Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali paveikti ir kraujospūdį. Nors dažniau kalbama apie aukštą kraujospūdį, žemas kraujospūdis, arba hipotenzija, taip pat gali sukelti nemalonių simptomų ir paveikti nėštumo eigą. Kai kurios moterys jį patiria tik laikinai, ypač pirmąjį trimestrą, tačiau kitoms tai tampa nuolatiniu iššūkiu visą nėštumą.

Padidėjęs arba pernelyg mažas kraujo spaudimas - nereta nėščiųjų problema. Nepamirškite to aptarti savo vizito pas gydytoją metu, na, o mes pateikiame svarbiausiąją informaciją apie kraujo spaudimą.

Kada kraujospūdis laikomas per žemu?

Normalus kraujospūdis nėščiajai laikomas apie 110/70-120/80 mmHg. Tačiau jei sistolinis spaudimas (viršutinis) nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) - žemiau 60 mmHg, tai jau laikoma hipotenzija. Tiesa, taip pat svarbu žinoti, koks yra moters amžius. Jaunesniajai, iki 25 metų moteriai, mažas kraujospūdis yra 100/60 mm Hg ir mažiau, o vyresniajai, perkopusiai 30 metų, 105/65 mm Hg.

Jei kraujospūdis yra:

• 100/60 mmHg ar šiek tiek žemiau, bet jaučiatės gerai - dažnai tai dar laikoma norma.
• 90/60 mmHg ar mažiau ir pasireiškia simptomai - reikėtų pasitarti su gydytoju.
• 80/50 mmHg ar mažiau - tai jau pavojinga būklė, ypač jei kartu svaigsta galva ar apalpama.

Didelis kraujo spaudimas yra tada, kai kraujospūdžio matuoklis rodo 140/90 mm Hg ir daugiau. Per mažas kraujo spaudimas yra tada, jei matuoklis rodo 100/60 mm Hg ir mažiau.

Priežastys, lemiančios žemą kraujospūdį nėštumo metu

Nėštumo metu kraujospūdis gali sumažėti dėl natūralių organizmo pokyčių, tačiau kartais priežastys būna susijusios ir su išorės veiksniais ar net paslėptomis sveikatos problemomis. Norint tinkamai reaguoti, svarbu suprasti, kas gali sukelti spaudimo kritimą.

Fiziologinės priežastys

• Padidėjęs progesterono kiekis: Šis hormonas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujas teka lėčiau, spaudimas krenta.
• Padidėjęs kraujotakos tūris: Organizmas gamina daugiau kraujo, tačiau širdžiai tenka papildoma apkrova, o kraujas paskirstomas plačiau.
• Gimdos spaudimas kraujagyslėms: Antroje nėštumo pusėje didėjanti gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną, ypač gulint ant nugaros - dėl to kraujas sunkiau grįžta į širdį.
• Greitas kūno padėties pakeitimas: Staiga atsistojus ar pasilenkus gali trumpam nukristi spaudimas ir svaigti galva.

Nėštumo hormonai progesteronas ir estrogenas sumažina kraujagyslių tonusą, todėl atsipalaiduoja jų sienelės, ir pirmo nėštumo trimestro metu sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimo rodmuo gali sumažėti net iki 10 -15 punktų, o diastolinis (žemutinis)- iki 5-15. Panašus jis gali būti ir antro trimestro metu. Tuo tarpu trečiojo nėštumo trimestro metu kraujo spaudimo rodikliai tampa panašūs į tuos, kurie buvo iki pastojant, arba net šiek tiek padidėja (5-10 mm Hg).

Kitos galimos priežastys

• Nepakankamas skysčių kiekis: Dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių - ypač jei nėščioji mažai geria vandens, vemia arba gausiai prakaituoja.
• Nepakankama mityba ar mažas gliukozės kiekis: Mažai valgant ar praleidžiant valgymus, gali kristi ne tik cukrus, bet ir spaudimas.
• Anemija: Sumažėjęs hemoglobinas reiškia mažesnį deguonies tiekimą audiniams, todėl širdžiai tenka daugiau dirbti, o spaudimas krenta.
• Stresas ir pervargimas: Fizinė ir emocinė įtampa daro įtaką kraujagyslių tonusui.
• Infekcijos, kraujavimas, širdies ligos (rečiau): Kartais žemas spaudimas gali būti signalas apie rimtesnę problemą.

