Hipoglikemija - tai būklė, kai gliukozės koncentracija kraujyje būna nenormaliai maža. Gliukozės koncentraciją kraujyje mažina kasos hormonas insulinas, o didina gliukagonas, adrenalinas, gliukokortikoidai ir kiti įvairūs hormonai. Pati hipoglikemija nėra liga, tai simptomas, kad organizme sutriko gliukozės koncentracijos reguliavimas. Ši būklė dažnai pasitaiko sergantiesiems diabetu, bet ji taip pat gali išsivystyti kitiems asmenims.
Nors dažniausiai hipoglikemija siejama su diabeto gydymu, ji gali paveikti ir žmones, nesergančius diabetu. Gliukozė yra labai svarbi viso kūno ląstelės, tačiau ji yra itin svarbi smegenims. Smegenims tinkamai funkcionuoti reikalingas nuolatinis gliukozės tiekimas. Kai cukraus kiekis kraujyje per daug sumažėja, tai gali paveikti tiek protinius, tiek fizinius gebėjimus.
Kūdikių hipoglikemija: priežastys ir rizikos grupės
Kūdikių hipoglikemija yra labai kontraversiška tema. Ją gali sukelti daug sutrikimų ir faktorių.
Naujagimių hipoglikemijos priežastys:
- Praeinanti naujagimių hipoglikemija
- Neišnešiotumas
- Augimo atsilikimas
- Prenatalinė asfiksija
- Mamos hiperglikemija
- Sepsis
- Nepakankama mityba
- Įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai
- Vystymosi defektai
Rizikos grupei pirmiausia priskiriami diabetu sergančių mamų naujagimiai. Būnant pas mamą jų organizmui cukraus reikėjo gamintis mažiau, jo gamybą slopino saldus mamos kraujas. O kai jau gimsta, gali būti priešingai - gliukozės gali reikėti daugiau. Įpratęs prie saldesnio mamos kraujo, organizmas pradeda kelti maištą.
Taip pat į rizikos grupę patenka naujagimiai, kurie gimsta stambūs, mamos įsčiose buvo gerai pamaitinti, o po gimimo negauna pakankamai maisto organizmo poreikiams tenkinti. Kad nereikėtų išnaudoti kitų papildomų šaltinių, jų organizmas sumažina cukraus kiekį, kurį vėliau pamažu vėl padidina.
Neišnešiotukų kraujas taip pat per mažai saldus, nes jų kepenų, kasos ir kitų organų funkcijos dar nebrandžios. Gliukozės stinga ir pernešiotiems kūdikiams, nes dėl nėštumo pabaigoje senka placentos galimybės aprūpinti vaisių svarbiausiomis maisto medžiagomis.
Kraujas per mažai saldus gali būti naujagimio, jei jis per tirštas, gimė pridusęs, serga endokrinine, užkrečiamąja liga, turi tam tikrų endokrininės sistemos sutrikimų.
Gliukozės kiekiui kraujyje turi įtakos ir tai, ar vos tik gimęs vaikutis neatvėso. Kūnelis atvėsta tada, kai per šalta gimdykla arba netikėtai mama pagimdo namuose ir aplinkiniai nesumoja naujagimio priglausti prie mamos krūtinės ir užkloti.
Hipoglikemijos požymiai kūdikiams
Požymių, kad vaikučiui negera - daugybė, bet nė vienas jų nėra būdingas tik hipoglikemijai. Naujagimis būna dirglus, nes jam trūksta maisto ir neturi kaip to parodyti. Gali drebėti smakriukas, rankytės, kartais atsiranda traukulių, pamėlsta aplink lūpytes (cianozė), gali net sustoti kvėpavimas (apnėja). Arba, priešingai, kūdikis kvėpuoja labai dažnai.
Jei hipoglikemija užsitęsia, tada vaikelis verkia silpnu, spigiu balseliu (kaip sirgdamas meningitu). Kai kurie vaikučiai, priešingai, būna vangūs, mieguisti, nenori valgyti, „verčia“ akytes į viršų.
Šie požymiai išryškėja tik maždaug kas trečiam naujagimiui, kurių kraujyje cukraus yra mažiau nei 1,9 mmol/l. Kiti vaikučiai neparodo jokių ženklų, kad jiems negera.
Taip pat prie hipoglikemijos bruožų priskiriama: hiperaktyvumas, nerimas, nuovargis, miego problemos ir košmarai, žemos kognityvinės funkcijos, negebėjimas koncentruotis, žarnyno sutrikimai.
