Maitinimas krūtimi - tai natūralus būdas suteikti naujagimiui būtinų maisto medžiagų ir užmegzti su juo unikalų ryšį. Motinos pienas yra išties nuostabus maistas. Jis puikiai patenkina kūdikio organizmo poreikius ir aprūpina jį reikiamu kiekiu vitaminų, mineralų, riebalų ir baltymų, kad kūdikis augtų sveikas. Mamos pienas yra gyva substancija. Jis yra pritaikytas kūdikiui ir užtikrina svarbiausius jo poreikius. Jame yra reikiamas vandens kiekis, baltymai, reikalingi kūdikio augimui, įvairios maitinamosios medžiagos, kurias kūdikio organizmas lengvai įsisavina, angliavandeniai, reikalingi energijai gaminti ir smegenų raidai, nesočiosios riebalų rūgštys, būtinos smegenų ir akių tinklainės raidai, augimo hormonai, mineralinės medžiagos ir mikroelementai, vitaminai ir fermentai. Taip pat yra imunitetą stiprinančių medžiagų ir gyvų ląstelių, kurios kovoja su kenksmingomis bakterijomis. Mamos pienas kūdikį saugo nuo virškinimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, šlapimo takų infekcijų. Taip pat svarbu paminėti, kad mamos pienas mažina riziką turėti antsvorio, sirgti alerginėmis ligomis, diabetu. Žindymas saugo ir nuo staigios kūdikio mirties. Taip pat žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi.
Žindymas yra svarbiausias įgūdis, kokį įgysite pirmosiomis dienomis po gimdymo. Kad maitinimas būtų kuo sklandesnis, pasikonsultuokite su savo akušere. Ji jums suteiks daugybę naudingų patarimų ir žinių šiuo klausimu. Vos tik gimus kūdikiui, prižiūrintis gydytojas jums gali suteikti pagalbą ir patarti, kaip taisyklingai pradėti maitinti mažylį. Nuostabu tai, kad naujagimiai geba užuosti motinos pieną. Kad įgustumėte taisyklingai maitinti krūtimi, turėsite šiek tiek pasipraktikuoti. Pirmosiomis dienomis (ir naktimis) daugiausia jėgų atims kūdikio žindymas.
Priešpienis ir subrendęs pienas
Priešpienis - tai itin maistingas koncentruotas pienas, kuris gaminasi pirmomis dienomis po gimdymo. Gimus kūdikiui (o kartais dar ir nėštumo metu) ima gamintis priešpienis. Jo kiekis yra nedidelis. Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę. Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą kai pienas ima tekėti iš krūties. Ultragarso tyrimo metu matyti, kad pienui pradėjus tekėti, šių pojūčių metu, latakų skersmuo padidėja. Kai kūdikiui yra tik pirmosios dienos, jūsų krūtys gamins priešpienį. Maždaug 2-4 dieną po gimdymo krūtyse pajusite pilnumo jausmą. Trečią - ketvirtą parą moteris pajaučia, jog krūtys pasidaro šiltos, pilnos, kartais jos darosi kietos ir sunkios. Taip pradeda gamintis pereinamasis pienas, kurį dešimtą parą pakeičia subrendęs pienas. Žindymo metu pakankamai laiko prie krūties praleidęs kūdikis galiausiai pasiekia riebųjį pieną. Jis yra daug tirštesnis, maistingesnis, kaloringesnis, todėl tokio pieno pažindęs kūdikis jaučiasi sotus ilgesnį laiką.
