Aktorė Ieva Andrejevaitė (28 m.) - pagrindinė filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ herojė, žavinga, talentinga ir tiksliai žinanti, ko nori. Vis dėlto pati Ieva aktoriaus profesijos kitiems nelinkėtų, nes už butaforinio spindesio slypi sunkus darbas.
Ieva Andrejevaitė gimė 1988 metais. Jos veikla - aktorė, geriausiai žinoma iš filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“.
Karjeros pokyčiai po „Emilijos iš Laisvės alėjos“
„Nepasakyčiau, kad po šio vaidmens būtų atsiradę labai daug pasiūlymų vaidinti. Yra keli, bet kol kas nesinori nieko atskleisti. O aš pati kaip aktorė jaučiuosi paaugusi, dar labiau subrendusi. Šis vaidmuo, darbas šiame filme man davė labai daug. Juk po studijų iškart išvykau iš Lietuvos, klajojau po pasaulį, todėl manęs čia niekas nežinojo“, - pasakoja Ieva.
Lietuvoje dabar Ievą daugelis tapatina su Emilija - mergina, kovojančia už laisvę. Nors visi aktoriai nenori būti tipažiniais, Ieva tikina, kad Emilijos vaidmuo buvo gana visapusiškas ir daugiasluoksnis. Ji jau yra išbandžiusi save įvairiausiuose vaidmenyse - nuo prostitutės iki karalienės.
Sugebėjimas greitai „išeiti“ iš vaidmens yra vienas pagrindinių aktorių bruožų ir privalumų. Būtent dėl nemokėjimo atsiriboti aktoriai įklimpsta į labai gilias psichologines problemas. Nors Ievai po filmavimo nebuvo sunku, buvo scenų, po kurių ji jausdavo didelį emocinį krūvį.
Ieva norėtų vaidinti į save nepanašius personažus. Anot jos, tai ir yra šios profesijos žavesys - galimybė išgyventi daugybę skirtingų gyvenimų. Jai patinka visi kino žanrai, ji atvira ir autoriniam, ir komerciniam kinui, mėgsta ir holivudinius filmus, ir superherojų nuotykius. Dėl to, kad daug sportuoja, norėtųsi fiziškai sunkaus vaidmens, pavyzdžiui, kaip Lara Kroft. Taip pat mielai imtųsi sunkių psichologinių vaidmenų, įdomu būtų suvaidinti negražų, traumuotą tiek fiziškai, tiek psichologiškai žmogų.
Sunkūs herojų likimai priverčia suprasti, kokie laimingi mes esame. Ievos, kaip Ievos, problemos tampa nebereikšmingos, palyginti su vaidmeniu mamos, kuri laidoja savo šeimą.
Teatras ir kinas: svajonės ir realybė
Nors Ieva mokėsi teatro aktorystės ir svajojo apie teatrą, viskas pakrypo į kino pusę. Mama Ievos buvo muzikė, todėl ji augo Filharmonijoje, Operos ir baleto teatre, Keistuolių teatre. Ji tiki, kad būtų galima suderinti ir teatrą, ir kiną, jei turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau dabar ji skraido tarp trijų miestų - Vilniaus, Londono ir Maskvos, o teatras reikalauja pastovumo.
„Teatre vaidinau ir iki šiol jaučiu tam didelę nostalgiją. Net dabar, kai einu žiūrėti kokio nors spektaklio ir po jo kartu su kitais žiūrovais salėje ploju, jaučiu, kad esu ne toje scenos pusėje. Stoviu apsiašarojusi ir galvoju, kokia yra laimė sukurti tokį kūrinį“, - prisipažįsta aktorė.
Gyvenimas tarp trijų miestų
Ieva norėtų apsistoti vienoje vietoje, bet šiuo metu sprendžiasi, kuri vieta taps jos namais. Vilnius visada bus jos namai, čia ji labai nori dirbti ir grįžta aplankyti šeimos. Londone ji dirba su Europos agentais, lankosi atrankose, mokosi akcento. Maskvoje yra padariusi ne vieną projektą, todėl toje industrijoje ją daugiau ar mažiau pažįsta. Ieva lengvai prisitaiko, neprisiriša prie vietos, bet prisiriša prie žmonių ir darbo.
Kino industrijos skirtumai
Darbas kine skiriasi Londone, Maskvoje ir Vilniuje. Lietuvoje aktoriais rūpinasi ir juos gerbia. Filme „Emilija iš Laisvės alėjos“ buvo pati geriausia komanda, su kuria Ievai teko dirbti. Londone darbas vyksta panašiai kaip Lietuvoje. Maskvoje teko susidurti su kiek atsainesniu požiūriu, ten dažnai vėluojama į atrankas, partneriai nebūna pasiruošę.
Rusijoje kino industrija didesnė, todėl ten daugiau galimybių. Ieva per savaitę Maskvoje nueina į tris atrankas, o Lietuvoje - kartą per pusmetį. Rusai mėgsta žmones iš Baltijos šalių, jų kitokį mentalitetą, nes juos žavi laisvumas, kitoks požiūris.
Išvaizda ir darbas
Išvaizda suskirsto aktorius į tipažus, bet svarbiau yra tai, ką tu gali, ir ne talentas, o darbas. Kaip sakydavo Jonas Vaitkus - talentas lemia 10 proc. sėkmės, visą kitą - darbas.
Ieva priprato prie atrankų ir nesėkmių. Ji žino, kad iš 100 kartų 99 bus „ne“, ir laukia to vieno „taip“. Ji žino, kad viskas bus. Per trejus metus ji dalyvavo skirtingose vieno tipažo - merginos karės - atrankose ir galiausiai gavo tokį vaidmenį. Turi tiksliai žinoti, ko nori, ir tai sau kartoti kiekvieną rytą.
