Tam, kad galima būtų pradėti kalbėti apie vaiko ugdymą, visų pirma reikia išsiaiskinti vaiko bendruosius ir individualius fizinius, psichologinius, bei sociologinius faktorius. Atsižvelgiant į vaiko gabumus, individualumą, pomėgius, emocijas - ugdymas tampa daug veiksmingesnis. Daugelis psichologų, pedagogų, filosofų yra atlikę tyrimus ir suformulavę teorijas apie vaiko raidą: fizinę, psichologinę, vaizduotės, kūrybiškumo, santykio su aplinka. Tai teorijos, kurios apima tam tikrus raidos etapus ir atskleidžia bendrus bruožus, dėsningumus kiekviename amžiaus tarpe. Bet visada čia lieka ir individualumo klausimas, kuris išryškėja tik bendravimo su vaiku metu.
Vaiko individualumą lemia daugybė faktorių: šeimos, kultūros tradicijos, išsivystymo lygis (kartais išsivystymas atsilieka arba lenkia jo biologinį amžių), charakteris, temperamentas, lytis, intelektas, pažinimo būdas, pomėgiai, savivartis. Ikimokyklinis vaiko amžius (3-5 gyvenimo metai) yra ypatingas. Šiais amžiaus ribų vaikas gauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi perimti iniciatyvą ir įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais. Vaikai yra smalsūs pasaulio tyrinėtojai ir eksperimentuoja su savo aplinka, norėdami sužinoti, kas vyksta, kai jie bendrauja su kitais žmonėmis, čia bando daiktus bei medžiagas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai bendraudami vartoja daug žodžių, sudėtingas frazes ir sakinius. Vaikas, išmokęs suprasti kitus ir aiškiai reikšti savo mintis, patirtis tampa turtingesnė. Kad būtų aiškiau, reikia išskirti keturias vaiko raidos sritis: socialinę ir emocinę, fizinę, pažinimo bei kalbos. Nors suskirstymas ir būtinas ir naudingas, tam tikra prasme jis vis dėlto yra dirbtinis.
Vaiko raidos sritys
Socialinė ir emocinė raida
Ikimokyklinio amžiaus vaiko socialinė ir emocinė raida atspindi socializacijos procesus, kurių metu vaikai susipažįsta su vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu. Tai asmenybė. Socialinė ir emocinė kompetencija yra būtina vaiko gerovei, taip pat sėkmei mokykloje ir gyvenime.
Pagal ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų vystymąsi tyrinėjusius mokslininkus Nagwa Yousif ir Alexey Mikhaylov 3-4 metų vaikai pradeda jausti gėdą dėl savo veiksmų, tačiau normalu, kad tai netrunka ilgai. Svarbu, kad vaikas jaustų gėdą dėl savo susitarimų nevykdymo, netinkamo elgesio, bet ne dėl to, kad jaučiasi piktas, liūdnas, ar pavydi savo broliukui.
Psichologės teigimu, normalu, kad 3-4 metų vaikas ne visada supranta, kaip jaučiasi kitas žmogus: „Tokiame amžiuje vis dar mokinamasi atpažinti savo ir kitų jausmus, empatijos. Todėl tėvų ir pedagogų pagalba supažindinant savo ir kito žmogaus jausmus, gali padėti suprasti veiksmų pasekmes ir pakloti pamatą stipriam emociniam intelektui.“
Tyrimais yra įrodyta, kad itin svarbu ne tik tai, ką vaikui sakome, bet ir kaip tai darome: įtakos turi tonas, kalbėjimo stilius ir ryšys su suaugusiais. Kaip teigia Kalifornijos universiteto mokslininkai Lenna L. Ontai ir Ross A. Thompson, tyrę mažamečių prieraišumo modelius ir motinos kalbėjimo poveikį vaikų emocijoms, pagal tėvų kalbėjimo stilių vaikas supranta įvykius ir pats pradeda po truputį kopijuoti tai, kaip tėvai kalba bei elgiasi.
