Pedagogika - tai mokslas apie vaikų ir jaunuomenės ugdymą/-si. Pedagogikos pradininkai - antikos filosofai, tokie kaip Sokratas, Platonas ir Aristotelis. Kaip atskiras mokslas, pedagogika susiformavo XIX amžiaus pabaigoje. Šiandien edukacinių mokslų sistemoje ji aiškinama kaip edukologijos mokslo šaka arba edukologijos mokslo branduolys.
Pagal konkrečias tyrimo sritis pedagogika skyla į atskiras šakas: socialinė pedagogika, didaktika, pedagogikos istorija, specialioji pedagogika, šeimos pedagogika ir amžiaus tarpsnių pedagogika. Amžiaus tarpsnių pedagogikoje skiriamos dvi atskiros sritys - mokyklinė ir ikimokyklinė pedagogika, nagrinėjanti vaikus nuo gimimo iki 7 metų amžiaus.
Ikimokyklinė pedagogika - tai mokslas apie ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą/-si, jo dėsningumus, būdus ir metodus. Ikimokyklinės pedagogikos subjektai yra vaikai, tėvai ir pedagogai, o objektas - ugdymo procesas, apimantis tarpusavio sąveiką.
Faktorius - tai priežastis. Mokslinėje literatūroje skiriamos trys esminės priežastys, lemiančios vaiko asmenybės tapsmą: genai, aplinka ir ugdymas. Nei vieno iš šių faktorių vaikas negali pasirinkti pats; jie priklauso nuo suaugusiojo žmogaus.
„Patinka tai ar ne, ankstyvasis ugdymas - pati svarbiausia švietimo sritis.“
Pirmasis vaikų darželis Lietuvoje įsteigtas Klaipėdoje 1847 metais, veikiamas dviejų kultūrų - lietuviškos ir vokiškos. Ugdymas jame rėmėsi F. Frėbelio (1782-1852) filosofija ir praktika. XX amžiaus pradžioje daugiausia steigiami privatūs darželiai, o mažų vaikų ugdymas paliekamas šeimai. Juridiškai vaikų darželis įteisintas 1936 metais. Darželiuose auklėjama tautos dvasia, puoselėjama lietuvių kalba.
Ikireforminis laikotarpis iki 1990 m. buvo orientuotas į dalykinių žinių perteikimą vaikui, o vaikas buvo traktuojamas kaip ugdymo proceso objektas. 1989 metais buvo priimta LR vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija. Atgavus nepriklausomybę, keičiasi požiūris į vaiką, vaikystę, ugdymą ir šeimą. Pagrindinis vaidmuo ugdyme tenka šeimai, o ikimokyklinis ugdymas tampa pagalbos šeimai forma. 1990-1993 m. įstaigų sparčiai mažėja (darželių reorganizacija į mokyklas-darželius), mažėja ir darbo vietų juose. Darželiuose pradedami demokratijos, decentralizacijos procesai, taikomi pasaulyje pripažinti ugdymo metodai. 1991-1993 metais kuriamos naujos vaikų darželių programos.
1997 metais prasidėjo poreforminis laikotarpis - ikimokyklinio ugdymo įstaigų atgimimas (augo jų poreikis, steigėsi pirmosios privačios įstaigos). Ugdytojai siekė kurti visapusį vaiko vystymąsi stimuliuojančią aplinką.
Šiandien mokyklos-darželiai reorganizuojami į lopšelius-darželius, mokyklose steigiami daugiafunkciniai centrai. Sparčiai daugėja privačių darželių ir dienos centrų, valstybė skatina privačių įstaigų steigimą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vyrauja ugdymo metodų įvairovė, orientuojamasi į patirtinį vaiko ugdymąsi ir asmenybės galių plėtotę.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pokyčiai švietimo reformos metu apima laikotarpį iki reformos ir poreforminis laikotarpis. Ikireforminės programos (1980-1990 m.) buvo orientuotos į vaiko akademinius pasiekimus, dėstomos atskirais dalykais, o žinios laikytos pagrindu. Siekta standartinių, vienodų vaikų žinių bei gebėjimų, taikant vienodas užduotis ir tikintis panašių rezultatų, taip siekiant, kad visi vaikai būtų vienodi.