Adrenerginės sistemos nepakankamumo požymiai:
- Drebulys
- Suirzimas
- Silpnumas
- Širdies plakimo pojūtis
- Prakaitavimas
- Blyškumas
- Vyzdžių išsiplėtimas
- Kūno dalių tirpimo pojūtis
Glukagono poveikio požymiai:
- Alkis
- Pykinimas
- Vėmimas
- Pilvo skausmas
- Galvos skausmas
Neurologinės sistemos pažeidimo požymiai:
- Nuotaikos pokyčiai
- Letargija
- Mieglistumas
- Bendras silpnumas
- Irglumas
- Sumišimas
- Atminties sutrikimai
- Dvejinimasis akyse
- Regos suprastėjimas
- Šviesos žybsniai regėjimo lauke
- Automatizmas
- Kalbos sutrikimai
- Pusiausvyros sutrikimas
- Paralyžiai
- Tirpimai
- Galvos skausmai
- Stuporas
- Koma
- Sutrikęs kvėpavimas
- Traukuliai
Hipoglikemija ir jos ryšys su hiperaktyvumu bei autizmo spektro sutrikimais
Ką aš pastebėjau, kad hiperaktyvumas, kuris eina atskirai arba su autizmo spektro sutrikimais, su raidos sutrikimais, simptomais labai panašus į hipoglikemiją. Todėl natūraliai man kažkada kilo klausimas, ar tai tik panašumas, ar tai susiję?
2011m. M.Stern aprašė įtarimus, kad dėl genetinių ir biocheminių pakitimų egzistuoja ryšys tarp insulino veikimo ir autizmo. Daktaras B.Woeller teigia, kad savo darbe daugeliu atvejų mato, jog autizmo spektro asmenų gliukozės lygis yra normalus, tarp 80 ir 100. Kartais kiek per aukštas 105, 110. Tačiau laikas nuo laiko mato, kad gliukozės lygis būna apie 60. Tai gali būti laikina būsena, nes yra alkis, tačiau gali būti ir chroniška būsena.
Nagrinėdama konkrečius raidos sutrikimų atvejus jau ne kartą susidūriau su pasakymu "jis nuolat arba valgydavo, arba rėkdavo". Tas rėkimas gali būti susijęs su kitais pažeidimais, bet taip pat ir su nepakankamu maisto kiekiu. Nėra konkrečių aiškių duomenų tarp kūdikių hipoglikemijos, kylančios būtent dėl nepakankamo pieno kiekio ir autizmo, tačiau tarp pačios kūdikių hipoglikemijos ir raidos sutrikimų ryšys, visgi egzistuoja.
Kadangi autizmo spektre esantys asmenys kartais jau ir taip turi gliukozės apykaitos sutrikimų, kai kuriais atvejais hiperaktyvumui ir autizmui būdingus požymius gali sukelti ar paryškinti pati hipoglikemija.
Kiti sutrikimai ir hipoglikemija
Egzistuoja kitas sutrikimas, kuris vadinamas hiperinsulinemija. Šio sutrikimo metu organizme yra insulino perteklius. Jei pas mamą nėštumo metu kraujyje per daug gliukozės, vaisiaus organizmas gali gaminti per daug insulino, kad normalizuotų gliukozės kiekį. Gimus, staiga nelieka aplinkos su gliukozės pertekliumi, tačiau insulino perteklius lieka. Dėl to gali išsivystyti naujagimiui hipoglikemija. Ji paprastai per kelias dienas praeina.
Taip pat hiperinsulinemija gali būti kito sutrikimo, vadinamo Metaboliniu sindromu, simptomu. Metabolinio sindromo labiausiai pastebimas požymis - riebalų kaupimasis pilvo ir krūtinės srityje.
Vaikams, turintiems problemų su agresija, dažnai skiriami antipsichotiniai vaistai (neuroleptikai). Yra duomenų, kad antipsichotiniai vaistai gali sukelti hiperglikemiją. 2015 metais publikuota studija nustatė ryšį, kad pacientams, vartojantiems antipsichotinius vaistus ir sergantiems diabetu, gali atsirasti problemų su hipoglikemija. Problemos ypatingai paaštrėja per pirmas 30 dienų, taip pat vartojant didesnėmis dozėmis.
Susidomėjimas šia tema prasidėjo tada, kai Y.Suzuki su kolegomis 2009m. aprašė 3 atvejus, kai pacientams, sirgusiems šizofrenija, kuriems nebuvo diabeto, nutukimo, paskyrus antros kartos antipsichotinius vaistus, išsivystė hipoglikemija.
Gydymas ir prevencija
Ne visų naujagimių cukraus kiekį kraujyje medikai tiria. Jei gerai valgo, yra patenkinti gyvenimu ir mamos jokių skundų neišsako, gydytojai juos palieka ramybėje. Per pirmas 4 val. po gimimo tiria tik tuos, kurie patenka į rizikos grupę arba išryškėja kokios nors ligos požymių, yra nenumaldomai dirglūs, stoja kvėpavimas, o gydytojai neranda jokios priežasties.