Šeima ir vaikai
Ieva labai nori šeimos, vaikų. Nuo septynerių metų mažesni vaikai greitai tapdavo jos draugais. Ji mano, kad vaikai niekam netrukdo, jie tik papildo. Viską galima suderinti - ir dirbti, ir vaiką auginti.
Laisvalaikis ir silpnybės
Ieva mėgsta gamtą, sportuoti, neseniai susidomėjo banglenčių sportu. Žiemą atrado snieglenčių sportą, mėgsta dviračius. Ramiam poilsiui renkasi išvykas su palapinėmis į mišką, prie ežero. Taip pat labai patinka keliauti, atrasti naujus miestus, šalis.
Jos silpnybės - rūkyta žuvis, jūros gėrybės, aktyvus gyvenimo būdas, muzika, vanduo. Ji gerai nardo, mėgsta jūrą, ežerus.
Pagundos ir šlovė
Ievos negundo šlovė ar žinomumas, nes tai niekada nebuvo jos tikslas. Ji supranta, kad tai yra laikina. Jai patinka tai, ką daro, nori nešti šviesą žmonėms, o visas tas blizgesys - ne jai.
Profesijos iššūkiai
Aktoriaus profesija ne silpniems žmonėms. Paprastai žmogus bando pamiršti savo liūdnas patirtis, o aktoriai kaupia jas ir naudoja filmavimo aikštelėje. Nuolat sukasi tarp tų pačių emocijų, tiek gerų, tiek blogų. Laimė, tai padėjo išmokti vertinti geras akimirkas.
Tėvai ir vaikystė
Ieva gimė Rusijoje, bet būdama aštuonių mėnesių atvyko į Vilnių. Tėtis - rusas, mama - lietuvė muzikantė. Augo meniškoje atmosferoje. Dažni svečiai jų namuose buvo dainininkai, muzikantai ir aktoriai. Vaikystėje Ieva buvo labai aktyvi, nuolat pakliūdavo į įvairias istorijas.
Mokykloje ji buvo truputį chuliganė, bet nepiktybiška, nes labai gerai mokėsi ir padėdavo organizuoti mokyklos renginius. Ji pamėgo savo pavardę ir didžiuojasi ja.
Studijos ir pirmi žingsniai
Ieva metė teatro studiją „Elementorius“, bet mokydamasi paskutinėje klasėje svarsčiau studijuoti kultūros vadybą arba žurnalistiką. Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai susipažino su studijuojančių aktorių kompanija, kurie patarė pabandyti stoti į aktoriaus specialybę.
Po studijų Ieva išvyko į Londoną, norėdama dirbti tarptautinėje rinkoje. Po kurio laiko išvyko į Maskvą, kur atsitiktinai atsidūrė ir išpopuliarėjo. Ji nemokėjo rusiškai, bet greitai išmoko kalbą ir 2013-2014 m. suvaidino pirmąjį svarbų vaidmenį Rusijos kine - filme „Startup“.
Kelias į sėkmę
Ieva svajoja apie vaidmenis, reikalaujančius dvasinės ir fizinės ištvermės, leidžiančius nutolti nuo savęs ir panirti į nepažįstamą, sudėtingą herojaus psichologiją. Ji norėtų vaidinti tokius vaidmenis kaip Lara Kroft, taip pat jai įdomūs ir sudėtingi psichologiniai vaidmenys.
Maskva myli Baltijos šalių žmones, o Londone konkurencija beprotiška. Ieva pati daro labai daug, kad apie ją sužinotų - rašo laiškus atrankų vadovams, važinėja po festivalius, stengiasi dalyvauti kino premjerose. Pažinčių tinklas kino versle labai vertingas.
Ieva patyrė ir traumų - susilaužė koją, tačiau net ir su gipsu ant kojos vyko į Berlyno kino festivalį. Ji yra tikra darboholikė, kai dirba, ir nuolat tobulina savo fizines bei dvasines jėgas, kai neturi darbo.
„Emilija iš Laisvės alėjos“ - svajonių vaidmuo
Ievai didžiulę įtaką padarė jos močiutės istorija, kai jos šeima buvo ištremta į Sibirą. Ji jautė Emilijos istoriją ir suprato, kad šis vaidmuo yra jos. Gavusi scenarijų, ji verkė, nes priminė močiutės likimą.
„Emilija iš Laisvės alėjos“ - jos didžiausias darbas gyvenime. Buvo didžiulė atsakomybė. Ji pastebėjo daug vietų, kur dabar darytų kitaip, bet liko patenkinta savo darbu.
Laisvė ir vertybės
Ievai laisvė - tai, kas tu esi, kokie tavo principai, tavo įsitikinimai. Išsilaisvinęs turi būti visomis prasmėmis - ir fizine, ir ypač dvasine. Jai svarbu, kad artimas žmogus suprastų jos profesiją.
Jos vertybės - būti geru žmogumi, mylėti vaikus ir gyvūnus, traukia žmonės, kurie dvasiškai subrendę. Ji vertina gyvenimo „čia ir dabar“ akimirkas.
Asmeninis gyvenimas
Ieva turi draugą, kuris nėra aktorius. Jai patinka sąmoningi žmonės, kurie supranta, ko nori. Svarbu pagarba kitam žmogui ir supratimas profesijos atžvilgiu. Jos draugas supranta, kad bučiniai kine - tai tik fizinis veiksmas.
Ieva Andrejevaite monologue
tags: #ieva #andrejevaite #gime
