Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti įvairius nemalonius pojūčius. Vienas dažniausių ir varginančių negalavimų, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą, yra nemalonus jausmas skrandyje. Šis diskomfortas gali pasireikšti įvairiomis formomis: sunkumo jausmu, pykinimu, rėmeniu, pilvo pūtimu ar net skausmu. Svarbu suprasti šių simptomų priežastis ir žinoti, kaip palengvinti nėštukės savijautą.
Kas sukelia nemalonius pojūčius skrandyje nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia virškinimo sistemą. Hormonai, tokie kaip progesteronas, atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir virškinamojo trakto raumenis. Tai sulėtina maisto judėjimą per virškinimo sistemą, todėl ilgiau išlieka sotumo jausmas, sunkumas skrandyje ir pilvo pūtimas.
Trečiąjį trimestrą gimda smarkiai padidėja ir spaudžia aplinkinius organus, įskaitant skrandį. Šis spaudimas gali sukelti skausmą, diskomfortą ir rėmenį, nes skrandžio turinys lengviau patenka į stemplę. Taip pat gali pasireikšti ankstyvo sotumo jausmas, kai vos pradėjus valgyti jaučiamas pilnumas.
Funkcinė dispepsija - tai viršutinės/ vidurinės pilvo dalies, dar vadinamos epigastriumu, skausmas ir diskomfortas. Šiam sindromui būdingas ankstyvas sotumo ir pilnumo jausmas, šleikštulys ir pykinimas, pilvo skausmas ir pūtimas. Tikriausiai ir Jūs susimąstėte, kad tokių simptomų tenka patirti gana dažnai. Jei panašius pojūčius jaučiate po kiekvieno valgio, tuomet, labai tikėtina, kad ir Jums būdinga funkcinė dispepsija. Ir tai visai tikėtina - nuo jos visame pasaulyje kenčia nuo 10 iki 20 procentų gyventojų, o kai kuriais duomenimis ją patirti gali net kas trečias pacientas. Be to, tai viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientai kreipiasi į šeimos gydytojus.
Funkcinės dispepsijos ypatumai
Funkcinė dispepsija yra viena dažniausiai pasitaikančių virškinimo trakto ligų. Vakarų šalyse ji diagnozuojama 10-20 proc. gyventojų. Manoma, kad panašus šio „blogo virškinimo“ sindromo paplitimas galimas ir Lietuvoje. Kai kuriose šalyse funkcinė dispepsija gali varginti net kas trečią arba beveik kas antrą asmenį. Neramumą kelia tai, kad tokių skundų tik daugėja - šiuolaikinis gyvenimo būdas funkcinės dispepsijos išsivystymui itin palankus. Didelis greitojo maisto kiekis, rafinuoti ir maisto priedų gausūs produktai, nereguliari ir skubota mityba, ilgalaikė nervinė įtampa, piktnaudžiavimas vaistais, žalingi įpročiai - tikri dispepsijos „sąjungininkai“.
Funkcinei dispepsijai būdingas nuolatinis arba pasikartojantis skausmas bei diskomfortas epigastriumo srityje. Kitas svarbus funkcinės dispepsijos kriterijus - toks diskomfortas ir skausmas kyla nestebint jokių morfologinių organinių patologijų. Tai reiškia, kad įprastais tyrimo metodais neįmanoma pastebėti jokių pakitimų virškinimo sistemoje. Būtent dėl to funkcinė dispepsija diagnozuojama pagal tai, kokius simptomus pacientas jaučia. Tai funkcinė virškinamojo trakto liga, kuriai nebūdingi jokie tuštinimosi dažnio ar išmatų konsistencijos pakitimai. Be to, būdingi simptomai nepalengvėja pasituštinus. Taigi svarbiausia tai, kokie klinikiniai simptomai pasireiškia.
Išskiriamos dvi pagrindinės funkcinės dispepsijos formos arba tipai. Pirmoji ligos forma labiau susijusi su patiriamu skausmu. Ji primena opaligę, tačiau jokios opos neaptinkamos. Antroji dispepsijos forma susijusi su skrandžio motorikos sutrikimais, dėl kurių atsiranda tokių simptomų, kaip pilnumo ir sotumo jausmas, pykinimas, „nevirškinimo“ ir sunkumo pojūtis. Pacientas vienu metu gali skųstis ir skausmu, ir diskomforto jausmu.