Jeigu iki nėštumo moteriai buvo diagnozuota arterinė hipertenzija (per didelis kraujospūdis) arba hipotonija (per mažas kraujospūdis), nėštumo metu ji dar atidžiau turi stebėti savo sveikatą ir būseną. Šiek tiek sumažėjus kraujospūdžiui nėštumo pradžioje, hipertenziją turinčios moterys paprastai jaučiasi gerėliau, o linkusios į hipotoniją - prasčiau, mat jų kraujospūdis dar pamažėja.

Žemo kraujospūdžio simptomai nėštumo metu

Daugelis moterų žemą spaudimą pastebi tik tuomet, kai atsiranda nemalonūs pojūčiai, trukdantys kasdienei veiklai. Simptomai gali būti lengvi, bet kai kuriais atvejais - stiprūs ir pavojingi. Kuo anksčiau juos atpažinsi, tuo greičiau galėsi imtis priemonių savijautai pagerinti.

Dažniausi simptomai:

• Galvos svaigimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas
• Silpnumas, vangumas, mieguistumas net ryte
• Neryškus matymas ar „žvaigždutės“ prieš akis
• Šalti delnai ir pėdos, šaltas prakaitas
• Širdies plakimo sutrikimai (dažnesnis pulsas)
• Pykinimas, ypač rytais arba ilgiau stovint
• Spengimas ausyse
• Sutrumpėjęs kvėpavimas net po nedidelės veiklos

Neretai pasitaiko, kad dėl per mažo kraujospūdžio moteris jaučiasi nedarbinga, nuolat pavargusi, apatiška, suprastėja apetitas. Gana dažnai tokiu atveju moteriai svaigsta galva, ji pavargsta net nuo nedidelio fizinio krūvio, o galvos skausmą išprovokuoja, atrodytų, smulkmena - didesnis garsas, ryški šviesa ir pan.

Jei šie simptomai kartojasi dažnai, trunka ilgai ar stiprėja - tai ženklas, kad organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Ypač svarbu reaguoti, jei atsiranda sąmonės praradimo epizodų ar kvėpavimo sutrikimų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nėštumo metu svarbu atidžiai stebėti savo savijautą ir žinoti, kada reikia kreiptis profesionalios pagalbos.

Būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• Spaudimas nuolat žemiau 90/60 mmHg ir juntami simptomai.
• Spaudimas staigiai krenta (pvz., per kelias valandas ar dienas).
• Jaučiate nuolatinį galvos svaigimą, silpnumą, apalpimus.
• Yra kraujavimas, stiprus skausmas, dusulys ar širdies permušimai.

Kai moteriai nustatomas itin mažas kraujospūdis, jai gali būti pasiūlyta atlikti kraujo tyrimą, kad gydytojas įsitikintų, ar netrūksta geležies.

Lankantis pas gydytoją nėštumo metu, kraujospūdis paprastai matuojamas kiekvieno vizito metu. Ne viena moteris ir namuose turi kraujospūdžio matuoklį, kurio pagalba gali stebėti jo šuolius. Esant problemoms, gydytojai rekomenduoja kraujospūdį matuotis 2-3 kartus per dieną, geriausia - tuo pačiu metu, o rezultatus užsirašyti į sąsiuvinį.

Toks kraujospūdžio „dienoraštis” yra svarbus rodiklis nėštumą prižiūrinčiam gydytojui. Jis padeda tiksliau nustatyti diagnozę ir padidėjusio ar sumažėjusio kraujospūdžio priežastį. Svarbu žinoti, kad vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas nėra objektyvus rodiklis, pavojus kyla tuomet, kai, pavyzdžiui, 140/90 mm Hg kraujospūdis nustatomas kelis kartus iš eilės, per keturias valandas.