Tiria ir atsisakiusius valgyti, ir tuos, kurių mamos išsako savo nerimą dėl vaikučių būklės. Šiems naujagimiams duriama į kulniuką ir imama kapiliarinio kraujo cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Tada duodama pavalgyti ir maždaug po 30-60 min. vėl tiriama pakartotinai. Jei jame gliukozės dar per mažai, vis tiek neskubama lašinti vaistų. Naujagimis dar kartą pamaitinamas ir po valandos tyrimas kartojamas. Tik tada, jei gliukozė nesiekia normos, jos lašinama į veną.
O jei cukraus kiekis yra arčiau normos, kūdikį bandoma dar kartą maitinti arba skiriama lašelinė. Šį kartą gydytojai elgiasi taip, kaip nori mama.
Gliukozės skirti tenka ir neišnešiotukui, kuris nesuvalgo viso skirto maisto. Mamos tų dūrių į kūdikio kulniuką labai bijo. „Ką, vėl reikia durti? Tik dūrė ir vėl duria...“ - kartais mesteli gydytojams. Jie tai daro siekdami ištirti ir palaikyti cukraus normą kraujyje, kad vaikelio smegenys nebadautų.
Jei jos negaus maisto, organizmas vis tiek ras kokią nors išeitį. Deja, ne visada geriausią naujagimiui. Smegenys pradeda gaminti sau maisto iš ketonų ir kitų medžiagų. O tai turi šalutinį poveikį. Vėl mažėja...
Labai daug kištis ir stipriai saldinti kraują vaikučiams tenka retai. Dažniau tiems, kurių svoris nesiekia net trečios procentilės, yra labai hipotrofiški. Jų organizmas nesugeba pasiimti maisto. Didesnės medikų pagalbos prireikia neišnešiotukams, kuriems nėra 32 sav., jie negali suvalgyti reikiamo kiekio maisto.
O tie, kurių gestacinis amžius yra 32-36 sav., bėdų dėl cukraus kraujyje dažniausiai neturi, nes labai greitai pradeda valgyti. Tačiau gydytojai kartais pakliūva tarsi į užburtą ratą, nes susitvarkęs cukraus kiekis kraujyje vėl ir vėl nukrenta, niekaip nesiseka išlaikyti normos. Tada naujagimių būklę atidžiai stebi ir tariasi su vaikų endokrinologu dėl papildomų tyrimų, kurie galėtų atskleisti endokrinines vaikučio ligas.
Kartais į Kauno klinikas atvežama vaikučių iš rajoninės ligoninės, kurioje jiems negalėjo suteikti tinkamos pagalbos, nes kai kuriems būtinas stipresnis gliukozės tirpalas, net hormonai. Dažniausiai taip būna kuo nors sergantiems vaikučiams. Tačiau iš ligoninės į namus kūdikiai visada išleidžiami tik tada, kai cukraus kraujyje yra užtektinai.
Jei per 24 val. kraujyje cukraus padaugėja iki normos savaime arba gliukozės lašelinės užteko pusę dienos, vaikučiai nuo sveikatos bėdų išsisuka. Jiems ir jokių raidos sutrikimų neturėtų būti. Tačiau jei cukraus atsargų lieka nepakankamai ilgiau nei 3 d., vėliau gali sutrikti raida.
Mityboje rekomenduojama vengti baltų miltų, cukraus, "šlamštmaisčio". Turėčiau atkreipti dėmesį, kad pati hipoglikemija gali atsirasti ne tik dėl kasos problemų, maisto medžiagų trūkumo, genetinių bėdų, bet ir dėl kepenų sutrikimų. Taigi jei vaikas ilgiau nepavalgęs darosi piktas, reiktų rūpintis, kad jam būtų prieinami sveiki užkandžiai, kad nekristų gliukozės kiekis kraujyje. Jei vaikas labai ryškiai reaguoja į cukrų maiste, vertėtų nagrinėti diabeto galimybę. Visais atvejais, manau, vertėtų nagrinėti, ko trūksta organizme ir tą trūkumą šalinti.
Gliukozės kiekio kraujyje svyravimai ir hipoglikemija – be diabeto paaiškinimas: priežastys ir kaip jų išvengti
Svarbu paminėti - neretai hipoglikemijų pacientai ir nejaučia, ypač jei jos kartojasi dažnai, ar įvyksta nakties metu. Ypač pavojingi pokyčiai vystosi širdies raumenyje - miokardo išemija, gali atsirasti ritmo sutrikimai, paūmėti koronarinė širdies liga.