4-5 metų amžiaus vaikai jau daug aiškiau supranta ir atpažįsta savo ir kitų jaučiamas emocijas, neverbalinę kalbą. „Malonių emocijų ir nemalonių supratimas bei atpažinimas paprastai vystosi kartu. Svarbu, kad vaikas dažnai girdėtų iš tėvų įvardijamus jausmus. Pavyzdžiui, „Šiuo metu jaučiuosi pavargusi, nes ilgai dirbau. Man reikia kelių minučių pabūti vienai“. Taip pat svarbu įvardinti vaiko jausmus ir pasiūlyti, ką vaikas galėtų daryti, kai taip jaučiasi. Pavyzdžiui, „Matau, kad tau liūdna, nes tėtis šiandien ilgai dirba. Mes galėtume pažaisti tavo mėgstamą žaidimą, kad laikas greičiau praeitų, kol lauksi tėčio“.
Eric Rickson išskiria tris psichinės - socialinės raidos etapus, kurie, pasak jo, susiję su sėkmingu vystymusi ankstyvojoje vaikystėje: pasitikėjimo jausmo, savarankiškumo bei iniciatyvumo ugdymasis. Jūsų vaiko išgyvenamas amžiaus tarpsnis pasižymi tuo, jog bendraudamas su kitais žmonėmis jis siekia vis didesnio savarankiškumo, iniciatyvumo ir tuo pačiu kuria savigarbos jausmą, pradeda priimti save kaip vyriškos lyties atstovą, įgyja savikontrolės įgūdžius (laikytis taisyklių, emocijų reiškimo kitiems priimtinu būdu).
Dalyvaujant kitų vaikų grupėje, bendraujant su suaugusiais vaikas pamažu mokosi tokių socialinių įgūdžių kaip savo ir kitų jausmų atpažinimo bei nusakymo, skirtingumo suvokimo ir priėmimo, gebėjimo dalytis, prisiimti atsakomybę, padėti kitiems, spręsti problemas. Kad vaikas viso to galėtų mokytis, jam labai svarbu jaustis saugiam ir patirti sėkmę, bent jau kur kas dažniau nei nesėkmę. Kad vaikas galėtų iš bendravimo perimti tam tikrus ypatumus, jam svarbu jaustis vertingam. Dėl to tėvų elgesys su vaiku čia labai reikšmingas: priimti vaiką tokį, koks jis yra, rodyti jam meilę, padėti jam jaustis reikalingu. Tai, kaip vaikas jaučiasi namuose, santykiuose su tėvais, susiję su jo atvirumu bendraamžių grupėje, su jo perkeliamu elgesiu ir gebėjimu plėsti savo bendravimo įgūdžius. Taigi norint skatinti vaiko socialinę ir emocinę raidą, pirmiausia verta patenkinti mažylio poreikį būti mylimu ir reikšmingu, o tai geriausiai gali padaryti jo tėvai.
3-4 metų amžiaus tarpsnis itin svarbus vaiko supratimui, koks elgesys yra priimtinas, o koks ne. Vaikai linkę pasitikrinti, kas jiems leidžiama skirtingose aplinkose. Tad šiame amžiuje elgesio taisyklės, ribos itin svarbios. Nuo trejų iki ketverių metų mažieji pradeda sutelkti dėmesį ilgesniam laikui, mokosi reikšti emocijas socialiai priimtinu būdu. Svarbu, kad būtų kalbama su vaiku apie jausmus, ką jis gali daryti, kai jaučiasi labai piktas, liūdi ar bijo, priimant visus jausmus kaip reikalingus ir svarbius, negėdinant vaiko, neverčiant jaustis „blogam“ dėl to, kad jis supyko.
3 metų vaikai mokosi, kaip būti iniciatyviems, priimti sprendimus, būti savarankiškiems. Šiame amžiaus tarpsnyje jie linkę daug klausinėti, gilinti savo žinias. Gavę neigiamą reakciją, greitai pasijaučia kalti. Dažnai vaikai sulaukę maždaug 4 metukų amžiaus pradeda tėvų intensyviai klausinėti apie aplink juos supantį pasaulį, mokydamiesi naujų dalykų.
„Nuolatos drausminami vaikai, jausdami per daug kaltės, pradeda slopinti savo kūrybiškumą, gali norėti atsiskirti nuo bendraamžių. Todėl šiame amžiaus tarpsnyje ypatingai svarbu leisti vaikui rinktis ir padėti pasijausti svarbiam“, - sako A. „Pavyzdžiui, jeigu kiekvieną dieną ryte, kai vaikas rodo norą pats apsirengti, išsirinkti savo rūbelius, mes stengdamiesi nepavėluoti į darbą neleisime pačiam vaikui to padaryti, slopinsime jo norą būti savarankišku. Tad svarbu, kai vaikas nori padėti tvarkant namus ar gaminant maistą, kai stengiasi pats apsirengti ar susitvarkyti tualete, leisti jam taip padaryti ir pagirti už tai, kad stengiasi, motyvuoti“.
Priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje vaikas auga, emocinė vaiko raida gali vykti lėčiau arba greičiau.
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.
Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Šis vaiko amžiaus tarpsnis - besitęsiantis naujų žodžių kūrybos periodas. Stenkitės tiksliai intonuoti sakomas mintis, instrukcijas, formuluodami užduočių klausimus. Kurkite kasdienes situacijas-veiklas, kuriose vaikas galėtų panaudoti naujus išmoktus žodžius. Skatinkite vaiką įsitraukti į pokalbį, dalintis patirtais įspūdžiais. Siekite įtvirtinti sudėtingėjančius sakinius vaidmeniniuose žaidimuose ar kurkite žaidimams naujas taisykles. Paprašykite, kad vaikas Jus pamokytų kaip, ką ir kur daryti - taip vaikas pasijaus svarbiu ir naudingu, drąsiau kurs ir dalyvaus Jūsų siūlomose verbalinėse veiklose. Skatinkite sekti pasakas ir joms kurkite savus tęsinius. Skaitykite įvairesnėse erdvėse („knygų palapinėje“, „rūbinėlės spintelių auditorijoje“ ar „žaislams-mokiniams“). Įtraukite vaiką į planavimo procesą. Skatinkite pasakoti, ką vaikas sukūrė. Bendradarbiaukite su tėvais ir kitais vaiką ugdančiais specialistais. Tikslinė kompleksinė pagalba itin svarbi išsiaiškinant vaiko galias skirtingose aplinkose.
Nestabdykite vaiko smalsumo užduodant nesibaigiančius klausimus. Neatstumkite/ nepertraukite kalbančio vaiko reikliu drausminančiu žodžiu. Net jeigu tuo metu negalite skirti pakankamai aktyvaus dėmesio, formuluokite atsakymą pilnu sakiniu. Nesišaipykite iš vaiko, jei jam nepavyksta ištarti kai kurių kalbos garsų (R, L, Č, Ž). Nelyginkite jo su bendraamžiais. Nemanykite, kad tik logopedas lavina vaiko kalbą. Jei netobulėja rišlioji kalba.
Fizinė raida
Fizinė raida apima vaiko judėjimo įgūdžius. Kartais fizinė raida vaiko darželio grupėje laikoma suprantamu dalyku, nes manoma, kad ji vyksta be jokios pastangos. Geriau fiziškai išsivystę vaikai atlieka sudėtingesnes užduotis ir prisiima asmeninę atsakomybę už savo fizinius poreikius. Pavyzdžiui, apsirengti patiems. Be to, fizinė raida daugeliu būdu skatina socialinę ir emocinę raidą. Kai vaikai suvokia, ką geba jų kūnas, jie įgyja pasitikėjimo. Fizinės raidos skatinimo nauda yra išsamiai ištirta. Konstatuojama, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus asmens sveikatai ir gerovei. Ikimokyklinio amžiaus vaiko fizinis ugdymas turi įtakos vaiko pažinimo rezultatams, bendrai sveikatos būklei, savigarbai, streso valdymui ir socialinei raidai.
Svarbu, kad vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos.
Fizinė raida atsiskleidžia naudojant rašymo priemones (kreideles, pieštukus, žymeklius).
Fizinė raida apima vaiko judėjimo įgūdžius. Viso kūno judesius galima formuoti ir tobulinti, skatinant vaiką žaisti aktyvius žaidimus, skatinti daug judėti, vaikščioti, nešioti jam adekvataus svorio daiktus, šokinėti, ropoti, šokti, groti tam tikrais muzikos instrumentais (kad ir barškučiais) ir panašiai. Akies - rankos koordinacija lavėja atliekant veiksmus su smulkiais daiktais, naudojant lėles - pirštines, dėliojant įvairias kaladėles, tam tikrais būdais (užmaunant, suneriant, dedant vieną ant kitos ir taip toliau).