Galima pastebėti, kad pieno riebumas susijęs su krūties ištuštėjimu: kuo labiau krūtis tuščia, tuo riebesnis pienas iš jos teka. Pienas riebėja viso maitinimo metu, po truputį. Tačiau labiausiai pieno riebumas susijęs su jausmu, kad krūtis tuščia: kuo ji labiau jaučiasi tuščia, tuo riebesnis pienas iš jos teka. Todėl ne tiek svarbu, kiek laiko kūdikis praleidžia prie krūties, daug svarbiau kaip gerai jis krūtį ištuština. Tačiau tai dar ne viskas. Pasirodo, kad praėjus 30 minučių po maitinimo pienas, tekantis iš krūties, yra dar riebesnis, nei tas, kurį mažylis suvalgė savo maitinimo pabaigoje! Todėl laikyti prie krūties mažylio, kuris nebegeria pieno iš krūties, nustatytą laiką neverta, tačiau leisti jam pakartoti kai paprašo - visada naudinga.
Kaip užtikrinti pakankamą pieno gamybą ir maitinti kūdikį
Nemažai naujų mamyčių nerimauja, kad jų mažylis negauna pakankamai pieno. Vis dėlto kūdikį gali reikėti maitinti kas valandą. Visiškai normalu, jei pirmąją savaitę naujagimis neteks iki 10 proc. savo kūno svorio. Per daug nesirūpinkite dėl būtinybės vaikelį maitinti pagal tam tikrą grafiką. Nors tiksliai sunku pasakyti, kas kiek laiko jūsų kūdikis norės žįsti, tačiau greitai pastebėsite tam tikrus ženklus, rodančius, kad jis jau išalko. Leiskite kūdikiui žįsti tiek, kiek jis nori. Tegul visiškai ištuština vieną krūtį ir tik tada siūlykite antrąją. Pirmosiomis 3-4 savaitėmis po gimdymo rekomenduojama žindyti kuo dažniau, kad pradėtų gamintis pakankamai pieno ir būtų lengviau pieno gamybai susireguliuoti. Kuo dažniau - tai reiškia taip dažnai, kaip to nori naujagimis. Žindymo pradžioje reikėtų žindyti mažiausiai 8, o geriau 10-12 kartų per parą. Tarptautinė žindymo konsultantų asociacija rekomenduoja, kad ilgiausia žindymo pauzė naktį turėtų trukti iki 5 valandų, kadangi vėliau krinta prolaktino lygis ir sutrinka pieno gamyba. Rekomenduojama naujagimį naktį žadinti bent jau kas tris valandas, o dar geriau maitinti kas dvi. Nuo antro mėnesio kūdikio galima nebežadinti, jis prabus, kai praalks. Jei mama jaučia, kad pieno mažėja ir norėtų, kad jo gamintųsi daugiau, tada galima kurį laiką pradėti žadinti kūdikį.
Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos. Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.
Žindymų retinimas, čiulptukas, „mokymas užmigti“ problemos neišsprendžia - galiausiai tokie bandymai pasibaigia nesėkme žindant. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žindyti rekomenduoja bent iki 2-ejų metų. Svarbiausia žinoti, kad motinos pienas arba pieno mišinys yra pagrindinis kūdikio iki 1-erių metų maistas (nepaisant to, kad nuo maždaug 6 mėn. amžiaus kūdikis turėtų būti po truputį primaitinamas kietu maistu).
Pieno gamybos apimtys priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip gerai ištuštinama krūtis. Kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau joje gaminasi pienas. Tyrimas su neišnešiotų kūdikių mamomis, kurios traukė pieną pientraukiais iš kiekvienos krūties paeiliui ir iš abiejų krūtų tuo pat metu parodė, kad traukiant pieną iš abiejų krūtų, tuo pačiu metu, pieno pritraukiama daugiau. Po to tos mamos dar buvo pamokytos kaip masažuoti ir švelniai paspausti krūtis pieno traukimo metu. Kai mamos masažavo ir spaudė krūtis, pieno iš krūtų buvo pritraukiama apie 40-50 proc. daugiau. Taigi, galima galvoti, kad ir žindymo metu, kai pieno tekėjimas ima lėtėti, galima kūdikiui padėti pradėjus masažuoti krūtis ir taikyti krūties suspaudimą, vadinamą kompresija. Tačiau jeigu ir to pieno kiekio kūdikiui negana pasisotinti, tuomet antrosios krūties davimas to paties maitinimo metu, jeigu reikia, tai ir su masažavimu bei kompresija, leis ištuštinti abi krūtis ir taip paskatinti pieno gamybą jose abejose.
Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra trys: šlapinimasis, tuštinimasis ir svorio augimas. Pirmąją savaitę šlapinimosi ir tuštinimosi kiekiai didėja ir jau nuo 6 dienos žindomas kūdikis turėtų šalpintis bent 6 kartus per parą (min. 45 ml per vieną kartą, tai trys valgomi šaukštai, galite pasigaminti pavyzdinę sauskelnę) skaidriu, bekvapiu šlapimu ir tuštintis bet 3-4 kartus per parą iki 45 dienos. Vienas pasituštinimas gali būti „užskaitytas“, kai išmatų yra bent 22-25 mm dydžio skrituliukas. Kad lengviau būtų orientuotis, mamoms rekomenduojama visa tai žymėtis lentelėse ar užrašuose. Kai kurie kūdikiai gali tuštintis ir rečiau, tačiau tokius turi būtinai apžiūrėti specialistas ir įvertinti, ar tikrai viskas su mažyliu gerai. Po 45 paros žindomi kūdikiai gali ir nesituštinti iki 10, kartais daugiau, parų. Jeigu jie jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu reiškiniu.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindymą pradėti per 1 valandą po gimdymo. Glauskite vos gimusį kūdikį prie odos. Jūsų kūdikis pirmomis valandomis po gimimo bus budrus ir norės žįsti. Jeigu ligoninė nepadeda vos gimusio naujagimio mamai ant krūtinės ir nepalieka jo ten bent valandai, pasakykite, kad jūs to norite.
Kai kurie kūdikiai gali tuštintis ir rečiau, tačiau tokius turi būtinai apžiūrėti specialistas ir įvertinti, ar tikrai viskas su mažyliu gerai. Po 45 paros žindomi kūdikiai gali ir nesituštinti iki 10, kartais daugiau, parų. Jeigu jie jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu reiškiniu. Palyginamieji tyrimai tarp skirtingus mitybinius įpročius turinčių kultūrų rodo, kad ten, kur mamos valgo daug daržovių ir kitą, daug skaidulų turinį maistą, kūdikiams retai nutinka taip, kad jie pradėtų tuštintis retai. Kadangi Lietuvoje mamos labai dažnai be reikalo riboja savo racioną ir vengia daržovių ir vaisių, kad mažyliui nepūstų pilvelio, kai kurie mažyliai gali tuštintis rečiau. Žindomo kūdikio išmatų spalva gali būti nuo garstyčių geltonumo iki skaičiai geltonų. Tačiau kartais išmatos gali pažaliuoti. Taip gali nutikti mamai valgant daug žalių daržovių ar geriant ir valgant maistą, kuriame yra natūralių ar dirbtinių žalios spalvos dažančių medžiagų. Kai kūdikis jautrus ar alergiškas maistui ir vaistams, juos suvartojus mamai ar tiesiogiai gavus kūdikiui išmatos gali pasidaryti žalios dėl žarnyno sudirginimo. Išmatose gali būti ir gleivių ar net šiek tiek kraujo. Kartais išmatos tampa ne geltonomis, o rudomis. Kūdikio svoris gali augti prastai arba vidutiniškai. Dar viena žalių išmatų priežastis - žarnyno virusas. Kuomet kūdikis suserga viduriavimą sukeliančiu virusu, jo išmatos gali pasikeisti į žalias ilgam.
Atsirūgdami kūdikiai išleidžia skrandyje susikaupusį orą, kuris gali kelti diskomforto jausmą. Laikykite kūdikį taip, kad jo pilvukas ir nugara būtų tiesūs.
