Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos.
Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas. Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įraše motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Tėvystės nustatymas: kada nereikia pripažinimo?
Vaikui gimus santuokoje arba kai kuriais kitais atvejais tėvystės nereikia pripažinti, nes ji nustatoma „automatiškai“, t.y. tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Vaikui gimus santuokoje tėvu yra laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu vaikas gimsta našlei po jos vyro mirties nepraėjus 300 dienų, vaiko tėvu yra laikomas miręs motinos sutuoktinis. Jeigu po skyrybų ar sutuoktinio mirties nepraėjo 300 dienų, tačiau moteris sudarė naują santuoką ir susilaukė vaiko, vaiko tėvu laikomas naujasis moters sutuoktinis.
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
Jeigu „automatiškai“ įrašytas vyras nėra tikrasis vaiko tėvas, reikėtų kreiptis į teismą dėl duomenų apie tėvą nuginčijimą. Jeigu visi trys asmenys, t.y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
Tėvystės pripažinimas: supaprastinta tvarka nuo 2023 m.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo supaprastinta tvarka, kuomet tėvystę galima pripažinti pateikiant prašymą civilinės metrikacijos įstaigai. Remiantis naująja tvarka nebėra būtina dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą arba į teismą, t.y. Civilinės metrikacijos įstaigai pakanka pateikti prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą. Vaikui gimus ne santuokoje ir kai kuriais kitais atvejais reikėjo kreiptis į notarą arba teismą, siekiant pripažinti tėvystę. Ši galimybė išlieka, tačiau.
Prašymą galima pateikti tiek vaikui gimus, tiek ir negimusio vaiko atžvilgiu (t.y. jeigu moteris yra nėščia). Prašymą galima pateikti tiesiogiai nuvykus į civilinės metrikacijos įstaigą. Prašymą galima pateikti internetu per Metrikacijos ir gyvenamosiosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS).
Jeigu vienu metu tiek registruojamas vaiko gimimas, tiek ir siekiama pripažinti tėvystę, reikia pateikti du atskirus prašymus. Jeigu tėvystę siekiama nustatyti dar negimusio vaiko atžvilgiu (t.y. jeigu moteris yra nėščia).
Reikalingi dokumentai ir išimtys
Jeigu vaikui yra suėję 10 metų, turi būti pateikiamas vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo. Vaiko rašytinis sutikimas gali būti pateikiamas tik tiesiogiai nuvykus į įstaigą.
Jeigu vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, prašymą turi pasirašyti ir bent vienas iš jų tėvų (globėjų ar rūpintojų). Jeigu tėvystės pripažinimo prašymas registruojamas kartu su vaiko gimimu arba jeigu prašymas registruojamas pradėto, bet dar negimusio vaiko atžvilgiu. Vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, jų tėvai (globėjai ar rūpintojai), savo ruožtu, turi pateikti sutikimus.
Nėra pateikiamas tėvystės pripažinimo pareiškimas ir vaikas gimė nesusituokusiai motinai. Tiek vaiko motina, tiek tėvas atsisako teismo siūlomos ekspertizės. Vaiko tėvas yra nepilnametis, o jo tėvai (globėjai arba rūpintojai) nesutinka pasirašyti sutikimo dėl tėvystės pripažinimo.
Tėvystės nuginčijimas ir teisiniai aspektai
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių.
LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai.
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Tėvas gali savanoriškai pripažinti, kad jis yra vaiko biologinis tėvas. Savanoriškas pripažinimas yra įmanomas, jei netaikoma tėvystės prezumpcija arba jei teismas pripažino, kad motinos sutuoktinis nėra vaiko tėvas.
Jei asmuo, teisiškai pripažintas tėvu, mano, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, jo tėvystės pripažinimą galima ginčyti teisme. Savanoriškas tėvystės pripažinimas gali būti ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme. Šio reikalavimo sąlygos ir terminai yra nustatyti Civiliniame kodekse.
Procesas ir terminai
Tėvystės pripažinimą Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris (toliau-civilinės metrikacijos įstaiga) registruoja savo iniciatyva, remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo. Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga taip pat registruoja remdamasi vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina pateiktu prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą.
Paslauga teikiama Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyryje, adresu Laisvės al. 96, LT-44252 Kaunas. Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas. Jei jie tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas nepilnamečio prašymu. Tėvystę pripažįstančio nepilnamečio asmens tėvai, globėjai ar rūpintojai rašytinius sutikimus civilinės metrikacijos įstaigai gali pateikti atvykę į civilinės metrikacijos įstaigą.
Jei vaikui yra suėję dešimt metų, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas nepilnamečio vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo, taip pat dėl pavardės pakeitimo ir (ar) duomenų apie jo tautybę pakeitimo, išbraukimo ar jo gimimo įrašo tokiais duomenimis papildymo, jeigu prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą prašoma pakeisti vaiko pavardę ir (ar) pakeisti, ištaisyti duomenis apie tautybę ar jais papildyti vaiko gimimo įrašą.