Ką daryti, jei nėštumo metu spaudimas per žemas?

Svarbiausia - nepanikuoti. Nors žemas kraujospūdis dažniausiai kelia daugiau diskomforto nei realios grėsmės, būtina atidžiai stebėti savo savijautą ir žinoti, kaip padėti sau kasdienėje rutinoje. Tinkami įpročiai ir mityba gali ženkliai pagerinti būklę.

Praktiniai patarimai kiekvienai dienai:

• Gerk daugiau vandens: Net ir lengvas dehidratavimas gali sumažinti kraujospūdį. Rekomenduojama 2-2,5 l skysčių per dieną (ypač jei daug prakaituoji ar vemi).
• Valgyk dažniau ir mažesnėmis porcijomis: Tai padės išvengti gliukozės kritimų, kurie prisideda prie spaudimo svyravimų.
• Venk ilgo stovėjimo vienoje vietoje: Ypač antroje nėštumo pusėje. Jei tenka stovėti, judink kojas, kad palaikytum kraujotaką.
• Nepulk staigiai iš lovos: Atsikelk pamažu: pirmiausia atsisėsk, tada atsistok.
• Nešiok kompresines kojines: Ypač jei dažnai tinsta kojos arba jautiesi apsunkusi. Tai pagerina veninę kraujotaką.
• Vėdink patalpas ir stenkitės būti gryname ore: Deguonies kiekis kraujyje tiesiogiai veikia savijautą.

Stenkitės miegoti apie 10 valandų per parą: 8 dieną ir pagal galimybę pora val. vakare.

Maistas, kuris padeda kelti spaudimą:

• Sūrus maistas (nepadaugink - tik saikingai)
• Džiovinti vaisiai (pvz., razinos - turi natūralių cukrų ir kalio)
• Riešutai, sėklos - energijos šaltinis
• Liesi baltymai: kiaušiniai, vištiena, avinžirniai
• Geri pusryčiai - labai svarbu nepraleisti rytinio valgymo

Jei savijauta nepagerėja net taikant šias priemones, būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali skirti papildomus tyrimus ar net koreguoti mitybos planą.

Privalumai ir rizikos

Nors žemas kraujospūdis dažniausiai nėra toks pavojingas kaip aukštas, jis vis tiek gali sukelti nemalonių simptomų ar net rizikų, jei ignoruojamas. Laiku atpažinti simptomai ir nedidelės gyvenimo būdo korekcijos gali žymiai pagerinti kasdienę savijautą bei sumažinti galimų komplikacijų tikimybę.

Privalumai:

• Pagerėja kraujotaka - sumažėja svaigimo, silpnumo epizodai.
• Mažesnė rizika apalpti ar prarasti pusiausvyrą (ypač viešose vietose).
• Stabilesnis cukraus ir deguonies kiekis kraujyje.
• Didesnis energingumas ir gebėjimas atlikti kasdienes veiklas.

Rizikos:

• Per žemas spaudimas gali sukelti deguonies trūkumą vaisiui.
• Gali padidėti traumų rizika (pvz., griuvimas dėl alpimo).
• Sunkiau diagnozuoti rimtesnes ligas, jei ignoruojami simptomai.
• Dažnas nuovargis ar silpnumas gali sukelti stresą ir nerimą.

Kraujospūdžio problemų nėštumo metu dažniau turi tos moterys, kurių kūno masės indeksas yra per didelis, sergančios cukriniu diabetu. taip pat vyresnio amžius nėščiosios.

Ginekologinių nėštumo komplikacijų dažniau sukelia per didelis kraujospūdis.

tags: #hipotonija #nestumo #metu

• Vandens kineziterapijos taikymas
• Priežiūra LSMU Kauno ligoninėje
• Ką daryti, jei naujagimiui sustorėjęs širdies raumuo?
• Meno kelias: Algirdas Latėnas
• Eilėraštukai vaikams apie Velykas