Pažinimo raida
Pažinimo raida atspindi intelekto veikimo principus. Ji apima tai, kaip vaikai mokosi, suvokia pasaulį ir pritaiko tai, ką jie išmoksta. Viena iš džiaugsmų stebint vaiko pažinimo raidą, yra matyti jų tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mąstydami naudojasi vaizduote, apskritai jų mąstymas yra kūrybiškas. Vieną minutę jie gali būti astronautais, kitą apsimesti krikdikiais, vaidindami ir pritaikydami atitinkamus veiksmus. Sugebėjimas susitapatinti su kuo nors kita suteikia vaikams galimybę bendrauti, jie gali pasidalyti jausmais ir patirtimi. Žaisdami su lėlėmis arba piešdami, jie gali išreikšti savo jausmus, suvaidinti reikiamą situaciją.
Pažinimo raida atspindi intelekto veikimo principus. Ji apima tai, kaip vaikai mokosi, suvokia pasaulį ir pritaiko tai, ką jie išmoksta. Viena iš džiaugsmų stebint vaiko pažinimo raidą, yra matyti jų tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mąstydami naudojasi vaizduote, apskritai jų mąstymas yra kūrybiškas.
Kai vaikai vaidina pasakų ištraukas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas. Jie patys kuria savo žinių sistemą. Pojūčių ir psichinių procesų pagalba mažyliai aplinkoje ieško prasmės, ryšių. Dėl to turi būti stimuliuojami visi vaiko pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, judėjimo ir pusiausvyros jutimas. Ugdant šiuos gebėjimus, vaikams yra svarbus suaugusiųjų pavyzdys, galimybė manipuliuoti kuo įvairesniais objektais, psichologinis saugumas ir įveikiamos užduotys, kurios skatina dėmesio, suvokimo ir atminties funkcijų lavėjimą. Galima naudoti įvairius ugdomuosius žaidimus, kurių yra gausu prekyboje arba galima pasigaminti, remiantis tam tikromis pedagoginėmis sistemomis. Taip pat vaiko pažinimas gali vykti natūraliu būdu stebint ir tyrinėjant natūralią aplinką. Čia galima pasitelkti gamtos pažinimą, įvairių meninių gebėjimų ugdymą, tam tikrų procesų nagrinėjimą, įvairių patirčių išgyvenimą, skirtingų aplinkų patyrimą.
Kalbos raida
Kalbos raida sudaro kalbos suvokimas ir bendravimas žodžiu arba raštu. Vaikai gimsta turėdami gebėjimus bendrauti žodžiais ir ne žodžiais. Prieš jiems ateinant į ikimokyklinę įstaigą, jų gebėjimas reikšti mintis ir jausmus žodžiais įgyja didesnės svarbos. Žodžiai apibūdina daiktus ir sąvokas, todėl kalbos raida glaudžiai susijusi su pažinimo raida. Kuo platesnis vaiko žodynas, tuo labiau tikėtina, kad vaikas taps geru skaitytoju. Ankstyvosios kalbos ir raštingumo įgūdžiai įgyjami kartu.
Kalbos raida. Kalbą sudaro klausymasis, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas. Pagrindinė jūsų amžiaus vaiko užduotis yra ugdyti pirmąsias dvi. Skaitymas ir rašymas šiame amžiuje jau yra reikalavimas, priklausantis nuo to, kokiu požiūriu vadovaujatės, ugdydami sūnų. Kalbos raidos pagrindą sudaro klausymasis. Nepakankami jo pagrindai pablogina visus kitas žodinės raiškos formas. Kad vaikas galėtų tobulinti savo klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius, svarbu su juo kuo daugiau bendrauti apie jam suprantamus ir jį dominančius dalykus.
Norint skatinti vaiko kalbinius gebėjimus, vertėtų skirti kuo daugiau laiko kokybiškam bendravimui su mažyliu, kurio metu reikėtų: būti dėmesingais ir aktyviais klausytojais; kalbėti aiškiai ir išraiškingai; kalbant daryti pertraukas, kurių metu vaikas galėtų sureaguoti; kalbėti apie šiuo metu vykstančius įvykius; stengtis kuo mažiau kalbėti patiems, o inicijuoti vaiko minčių reiškimą. Tokio amžiaus vaikams neuždavinėti daug klausimų, kurie prasideda žodžiais „kodėl”, „kas”, „kur”, „kada”, svarbiau pateikti atvirus klausimus „Gal galėtum papasakoti apie tai?”, „Kaip tai įvyko?”
