Cezario salotos, greičiausiai, yra vienos iš populiariausių ir dažniausiai sutinkamų įvairių kavinių ar restoranų meniu. Labai gaila, bet dažniausiai būtent šios salotos ir yra neįveikiamas slenkstis besidarbuojantiems virtuvėje. Iš esmės, Cezario salotos galėtų būti kokybės indikatorius bet kokioje maitinimo įstaigoje, nes jeigu šefas sugeba jas gerai paruošti, tuomet ir dėl kitų patiekalų jaudintis neverta. Man ši taisyklė yra pasitvirtinusi visu šimtu procentų, nors pastaruosius metus jas valgau tik ruoštą namuose ir tik pagal šį receptą. Ir šios Cezario salotos yra tobulos! Sodraus skonio, ryškus ir tirštas padažas, traškūs salotų lapai bei šviežiai kepti krutonai su apskrudusio parmezano krašteliais. Net rašant seilės kaupiasi:).
Istorijos vingiai: Cezario salotų gimimas
Teigiama, kad lygiai prieš šimtą metų liepos 4-tąją pirmą kartą restorane buvo patiektos Cezario salotos. Ir tai atsitiko ne Romoje, net ne Europoje, o Tijuanoje, Meksikoje. Italų imigrantas Amerikoje Cezaris Cardinis 1920 metais atvyko į Tichuaną. Prohibicijos laikais turtingi amerikiečiai plūsdavo į Meksiką gerti, puotauti, todėl italų svetingumo specialistai, tarp jų ir ponas Cardini, puikiai vertėsi kurdami restoranus. Tiesa, vis dar ginčijama, kad iš tiesų yra pasaulyje žinomų salotų autorius, tačiau dabartiniai paskutinio Cardini restorano savininkai pasamdė vietos istoriką, kuris išsklaidė abejones.
1924 metų liepos 4 dieną, JAV nepriklausomybės dieną, į restoranėlį „Pas Cezarį“ užsuko Holivudo žvaigždės. Tačiau, nors alkoholio „Pas Cezarį“ turėjo pakankamai, užkandos nebuvo visiškai, o parduotuvės taip pat buvo uždarytos. Cezaris, ilgai negalvojęs, sumaišė tuos produktus, kurių turėjo: kiaušinius, alyvų aliejų, salotų lapus, duoną, Vorčesterio padažą, Parmezano sūrį ir česnaką. Restorano svečiai buvo tiesiog sužavėti. Ši istorija, papasakota Cezario dukters, vėliau apaugo legendomis, naujomis pikantiškomis detalėmis.
Pirmasis Cezario salotų receptas buvo sukurtas iš šių produktų: C. Cardini ištrynė lėkštę česnaku, gražiai sudėliojo salotų lapus, apšlakstė juos alyvų aliejumi, sudėjo kiaušinius, pagamintus ypatingu būdu (kiaušiniai 60 sekundžių buvo panardinti į beveik verdantį vandenį, todėl jų konsistencija priminė padažą), pabarstė tarkuoto sūrio, įspaudė citrinų sulčių, paskanino druska ir baltos duonos skrebučiais (crouton), pakepintais su alyvų aliejumi ir česnakais. Daugiau jokių priedų klasikinėse Cezario salotose nebuvo!
Mitai ir alternatyvios versijos
Yra ir kitų versijų apie Cezario salotų atsiradimą. Kai kurios legendos byloja, kad salotas sugalvojo apskritai ne Cezaris, o kiti žmonės. Yra versija, kad Cezaris pavogė receptą. Tačiau tai - tik spėlionės.
Viena iš versijų teigia, kad į salotas pridėti ančiuvių vėliau sugalvojo Ceasario brolis Alessandro, nutraukęs karo lakūno darbą ir apie 1926 m. prisijungęs prie šeimos verslo. Šiuo nauju salotų variantu jis pavaišino restorane apsilankiusius amerikiečių lakūnus, atvykusius iš San Diego. Patiekalui suteikė naują pavadinimą - „Aviatorių salotos“. Tačiau pats Ceasaris manė, jog salotoms pakankamai pikantiškumo suteikia Vusterio padažas ir jokių papildomų priedų joms nereikia. Be to, jis tvirtino, kad gaminant jo sumanytas salotas būtina naudoti tik itališką alyvų aliejų ir tik itališką parmezaną.
Kita salotų gimimo versija, dėl kurios daugelis abejoja, pateikta George'o Leonardo Herterio knygoje „Bull Cook and Authentic Historical Recipes and Practices“. Čia rašoma, jog pirmą kartą šias salotas 1903 m. pagamino Giacomo Junia, Čikagoje dirbęs italų virėjas. Giacomo buvo mažo restoranėlio „The New York Café“ virėjas, norėjęs įtikti amerikiečių skoniui, mat makaronai ir picos, taip mėgstami Italijoje, čia nebuvo paklausūs. Todėl jis ir sukūrė šį paprastą užkandį, pavadindamas Cezario vardu garsiojo Gajaus Julijaus Cezario garbei.