Žindymo nauda mamai ir kūdikiui
Žindymas krūtimi turi teigiamą poveikį ir mamos organizmui: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu (kuo ilgiau moteris žindo, tuo mažesne rizika). Ateityje moteriai mažėja tikimybė sirgti osteoporoze. Žindymas teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius. Mama išmoksta atpažinti kūdikio rodomus ženklus ir geriau sugeba atliepti kūdikio poreikius. Jie vienas kitą geriau supranta. Žindymas skatina prieraišumą ir motinai suteikia pasitikėjimą bei pasitenkinimą mamos vaidmeniu.
Žindymo laikotarpis netinkamas laikas greitai netekti svorio. Šį laikotarpį moteris per mėnesį gali numesti apie du kilogramus. Reikia paminėti, kad žindymui moters organizmas sunaudoja papildomai kalorijų ir tai padeda lengviau atsikratyti per nėštumą priaugto svorio.
Moteris žindymo laikotarpiu gali valgyti įprastą maistą, valgyti viską. Griežtų mitybos nurodymų laikytis nereikia - jie apsunkina žindymo laikotarpį ir mažina džiaugsmą, teikiamą žindymo proceso. Moteriai patartina valgyti apie 5-6 kartus per dieną, vartoti pakankamai baltymų, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daržovių. Reikia nepamiršti, kad žindymo laikotarpiu reikalingas kalcis, kurio yra pieno produktuose, riešutuose, datulėse, brokoliuose. Žindyvė turi gerti pakankamai skysčių, ji neturi jausti troškulio. Tačiau visiškai klaidinga manyti, kad skysčių reikia gerti daug ir per prievartą, nes nuo to gausėja pieno. Mamos pieno kiekio gausėjimas priklauso nuo kitų priežasčių (pvz., kūdikio ir mamos artumo, taisyklingo ir pagal kūdikio poreikį žindymo). Žindymo laikotarpiu visiškai negalima vartoti alkoholių gėrimų, reikia atsisakyti gėrimų, turinčių sudėtyje kofeino, nes tiek alkoholis, tiek kofeinas patenka į motinos pieną. Tačiau, jei moteris įpratusi gerti rytais kavos, tai ji gali išgerti vieną puodelį nestiprios kavos.
Tai, kad motinos pieno sintezę veikia maisto produktai ir gėrimai, yra mitas. Pakankamai pieno gamybai svarbu kūdikį žindyti pagal jo poreikį. Kūdikių poreikis arba kitaip - maitinimo dažnis kiekvienam individualus. Vieni kūdikiai žinda kas 1-2 valandas, kiti - kas tris, vieni žinda dažniau dieną, kiti naktį. Pirmą kūdikio gyvenimo pusmetį jis turi žįsti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Taip pat yra labai svarbu suprasti, kada kūdikis nori valgyti, tai parodo ankstyvieji alkio požymiai: kūdikis rauko kaktą, kruta visu kūneliu, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kaišioja liežuvį, kelia rankytę prie burnos. Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis pakankamą pieno gamybą - teisingas kūdikio prigludimas prie krūties: kūdikio kūnelis ir galva turi būti vienoje linijoje, kūdikio pilvas atsuktas į mamą. Būtina stebėti ar kūdikis teisingai apžiojo krūtį žįsdamas: smakriukas liečia krūtį, apatinė lūpa išsivertusi, apžiota kuo daugiau rudojo laukelio iš apačios, žindymo judesiai persiduoda į ausis, skruostai išsipučia, o ne įdumba, girdisi nurijimas.
Kada gali prireikti pagalbos?