Būdai, kurie padeda vaikui tobulinti jo kalbą, yra jo atliekamų veiksmų apibūdinimas; jo pasakytų teiginių pakartojimas teisingai arba praplečiant juos, norint parodyti savo supratimą; vaidmeninių žaidimų skatinimas; atvirų klausimų pateikimas.
Kaip jau minėjau, vaikui svarbu mokėti ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Dėl to pravartu klausti mažylio apie tai, ką jis išgirdo, tarkime, jūsų pasakojime, skaityti knygas, prašyti perpasakoti tam tikrą dienos patirtį, įvykį ir panašiai. Tai duoda žinią mažajam, jog svarbu ne tik tai, kokią informaciją jis pateikia, bet ir kokią gauna.
Kalbėdami su vaikais ir padėdami jiems suprasti, kad kalba perteikia mintis, jūs ugdote vaiko kalbą.
Socialinė ir emocinė raida prasideda tada, kai vaikai ima vartoti knygas savarankiškai arba bendradarbiauja, naudodami magnetines raides.
Svarbiausi aspektai ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus
Daugelis psichologų, pedagogų, filosofų yra atlikę tyrimus ir suformulavę teorijas apie vaiko raidą: fizinę, psichologinę, vaizduotės, kūrybiškumo, santykio su aplinka. Tai teorijos, kurios apima tam tikrus raidos etapus ir atskleidžia bendrus bruožus, dėsningumus kiekviename amžiaus tarpe. Bet visada čia lieka ir individualumo klausimas, kuris išryškėja tik bendravimo su vaiku metu.
Vaiko individualumą lemia daugybė faktorių: šeimos, kultūros tradicijos, išsivystymo lygis (kartais išsivystymas atsilieka arba lenkia jo biologinį amžių), charakteris, temperamentas, lytis, intelektas, pažinimo būdas, pomėgiai, savivartis.
Vienas svarbiausių veiksnių yra žaidimas. Tokio amžiaus mažyliai būtent jo metu tobulėja, mokosi naujų elgesio, bendravimo formų, išbando gautą informaciją, kurią vėliau panaudoja realybėje. Žaidimas svarbus ne tik emocinei bei socialinei raidai, bet ir kalbos, pažintiniam bei fiziniam vystymuisi. Taigi jūsų amžiaus vaikas turi kuo daugiau žaisti, tiek individualiai, tiek bendraamžių grupėje, tiek laisvą žaidimą, tiek su tam tikromis taisyklėmis.
Dar vienas svarbus veiksnys šiame kontekste yra vaiko elgesio reguliavimas. Kad mažylis jaustųsi saugus ir galėtų tobulinti savo socialinius įgūdžius, svarbu, jog jis žinotų, kokios taisyklės, elgesio normos ir jų nevykdymo pasekmės egzistuoja jo aplinkoje. Vaikui tai suteikia apibrėžtumą, konkretumą, pastovumą, kuris yra reikalingas tiek šiame, tiek vėlesniame amžiuje. Net jei atrodo, jog vaikai priešinasi riboms, jų nebuvimas juos verčia jaustis didelėje sumaištyje ir pasimetime, kuriame sunkiai gali vykti žmogaus augimas ir tobulėjimas.
Apibendrinant, visgi norėčiau pabrėžti, jog bet kokiam vaiko raidos aspektui svarbiausia yra vaiko patiriama emocinė būsena. Mažylis, kuris jaučiasi saugus, mylimas, reikšmingas, priimamas savo tėvų, bus kur kas atviresnis mokymuisi. Kitas svarbus dalykas yra pačių tėvų pavyzdys. Jei jie yra pakankamai pasitikintys savimi, aktyvūs ir leidžiantys vaikui įsitraukti į jų atliekamą veiklą, mažylis taip pat turės erdvę tobulinti savo įgūdžius įvairiose srityse. Dar vienas svarbus aspektas - tai supratimas, kad lygiai taip pat, kaip vaikui reikalingas naujumas ir įvairūs išgyvenimai, jam yra svarbu patirti pastovumą, aiškumą, kad galėtų vykti mokymasis ir tobulėjimas, tai reiškia, jog vaiko nevertėtų apkrauti įvairia informacija ar specialiu ugdymu. Jūsų sūnui svarbu daug žaisti ir bendrauti su tėvais bei kitais žmonėmis, tai yra pagrindiniai jo poreikiai, per kurių patenkinimą vyksta mažylio raida.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #tarpsnis #scholar
