir labai smalsus. Darželio aplinka jam gerai pažįstama, jis žino, kur sudėti žaislai, žaidimai, kaladėlės, knygelės. Ryte į darželį ateina su dideliu noru, pasisveikina su auklėtojomis, dalinasi įspūdžiais. Sužavėti vaiką veiklomis nesunku, nes jis yra smalsus ir noriai prisijungia prie meninių ar žaidybinių veiklų, teikdamas pirmenybę lipdymui ar tapymui guašu. Fiziniais žaidimais ir estafetėmis jį sudominti sunkiau, tačiau jis prisijungia, kai žaidžia visa grupė.
Vaikas yra savarankiškas. Tualete susitvarko pats, lengvai užmiega po pietų miego, o atsibudęs savarankiškai nueina į tualetą ir apsirengia, prireikus paprašo pagalbos. Vakarais, laukdamas tėvelių, pats randa užsiėmimų, sugeba pasiimti žaislą ir vėliau tvarkingai sudėti į vietas.
Vaikas nelinkęs konfliktuoti, dažniau nusileidžia ginčuose dėl žaislo, ypač jei varžovas yra vyresnis ar didesnis. Jis gerai žino darželio taisykles ir skuba pranešti auklėtojoms, jei jas kas nors pažeidžia. Tačiau pats kartais linkęs jų nesilaikyti ir smalsumo vedamas dūkti.
Vaikas labai mėgsta sulaukti dėmesio iš suaugusiųjų, būti dėmesio centre, garsiai pasakoti istorijas ar demonstruoti išmoktus eilėraštukus ar daineles.
Rekomendacijos ugdymui
Remiantis stebėjimo rezultatais, rekomenduojama toliau skatinti vaiko smalsumą ir iniciatyvumą, palaikyti jo norą tyrinėti ir mokytis. Svarbu sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų reikšti savo emocijas ir jausmus, lavinti savireguliacijos įgūdžius. Toliau plėtoti jo socialinius gebėjimus per grupinę veiklą, skatinti bendravimą su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Vaikui, kuris mėgsta meninę veiklą, rekomenduojama pasiūlyti kuo daugiau įvairių kūrybinių užduočių, skatinančių vaizduotę ir saviraišką. Fizinę veiklą galima integruoti į žaidimus, kad ji taptų patrauklesnė. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko savarankiškumą, palaikyti jo norą atlikti užduotis savarankiškai, tačiau būti pasiruošus padėti, kai to prireikia.
Vaikas, vertinantis taisykles, turėtų būti skatinamas suprasti jų svarbą ir laikytis jų, tačiau tuo pačiu metu jam turėtų būti suteikiama laisvė tyrinėti ir eksperimentuoti saugioje aplinkoje. Jo poreikis sulaukti dėmesio gali būti nukreiptas į teigiamas veiklas, skatinančias jo pasitikėjimą savimi ir saviraišką.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiko #zaidimo #stebejimas #ir