Dar iki dabar funkcinės dispepsijos išsivystymo priežastys nėra visiškai aiškios. Vis dėlto manoma, kad nemažai nulemia genetika ir įgimtas jautrumas tam tikroms virškinimo sistemą dirginančioms medžiagoms. Vieniems pagrindinis dirgiklis gali būti maistas, tiksliau, tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, riebus ir sunkiai virškinamas mėsos kepsnys ar daug acto turintys konservuoti produktai. Kitiems didesnę įtaką daro emocinis faktorius. Pasirodo, kad funkcine dispepsija dažniau skundžiasi tie asmenys, kurie serga arba kada nors sirgo tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu ir panašiai. Funkcinės dispepsijos simptomus paaštrinti gali stiprus stresas ir įtemptas gyvenimo būdas. Kai kuriais atvejais funkcinės dispepsijos simptomai gali būti susiję su organizme gyvenančia Helicobacter pylori bakterija. Vis dėlto manoma, kad jos vaidmuo svarbesnis kalbant apie opaligę ir gastritą, kurių metu jau matomi morfologiniai audinių pokyčiai.
Kadangi funkcinės dispepsijos metu nestebima jokių morfologinių pokyčių, didžiausią vaidmenį diagnostikoje vaidina paciento patiriami simptomai. Labai svarbu funkcinę dispepsiją diferencijuoti nuo ligų, kurių metu gali pasireikšti gana panašūs simptomai. Vis dėlto įvairūs tyrimai leidžia atmesti tokių ligų, kaip skrandžio vėžys, tulžies akmenligė, opaligė, lėtinis kasos uždegimas, skrandžio uždegimas, diagnozes. Daugiau dėmesio reikėtų skirti tiems pacientams, kurie perkopę 50 metų amžiaus ribą ir tiems, kuriems būdingas greitas ir neaiškios kilmės svorio kritimas, vėmimas, apetito sutrikimai, kraujas išmatose, mažakraujystė ir pan.
Kiti galimi nemalonių pojūčių skrandyje šaltiniai
Be funkcinės dispepsijos, nemalonius pojūčius skrandyje nėštumo metu gali sukelti ir kitos priežastys:
- Gastroezofaginis refliuksas (GERL): Tai būklė, kai skrandžio turinys patenka į stemplę, sukeldamas rėmenį, atpylinėjimą rūgščiu turiniu ir skausmą krūtinės srityje. Padidėjęs spaudimas gimdoje ir atsipalaidavę raumenys palengvina refliuksą.
- Gastritas: Skrandžio gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant infekcijas (pvz., Helicobacter pylori), netinkamą mitybą ar vaistus.
- Gastroparezė: Skrandžio paralyžius, kai sutrinka skrandžio raumenų veikla ir maistas lėtai juda į dvylikapirštę žarną. Tai sukelia pykinimą, vėmimą, pilnumo jausmą ir mitybos sutrikimus.
- Vidurių užkietėjimas: Nors tiesiogiai nesusijęs su skrandžiu, vidurių užkietėjimas gali sukelti bendrą diskomfortą pilvo srityje, padidinti dujų kaupimąsi ir pabloginti virškinimo procesą.
Kaip palengvinti nemalonius pojūčius skrandyje?
Jei funkcinės dispepsijos simptomai vargina praktiškai kasdien, tuomet jau būtina pasitarti su specialistu. Be to, teigiama, kad funkcine dispepsija sergantiems asmenims būdinga ir didelė rizika susirgti opalige, tad jie turėtų akyliau stebėti savo sveikatos būklę.
Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos formą ir į tai, kokie simptomai ryškiausi. Tarkime, jei pacientą labiausiai vargina skausmas, tuomet skiriama skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, pavyzdžiui, protono siurblio inhibitorių. Jei ryškesnis diskomfortas, nevirškinimo pojūtis, pykinimas ir pilnumo jausmas, tuomet gali būti skiriama žarnyno veiklą ir skrandžio motoriką reguliuojančių vaistų (prokinetikų), virškinimo fermentų. Pavyzdžiui, Mezym vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Jei nustatoma infekcija, tuomet gali prireikti antibiotikų. Kol kas nėra jokio specifinio funkcinės dispepsijos gydymo - pirmiausiai stengiamasi sušvelninti labiausiai varginančius simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Sindromo diagnozei itin padeda išsamus simptomų apibūdinimas. Taip pat aiškinamasi, ar nėra kitų virškinimo trakto ligų, atliekami kraujo, išmatų, instrumentiniai tyrimai. Tiksli diagnozė labai svarbi, mat tik tuomet gali būti paskiriamas veiksmingas gydymas. Pirminis gydymas dažnai net neapima medikamentinių priemonių, nes pasireiškiant dispepsijos sindromui itin svarbu koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą - sveikai ir reguliariai maitintis, vengti sunkumo jausmą sukeliančių produktų ir patiekalų, atsisakyti žalingų įpročių, nepiktnaudžiauti kava ir bent jau pamėginti mažiau dėl visko jaudintis, t.y. vengti streso ir jo sukeliamų padarinių.