Kas sąlygojo ikimokyklinio ugdymo kaitą? Noras išlikti šeima sugrįžta, bendradarbiavimas su šeima, individualizavimas, veiklų suliejimas ir naujas turinys tapo svarbiais aspektais. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija akcentuoja svarbiausias kaitos tendencijas ir svarbiausių reformos idėjų diegimą. Sovietmečio problemos, tokios kaip šeimos nušalinimas nuo ugdymo, ugdymas kaip mokykloje, nebuvo galimybių namuose ilgiau auginti vaiką, žemas pedagogų išsimokslinimas ir intelekto lygis, žaidimų stoka, pedagogų nuolankumas ir pasyvumas, centralizuotas ugdymas (viskas bendra su visa grupe, vienas modelis), žodiniai metodai, darbas su visa grupe, o ne su kiekvienu atskirai, buvo analizuojami ir siekta juos įveikti.
Ikimokyklinio ugdymo programos iki švietimo reformos buvo orientuotos į pasiekimų lygį, pagrindas - žinios, siekta puikumo testuose, viskas buvo vienoda, vaikai - vienodi. Pirmosios poreforminės (1992-2007 m.) programos buvo alternatyvios, atskiros, autorinės, valstybinės. Jos orientuotos į aplinkos kūrimą, vaiko aktyvumą, veiklą, bendradarbiavimą su šeima. Skatinamas įvairiapusis ugdymas, programų turinys orientuotas į vaiko pasaulio pažinimo būdus, ugdymas grindžiamas per patirtį. Ugdymo individualizavimas, diferencijavimas, visapusis ugdymas, grindžiamas konstruktyvizmo ir laisvojo ugdymo teorija, siekiama tenkinti visus esminius vaiko poreikius.
Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. įsigaliojo dabarties programos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijų kaita apima gebėjimą kritiškai vertinti ir realizuoti ugdytinių grupėje ir sociume tautos bei Europos bendrijos švietimo ir kultūros vertybes, humanistinės, demokratinės ir pilietinės visuomenės principus, mokslo bei technologijų pasiekimus. Pedagogas turi gebėti kurti ir įgyvendinti vaikų ugdymo programas, vertinti ugdymo kokybę, vaikų pasiekimus, reflektuoti ir prognozuoti vaiko pažangą. Ugdydamas vaikus, jis privalo atsižvelgti į jų amžiaus galimybes, ugdymo(si) stilius, skirtingus ugdymo(si) poreikius, teikti profesionalią švietimo pagalbą. Taip pat svarbu turėti stiprią profesinę ir kūrybinės saviraiškos motyvaciją, grindžiamą šiuolaikinėmis ugdymo mokslo ir meno sampratomis.
Pedagogo vaidmenys apima vadybininko (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), tyrėjo, novatoriaus, metodininko, socialinio pedagogo, bendradarbiaujančio kolegos, lyderio ir patyrusio vyresniojo draugo funkcijas.
Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo studijos VU ŠA 2022
Gairėse, paremtose svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę, įtvirtinami tokie principai kaip ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės principas, sociokultūrinis kryptingumas, integralumas, įtrauktis, kontekstualumas, vaiko ir mokytojo bendras veikimas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas ir šeimos bei mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymo(si) procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Pamėgdžiojimas yra pripažintas svarbiausia Valdorfo pedagogikoje ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi priemone. Suaugusieji vaikų darželiuose ugdo per pamėgdžiojimą, ir didžioji dalis to, ko vaikai išmoksta šiame amžiaus tarpsnyje, yra perteikiama suaugusiojo veiklos pavyzdžiu. Vaikas mokosi gyvenimui svarbių dalykų iš paties gyvenimo (pavyzdžiui, gimtąją kalbą vaikas išmoksta mėgdžiodamas). Vaikai modeliuoja savo elgesį pagal tai, kas vyksta aplink juos. Suaugusiojo veikla mažame vaike stimuliuoja tiesioginį atsaką, todėl pedagogai iškelia sau tokius kasdienius uždavinius, kad būtų verti vaikų mėgdžiojimo.
Vaikai darželyje - tai „darytojų“ bendruomenė. Darželyje vyksta visas spektras pamėgdžiojimui tinkančios veiklos. Tai - ir namų ruošos užduotys, kaip kepimas, virimas, valymas, patalpos tvarkymas bei kitos veiklos rūšys, turinčios socialinį, praktinį, moralinį - taigi, ir ugdomąjį pagrindą. Daug veiklos siejama su tradiciniais amatais, naudojant natūralias medžiagas ir priemones. Pedagogas plečia vaiko patirtį, padeda pažinti jį supantį pasaulį ne tiek per aiškinimus, kiek per jutimus, patyrimą ir veiklą. Toks ugdymo stilius sukuria darželyje atmosferą, kur visi vieni kitus supranta be daugiažodžiavimo ir ilgų paaiškinimų ar instrukcijų.