Dar viena „skandalinga“ versija apie salotų gimimą 1995 m. žurnalistams papasakojo Livio Santini, nuo 18 metų dirbęs restoranėlio „Caesar`s place“ virtuvėje. Jis tvirtino, kad tai bū būtent jis sugalvojo šį receptą, prisiminęs mamos gaminamas salotas, kuriomis mėgavosi visą vaikystę. Anot Livio, C. Cardini tik pasisavino jo autorystę.
1956 m. Paryžiuje International Society of Epicures įvertino ir pripažino Cezario salotas kaip geriausią Amerikoje sukurtą receptą per pastaruosius 50 metų. C. Cardini mirė 1956 m, savo kūriniu papildęs pasaulinį aukso kulinarijos fondą.
Tobulų Cezario salotų paslaptys
Gerų cezario salotų pagrindą sudaro ne kas kitas, kaip padažas. Jis čia visa esmė ir žvaigždė. Gaminkite tiksliai pagal receptą ir namie greitai ir lengvai sukursite geriausiems restoranams nenusileidžiančias cezario salotas.
Visų gerų salotų paslaptis yra sausi lapai, kitu atveju ant jų nesilaiko padažas ir salotos yra vandeningos. Romaninių salotų lapus suplėšome, nuplauname ir būtinai nusausiname.
Klasikinis padažo receptas
Tobulos cezario salotos neįsivaizduojamos be sodraus, kremiško ir šiek tiek pikantiško padažo. Būtent jis suteikia salotoms charakterį, gilumą ir išskirtinį skonį.
| Ingredientai | Kiekis |
|---|---|
| Kiaušinio trynys (kambario temperatūros) | 1 vnt. |
| Dižono garstyčios | 1 arb. šaukštelis |
| Ančiuvių filė (nebūtina, bet rekomenduojama) | 1-2 vnt. |
| Česnako skiltelė | 1 vnt. |
| Citrinos sultys | 1 valg. šaukštas |
| Alyvuogių aliejus | 80-100 ml |
| Tarkuotas parmezanas | 2 valg. šaukštai |
| Druska ir šviežiai malti juodieji pipirai | pagal skonį |
Gaminimas:
- Dubenyje sutrinkite ančiuvių filė su česnaku iki pastos konsistencijos.
- Į pastą įmaišykite kiaušinio trynį, garstyčias ir citrinos sultis.
- Plona srovele pilkite alyvuogių aliejų nuolat plakdami - padažas turėtų sutirštėti ir tapti kremiškas (kaip majonezas).
- Įmaišykite tarkuotą parmezaną, pagardinkite druska ir pipirais.
Paruošimo trukmė: 10 min.
Krutonų paruošimas
Krutonai yra svarbi Cezario salotų dalis. Juos galima paruošti keliais būdais.
1 būdas: Duoną supjaustome kubeliais, indelyje sumaišome aliejų su druska, pipirais, džiovintomis žolelėmis. Aliejaus mišinį pilame prie duonos kubelių, išmaišome. Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 10-15 minučių, kol krutonai gražiai apskrunda ir sukietėja.
2 būdas: Prancūzišką batoną supjaustykite nestoromis, apie 0,6 cm storio, riekelėmis. Įkaitinkite orkaitę iki 120 ˚C temperatūros. Keptuvėje įkaitinkite česnakinį aliejų. Sudėkite orkaitėje išdžiovintas batono riekeles ir apkepkite iš abiejų pusių, kol riekelės sugers aliejų ir taps gražiai auksinės spalvos.
Cezario salotos su papildomais ingredientais
Vištiena tikrai neįeina į originalų cezario salotų receptą. Bet jei salotų norisi sotesnių, tai ji čia tobulai tinka. Taip pat dar tobuliau tiktų krevetės.
Mes šeimoje visi labai mėgstame Cezarį, bet kad salotos atstotų pilnavertę vakarienę, dažniausiai jas papildau keptomis krevetėmis, kepta vištienos krūtinėle arba vakarykštės keptos vištos likučiais. Traškios keptos šoninės juostelės ar virtas kiaušinis reikalo taip pat „nepagadins“, bet tik nedėkite į salotas jokių pomidorų ar raudonojo svogūno - tai bloga ir perteklinė improvizacija Cezario tema.
Cezario salotos / Skanių salotų paslaptis/ Caesar salad/ the secret of a delicious salad
Kaip patiekti
Romaninių salotų lapus suplėšome, nuplauname ir būtinai nusausiname. Sausus alotų lapus sumaišome su padažu, dedame juos į lėkštę. Ant viršaus dedame parmezano drožlių, krutonų ir vištienos (jei naudosite).
Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-03-09