Užsitęsusi hipoglikeminė koma sukelia smegenų pakenkimą. Hipoglikemijos simptomus labiau jaučia hipoglikemijos ištiktas žmogus. O aplinkiniams jis gali atrodyti lyg išgėręs alkoholio - nesiorientuoja aplinkoje, nerišli kalba, sutrikusi koordinacija, svirduliuoja eidamas, negalintis atsikelti jei nukrito. Todėl jei pamatėte tokį žmogų, pagalvokite, kad tai gali būti ir hipoglikemijos pasekmės. Labai svarbu kuo skubiau suteikti pagalbą, kol žmogus neprarado sąmonės.
Pacientams, kurie vartoja insuliną - rekomenduojama visada su savimi nešiotis diabetiko kortelę, kurioje nurodytas vardas, pavardė, artimųjų telefono numeris. Taip pat galima nešioti cukrinio diabeto identifikavimo apyrankę - jų yra įvairių dizainų.
Vėliau, praėjus ūmiems simptomams, reikėtų suvalgyti ilgiau veikiančių angliavandenių, pvz. duonos.
Labai svarbu hipoglikemiją kuo greičiau diagnozuoti bei koreguoti. Gliukozės koncentracija kraujyje yra didinama daug angliavandenių turinčiu maistu, leidžiamais gliukozės tirpalais ar specialiais vaistais.
Jei hipoglikemija negydoma, ji gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant...
Tinkamai gydant, koreguojant gyvenimo būdą ir teikiant nuolatinę medicininę pagalbą, daugumą hipoglikemijos epizodų galima veiksmingai suvaldyti arba net jų išvengti.
Diabetas yra viena dažniausių vaikų lėtinių ligų. Jis gali varginti įvairaus amžiaus vaikus, netgi kūdikius. Diabetas vaikams dažnai diagnozuojamas per vėlai, kai kraujo gliukozė būna pavojingo lygio. Kartais diabeto požymiai painiojami su kitų ligų, pvz., gripo. Kas yra diabetas? Diabetas - lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas- hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje (hiperglikemija).
I tipo diabetas. Pirmojo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėlto žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, leidžiamas insulinas.
II tipo diabetas. Antrojo tipo diabeto pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino. Kartais susirgę žmonės pagerina savo sveikatą dieta ir mankšta. Tačiau dažniausiai prireikia tablečių ar insulino. II tipo liga vargina daugiau kaip 90 procentų visų (246 mln.) pasaulyje sergančiųjų diabetu.
Kitos diabeto rūšys. Trečiojo tipo diabetu kartais suserga nėščios moterys. Pasitaiko ir dar retesnių diabeto rūšių. Kai kuriems vaikams nustačius šią ligą, pastebima ir pirmo, ir antro tipo diabeto požymių. Šis fenomenas dažnai vadinamas „hibridiniu“, „maišytu“, „dvigubu“ diabetu. MODY diabetas (brandos diabetas) vaikams pasitaiko retai, jį sukelia vienintelis genas, kuris trukdo įsisavinti insuliną. Ši diabeto forma tesudaro 5% visų diabetu sergančių vaikų.
Diabetas yra lėtinė, visą gyvenimą trunkanti liga, kurią būtina kruopščiai stebėti ir kontroliuoti. Tinkamai nesigydančio žmogaus kraujyje gliukozės yra per daug. Tai sukelia komplikacijas. Susirgusiajam gresia: širdies ir kraujagyslių pažeidimai, inkstų ligos, diabetinė ketoacidozė.
Diabetinė ketoacidozė yra gyvybei pavojinga negydomo ar prastai kontroliuojamo pirmo tipo diabeto komplikacija. Ji ima varginti, kai organizme trūksta arba visiškai nėra insulino, būtino organams ir audiniams energijai gauti. Tokiu atveju organizmas pradeda energiją gaminti iš riebalų. Skaidantis riebalams, susidaro rūgštingų atliekų, vadinamų ketonais.
Buvo manoma, kad antrojo tipo diabetu serga tik suaugusieji, ypač vyresni nei 40 metų. Tačiau taip pat daug vaikų per daug sveria, pasyviai leidžia laisvalaikį, dėl to suserga šia liga. Spėjama, kad tai susiję su mityba. Vartojama vis daugiau riebaus, kaloringo maisto, kuris yra sunkiai virškinamas ir turi mažai skaidulų.
Visi vaikai, sergantys pirmojo tipo diabetu, privalo leistis insuliną. Vaikams, sergantiems antro tipo diabetu, skiriamos tabletės ar insulinas arba abu vaistai. Labai svarbu, kad sergantis vaikas, nepriklausomai nuo diabeto tipo, valgytų sveiką maistą, mankštintųsi ir reguliariai tikrintų gliukozės kiekį kraujyje.
tags: #hipoglikemijos #pozymiai #kudikiui