Valdorfo pedagogai yra įsitikinę, jog kai mažas vaikas domisi suaugusiojo veikla, klausinėja apie ją, jis iš esmės ieško ryšio su suaugusiuoju, bando jį užmegzti. Šis ryšys jam svarbesnis, nei pati veikla ar atsakymai į jo klausimus. Todėl svarbu, kad suaugęs žmogus dirbtų kartu su vaiku ar šalia vaiko, su juo per veiklą palaikydamas ryšį, kurio vaikas tikisi.
„Pamokymai ir nurodymai iki 7 metų turi mažiausią poveikį. Ką vaikas mato, tą jis ir mėgdžioja, nes jis save formuoja pagal savo ryšį su išoriniu pasauliu. Iki 5 metų vaikas netiki jokiu autoritetu. Jis yra tik pamėgdžiotojas. Žodis „privalau“ jam neturi jokios reikšmės. Šį žodį darosi prasminga vartoti tik vaikui sulaukus 5 metų. Savo viduje vaikas atmeta viską, kas yra jam primetama suaugusiojo valia. Tačiau vaikas instinktyviai suvokia, kas vyksta jo aplinkoje. Jis puikiai perpranta jį supančius asmenis, tarp jų savo auklėtoją. Taip yra dėl to, kad visi vaiko pojūčiai subtiliai prisitaiko prie jį supančios aplinkos.“
Studijos vyksta moderniose Pedagogikos didaktikų, Interaktyvioje simuliacinėje, STEAM ir Multisensorinėje laboratorijose. Remiantis 2025 metų absolventų karjeros rodikliais, praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo, 95,45 proc. mokytojo padėjėjo praktika padės studentams praktiškai pažinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų poreikius, specifinę raidą. Studentai susipažins su įvairių tipų (lopšelių/darželių, darželių/mokyklų, mokyklų, privačių, valstybinių) įstaigų ypatumais. Studentai per Mokytojo padėjėjo praktiką mokysis įvertinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų aplinką, analizuos pedagogo veiklą, vadovaudamiesi pedagoginį darbą reglamentuojančiais dokumentais.
Bandomoji ugdomosios veiklos praktika padės studentams pažinti ikimokyklinio amžiaus vaikų ypatumus, ugdymo(si) poreikius, analizuoti pedagogo veiklą. Bandomosios ugdomosios praktikos metu studentai mokysis planuoti, organizuoti ugdymo veiklas, kurti stimuliuojančią ikimokyklinio amžiaus vaikų fizines bei dvasines galias aplinką, metodines priemones.
Ikimokyklinio ugdymo praktika padės studentams pažinti ikimokyklinio amžiaus vaikų ypatumus, ugdymo(si) poreikius, analizuoti pedagogo veiklą. Praktikos metu studentai rengs ugdomosios veiklos savaitės planus, numatys ugdymo(-si) tikslus ir rezultatus, ugdymo(-si) strategijas ir priemones pagal kiekvieno ugdytinio individualią pažangą ir pasiekimus. Mokysis organizuoti ugdymo veiklas, kurti stimuliuojančią ikimokyklinio amžiaus vaikų fizines bei dvasines galias aplinką, metodines priemones. Praktikos metu studentai pademonstruos teorinių žinių taikymo praktikoje gebėjimus. Studentai stebės ir reflektuos pedagogo veiklą, analizuos ir atpažins bendruosius ir individualiuosius vaiko raidos dėsnius, vertins veiklos sričių poveikį vaiko asmenybės raidai, taikys ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklos analizės ir vertinimo kriterijus.
Kūrybiškai taikys šiuolaikines ugdymo strategijas bei technologijas priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui(si), rengs ugdymo planus, numatys ugdymo(-si) tikslus ir rezultatus, ugdymo(-si) strategijas ir priemones pagal kiekvieno ugdytinio individualią pažangą ir pasiekimus, organizuos ugdomąsias veiklas, bendraus su tėvais ir kitais ugdymo proceso dalyviais. Studentai pademonstruos teorinių žinių taikymo praktikoje gebėjimus: stebės ir reflektuos pedagogo veiklą, analizuos ir atpažins bendruosius ir individualiuosius vaiko raidos dėsnius, vertins veiklos sričių poveikį vaiko asmenybės raidai. Kūrybiškai taikys šiuolaikines ugdymo strategijas bei technologijas vaikų kompetencijų ugdymui(-si), rengs ugdymo planus, numatys ugdymo(-si) tikslus ir rezultatus, ugdymo(-si) strategijas ir priemones pagal kiekvieno ugdytinio individualią pažangą ir pasiekimus. Savarankiškai organizuos ugdomąsias veiklas.
tags: #ikimokyklines #pedagogikos #rusys