Jei tik nemedikamentinis gydymas situacijos nepagerina, tuomet skiriami ir vaistiniai preparatai, parenkami pagal vyraujančius simptomus, pavyzdžiui, malšinamas per intensyvus skrandžio rūgščių išskyrimas ar paskatinamas pakitęs skrandžio išsituštinimas, parenkami virškinimą gerinantys augaliniai preparatai ar stengiamasi pirmiausiai išgydyti opaligę.
Kai kuriais atvejais itin naudinga pakaitinė fermentų terapija, ypač jei vyrauja egzokrininis kasos funkcijos nepakankamumas. Mezym skrandyje neirios tabletės vartojamos tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Jų sudėtyje yra lipazės, amilazės ir proteazės. Mezym dozė priklauso nuo kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo intensyvumo. Optimali dozė gydytojo nustatoma individualiai.
Mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos:
- Valgykite mažomis porcijomis, bet dažniau. Tai padės išvengti skrandžio perkrovos.
- Venkite riebaus, kepto, aštraus ir rūgštaus maisto. Rinkitės virtus, troškintus ar garintus patiekalus.
- Ribokite kavos, stiprios arbatos, gazuotų gėrimų ir alkoholio vartojimą.
- Sąmoningai rinkitės maistą, vengiant produktų, kurie sukelia diskomfortą.
- Mankštinkitės reguliariai, tačiau venkite intensyvių pratimų iškart po valgio.
- Po valgio stenkitės neilgai pasivaikščioti arba sėdėti.
- Vengti streso ir ilgalaikės nervinės įtampos.
- Rūkymas taip pat turi stiprų neigiamą poveikį, nes skatina didesnį rūgšties išsiskyrimą.
Kai ilgai nevalgome, skrandyje vis tiek išsiskiria rūgštis, jei ji neturi ką virškinti, - pradeda dirginti pačią gleivinę. O tada, kai po ilgos pertraukos žmogus persivalgo, ypač vakare, skrandžiui tenka staiga apdoroti didelį kiekį maisto, kas sukelia tempimą, sunkumo jausmą ir dar didesnį rūgšties išsiskyrimą.
Stresas - patiriant įtampą organizmas išskiria hormonus, kurie skatina didesnę rūgšties gamybą. Be to, streso metu dažnai valgome nereguliariai, greitai, mažiau kramtome, geriame daugiau kavos - visa tai dar labiau apsunkina situaciją.
Vaistinis gydymas:
Jei simptomai nepraeina arba yra labai stiprūs, gydytojas gali paskirti vaistus. Tai gali būti:
- Antacidiniai preparatai, kurie neutralizuoja skrandžio rūgštį ir greitai palengvina rėmenį.
- Protonų siurblio inhibitoriai, kurie mažina skrandžio rūgšties gamybą.
- Prokinetikai, kurie skatina skrandžio judrumą ir pagreitina maisto ištuštinimą.
- Virškinimo fermentai, kurie padeda virškinti maistą.
Pirmas žingsnis - kiek įmanoma labiau sumažinti skrandžio dirginimą. Reikėtų rinktis virtas ar troškintas daržoves, ryžius, avižinę košę, bananus, liesą virtą ar garintą mėsą. Vengti kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų, aštrių ir riebių patiekalų, atsisakyti rūkymo. Maistą geriau valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau.
Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojami vaistai, kurie mažina rūgšties gamybą, leidžia gleivinei gyti. Tai - omeprazolis, pantoprazolis arba eromeprazolis. Vaistininkė pasakojo, kad dažniausiai jie vartojami rytais, prieš valgį, o jeigu reikia greito palengvėjimo, tuomet yra vartojami antacidiniai preparatai su magnio ar aliuminio junginiais, kurie neutralizuoja rūgštį, mažina deginimą.
