Nebenešiojamus, nemadingus ar netinkančius drabužius galima paaukoti labdaringoms organizacijoms ir tokiu būdu padėti kitiems, tačiau reikia suprasti, kad šios organizacijos nėra atliekų konteineriai. Prašome, kad žmonės suprastų - „Caritas“ ar kitos labdarai drabužius renkančios organizacijos nėra konteineriai. Tai - ne tie drabužiai, kuriuos reikia išmesti. Tai drabužiai, kurių dėl kažkokių priežasčių nešioti nebenorite. Jais galite pasidalyti su kitais.
Drabužių aukojimas - tik vienas būdas, kaip galima panaudoti nebereikalingus drabužius. Sau iškėlusi misiją, kad dėvėti drabužiai taptų pirmu pasirinkimu visame pasaulyje, internetinė svetainė „Vinted.lt“ sėkmingai siekia šio tikslo. Taip teigia viena iš projekto įkūrėjų Milda Mitkutė. Anksčiau Lietuvoje „Manodrabuziai.lt“ besivadinęs projektas dabar išplito ir kitose valstybėse.
Manau, kad yra labai materialus poreikis. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės prisiperka daiktų, kurių jiems nereikia, jie jų nenešioja. Mano mamos, močiutės laikais drabužis buvo nešiojamas, kol susidėvi. Dauguma iš mūsų spintose turi drabužių, kurie yra su etiketėmis arba buvo pirkti brangiai, bet netiko jų stilius. Normalu, kad tokių drabužių nedovanosi labdarai, nes už juos mokėjai nemažai pinigų, jie nenešioti. Jauti, kad gali iš jų užsidirbti. Priežastis, kodėl žmonės ryžtasi parduoti savo drabužius, vardija M. Jos teigimu, įtakos turi ir žinojimas, kad tau nereikalingas ar netinkantis drabužis kitam žmogui gali tapti lobiu, kurio jis ilgai ieškojo. Tokiu būdu, pasak M. M. Mitkutė neslepia, kad bene 95 proc. „Vinted.lt“ naudotojų - merginos. Jos aiškinimu, Lietuvoje ir Vokietijoje prie šios internetinės svetainės leidžiama prisijungti ir vaikinams, tačiau jie nėra labai aktyvūs.
Galbūt tai - vartotojiškumo požiūris. Manau, kad merginos visada buvo didesnės vartotojos nei vaikinai. Vokietijoje matome kitą tendenciją. Ten vaikinai - jaunosios kartos - perka tiek pat drabužių, kiek ir moterys, taip pat dažnai juos keičia. Jie mato naudą registruotis mūsų portale ir pardavinėti daiktus. Manau, kad po metų ar dvejų ši tendencija bus ryškesnė, nei yra dabar, prognozuoja M.
Žmonės noriai naudojasi galimybe savo nedėvimus drabužius padovanoti tiems, kuriems jų labiau reikia, tačiau tvirtina, kad drabužių pertekliaus tikrai nėra. Paprastai, tvarkydami spintas, žmonės randa ir atneša drabužius, kurie neatitinka esamo sezono. Pavyzdžiui, pavasarį sulaukiame krūvos žieminių drabužių, nors žmonės, ateinantys prašyti drabužių, ieško vasarinių, pavasarinių drabužių. Kyla problema, saugant šiuos drabužius. Jei sulaukiame daug žieminių batų, pūkinių striukių, neturime nei patalpų, nei galimybių juos laikyti. Paprastai žmonių paprašoma nešti drabužius, kurie tiktų esamam sezonui. LRT RADIJO pašnekovė džiaugiasi, kad dažniausiai žmonės su tuo geranoriškai sutinka ir pastaruoju metu atvejai, kai liepą atnešami kailiniai, pasitaiko vis rečiau. Prašome, prieš nešant drabužius į priėmimo vietas, patikrinti, ar jie nėra purvini ar suplyšę.
„Caritas“ drabužius renka daugelyje didžiųjų miestų. Įmonės „Dėvėdra“, besirūpinančios tekstilės konteineriais, atstovė Tatjana Dirkstienė nurodo, kad jų bendrovė užsiima tekstilės surinkimu Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Neringos savivaldybėje. Tekstilės konteinerių užpildymas skiriasi nuo, pavyzdžiui, plastiko konteinerių. Į plastiko konteinerį, eidamas pro šalį, išmeti maišelius su plastiko šiukšlėmis ir eini į darbą. Tekstilės konteineris dažniausiai užpildomas tada, kai daroma tvarka - šeimininkė spintoje rado daug nereikalingų drabužių ir prikrovė kelis maišus.
Dėl tokios tekstilės konteinerių užpildymo specifikos jie ištuštinami ne taip dažnai, kaip kitų atliekų konteineriai. Bendrovės atstovė pripažįsta, kad dėl to kai kurie konteineriai kartais gali būti perpildyti. Būname labai dėkingi, jei žmonės paskambina ir pasako - šis konteineris jau yra perpildytas. Tuomet stengiamės reaguoti kuo greičiau. Įprastai konteineriai tuštinami kas dvi savaites.
Surinkta tekstilė skirstoma į tris grupes. Pirmoji - drabužiai, kurie dar gali būti nešiojami. Jie perduodami labdaros organizacijoms. Į antrąją grupę patenka tekstilė, kuri nebetinkama nešiojimui, bet tinkama perdirbti - iš natūralių pluoštų gaminamos šluostės, o perdirbta sintetika.
Labai norėtųsi, kad trečioji grupė būtų kuo mažesnė. Tai - nešvarūs, sunešioti drabužiai. Jie deginami arba keliauja į sąvartyną. Trečiąją grupę stengiamės sumažinti. Vidutinis tekstilės naudojimo laikas - treji metai, ir siūlo paskaičiuoti, kiek drabužių perkame, kiek laiko juos nešiojame.
Tekstilės konteineriai - puikus būdas atsikratyti nereikalingų, netinkančių ar nebemadingų drabužių. Natūralus audinys, pavyzdžiui, medvilnė, vilna, suyra per 3-5 metus. Jeigu tai - sintetika, kurią mes visi nešiojame, pavyzdžiui, poliesteris, poliamidas, gamybiniai polimerai, ji gali sąvartyne gulėti 50-100 metų ir nesuirti. Tai - kaip plastikiniai maišeliai, todėl labai svarbu tekstilę rūšiuoti.
Tekstilės rūšiavimas
Mes kviečiame dovanoti tvarkingus, švarius ir sezoną atitinkančius drabužius bei daiktus, tinkamus naudojimui. Kviečiame kartu patirti dovanojimo džiaugsmą ir kurti krikščionišką aukojimo kultūrą - aukoti ir dovanoti ne tik tai, ko mums nereikia, tačiau tai, ką dar mielai naudotume patys, tačiau turėdami galimybę dalinamės su stokojančiais broliais ir seserimis. Drabužiai ir įvairūs daiktai yra renkami visoje Lietuvoje. Kasdien jie dalinami pagalbos prašantiems žmonėms. Pagalba teikiama parapijų Caritas skyriuose visoje vyskupijoje.