Ne visos mamos gali žindyti pačios. Yra moterų, negalinčių žindyti, yra nenorinčių to ilgai daryti, o yra tokių, kurios vaikus maitina krūtimi po dvejus metus ir daugiau. Žindyti savo naujagimį ruošiasi kiekvienos nėščiosios moters organizmas. Tačiau po naujagimio gimimo būna situacijų, kurios sutrukdo šiam procesui vykti sklandžiai. Tai gali būti priežastys, susijusios su pagimdžiusios moters sveikata arba priežastys, susijusios su naujagimiu (gimęs neišnešiotas arba sergantis naujagimis). Tačiau reikia pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neišnešiotų naujagimių maitinimui rinktis donorinį mamos pieną, o ne adaptuotą mišinį, jei jo mama neturi pieno pakankamai dėl streso ar kitų priežasčių.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje 2016 metais atidarytas pirmas Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas. Pieno banko donore gali tapti kiekviena pagimdžiusi moteris, turinti kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Moterys donorės kruopščiai atrenkamos: jos užpildo sveikatos anketą, pasirašo sutikimą tapti donore (jei jos duomenys atitinka reikalavimus), po to joms atliekami kraujo tyrimai dėl galimų infekcijų. Jų surinktas pienas tiriamas dėl bakterinio užterštumo, po to pasterizuojamas ir laikomas atitinkamose šaldikliuose 6 mėnesius. Nuo motinos pieno banko atidarymo donorėmis tapo 325 moterys, išpasterizuoto pieno kiekis - 3352 litrai, per šį laikotarpį buvo maitinti 2707 naujagimiai donoriniu mamos pienu.
Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos. Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos.
Jeigu vaikutis vis dėlto labai neramus, pavalgęs neatrodo sotus ir laimingas, vėl ieško krūties ir nemiega, būtina kreiptis konsultacijos į žindymo konsultantę (ieškodami pagalbos paprašykite žindymo konsultanto sertifikato - visame pasaulyje pripažįstama Tarptautinė egzaminuotojų taryba (IBLCE) suteikdama šį vardą žmogui garantuoja, jog jis turi reikalingą išsilavinimą, praktinės patirties ir geba teikti pagalbą žindančioms moterims). Neretai po tariamomis „miego problemomis“ slepiasi žindymo nesklandumai: galbūt vaikutis per retai ir per trumpai žindomas, negali efektyviai ištuštinti krūties, galbūt per dažnai keičiamos krūtys.
Žindymo konsultantės patarimai
Skausmingi gumbeliai krūtyse susiformuoja užsikimšus pieno latakėliui. Svarbiausia taisyklė - užsikimšus pieno latakėliams ir toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta.
Mamos liga tikrai nėra priežastis nutraukti žindymą. Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms bei jų pienu maitinamiems mažyliams. Žinoma, dėl vaistų vartojimo žindymo laikotarpiu reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Motinos pienas yra labai naudingas sergančiam kūdikiui - moksliniai tyrimai rodo, kad kūdikiui susirgus motinos pieno sudėtis pakinta taip, kad mažyliui būtų lengviau susidoroti su infekcija.
Ar papildai, maisto produktai, žolelės ir kt. Tradiciškai laktacijai pagerinti vartojama kmynų arba pankolių arbata, dilgėlių nuoviras, graikiniai riešutai, chalva ir kt. Neabejotinai veikstingiausia laktacijos gerinimo priemonė yra krūtų stimuliacija, t.y. kūdikio žindymas arba pieno traukimas pientraukiu. Esant laktacijos sutrikimams, gali būti rekomenduojamas pieno gamybos skatinimas pientraukiu (angl.
Žindyti nėštumo metu yra saugu, o kai kurios moterys pirmagimio žindymą tęsia ir gimus naujagimiui, t.y.
Krūtimi maitinančiai darbuotojai papildomai, ne rečiau kaip kas 3 val. suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Darbuotojai pageidaujant, šios pertraukos gali būti prijungtos prie pietų pertraukos, perkeltos į darbo dienos pabaigą.
Motinos pienas ir vyresniems kūdikiams yra labai naudingas, puikios mitybinės vertės produktas, o žindymo procesas padeda vaikui nurimti, suvaldyti emocijas. Pasaulio sveikatos organizacija žindyti rekomenduoja bent iki 2-ejų metų.