Jeigu jaučiamas spazminis skausmas, gali padėti drotaverinas. Svarbiausia tuo metu nevartoti ibuprofeno ar kitų dirginančių vaistų ir leisti skrandžiui atsistatyti. Žinoma, prieš vartojant vaistus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Jei nustatyta Helicobacter pylori infekcija, gydytojas gali skirti antibiotikų kursą kartu su protonų siurblio inhibitoriumi, kad bakterija būtų sunaikinta ir sumažintas rūgšties poveikis. Net jei bakterijos nėra, dažnai skiriami rūgštį mažinantys vaistai ilgesniam laikui, kad gleivinė galėtų atsistatyti. Taip pat svarbu pakoreguoti mitybą - valgyti reguliariai, mažomis porcijomis, vengti labai riebaus, kepto, aštraus maisto, stiprios kavos ir alkoholio. Reikėtų mesti rūkyti ir mažinti stresą, nes be šių pokyčių simptomai dažnai grįžta. Kai kuriais atvejais gali būti naudingi probiotikai, ypač po antibiotikų vartojimo, nes jie padeda atstatyti žarnyno mikroflorą.
Svarbiausia suvokti faktą, kad lėtinio gastrito viena tabletė nesutvarkys. Anot jos, tai būklė, kuri reikalauja nuoseklios priežiūros, t. y. tinkamų vaistų, mitybos korekcijų, gyvenimo būdo pokyčių.
Pusėtinas palinkėjimas, kaip ir pusėtina savijauta – nedžiugina
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo metu patiriamų virškinimo sutrikimų yra laikini ir praeina po gimdymo, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus, kurie gali signalizuoti rimtesnes problemas. Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, nuolat vargina pykinimas ar vėmimas, pastebite nepaaiškinamą svorio kritimą, kraujo priemaišas išmatose ar vėmimo metu, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Jausmas toks, kad skrandis nevirškina maisto? „Kviečiame daktarą“ laidoje profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo apie skrandžio mėšlungį, kuris gali sukelti sunkumo jausmą skrandyje. „Mėšlungis gali būti bet kurio raumens. Taigi, raumuo gali suspazmuoti, perkreipti ir iškreipti skrandį. Taip mėšlungis neleidžia skrandžiui tinkamai dirbti virškinimo metu. Negana to, dar ir skrandžio talpa sumažėja. Dėl šios priežasties gali kamuoti ir refliuksas“, - pasakoja daktaras.
Atsisėdus ant kėdės po juosmeniu pasidėkite pagalvėlę, kad juosmeninė dalis išsilenktų į priekį. Taip atsilošus sėdint giliai ir lėtai pakvėpuokite. Toks įprotis padės sumažinti skrandžio raumenų įtampą. Šį kvėpavimo pratimą galite daryti kasdien po valgio.
Pajutę pirmuosius simptomus, įvertinkite savo virškinimo sistemos veiklą. Jei Jums sutriko virškinimas, rinkitės lengvai virškinamą maistą, kuris sukeltų kuo mažiau diskomforto. Neriebus maistas. Daug riebalų turintis maistas gali pabloginti virškinimo sutrikimo simptomus, nes yra sunkiau virškinamas ir gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą. Dažnesnis valgymas mažesnėmis porcijomis. Didelis maisto kiekis gali apsunkinti virškinimo sistemą. Lengvai virškinami vaisiai ir daržovės. Kai kurie daug skaidulų turintys maisto produktai gali sustiprinti virškinimo sutrikimo simptomus. Rinkitės lengvai virškinamus produktus, pavyzdžiui, bananus, melionus, obuolius be odelės, morkas ir bulves be odelės. Viso grūdo dalių produktai. Daug sudėtinių angliavandenių turintys maisto produktai, pavyzdžiui, avižiniai dribsniai, rudieji ryžiai ir viso grūdo dalių duona, gali būti geras pasirinkimas. Imbieras. Žinomas dėl savo virškinimo sistemai naudingų savybių, jis gali padėti sumažinti pykinimą ir pagerinti virškinimą. Žolelių arbatos. Vandens vartojimas. Trigerių vengimas. Lėtas valgymas.
tags: #iii #trimestras #nemalonus #jausmas #skrandyje
