Gyvūnų globa yra svarbi veikla, kuria siekiama užtikrinti gyvūnų gerovę, sveikatą ir gyvybę.
Gyvūnų globa - tai veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos, suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį arba tinkamoje vietoje paleisti į laisvę laukinius gyvūnus.
Globojami gali būti visi - naminiai (augintiniai, ūkiniai gyvūnai ir kiti) ir laukiniai gyvūnai.
Gyvūnų globa yra vienas iš būdų užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai.
Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos, kurios daugiausia rūpinasi augintinių (kačių, šunų ir kitų) globa - benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimu, identifikavimu, laikymu, priežiūra ir gydymu, savininkų ar naujų globėjų paieška.
Šių organizacijų veikla finansuojama iš paaukotų lėšų. Savivaldybės taip pat gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą. Kai kurios organizacijos vykdo ir laukinių gyvūnų globą urbanizuotose teritorijose.
Surinkti benamiai ar kiti gyvūnai, kuriems reikalinga globa, apgyvendinami gyvūnų prieglaudose.
Istorinis gyvūnų globos kontekstas Lietuvoje
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą aptinkami jau 18 amžiuje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas ūkinių gyvūnų, ypač arklių, tinkamai priežiūrai. 1739 m. ant bažnyčių ir karčemų durų buvo kabinami įsakai dėl arklių tausojimo.
XIX amžiuje gyvūnų globa įgavo organizuotesnį pobūdį. 1873 m. Rietave Mykolas Oginskis įkūrė pirmąją Lietuvoje gyvūnų globos draugiją, pavadintą Gyvulių globos draugija. 1874 m. draugijos nariams buvo paskelbtas valstiečiams skirto lietuviško veikalo apie gyvulių globą ir priežiūrą konkursas. Konkurso komisijai tik L. Ivinskis įteikė parašytą knygelę „Arkliai žemaičių; Pasauga kiekvieno gyvo sutvėrimo“.
XX amžiuje gyvūnų globos idėjos plėtojosi toliau. 1912 m. apie blogą elgesį su naminiais gyvūnais rašė Vydūnas.
Gyvulių globos draugijos veiklą 1940 m. nutraukė sovietinė okupacija.
Atkūrus nepriklausomybę, gyvūnų globa vėl tapo aktualia tema. 1990 m. balandžio 7 d. įvyko atkuriamasis Gyvulių globos draugijos suvažiavimas ir draugija buvo pavadinta Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD). Atkūrimo iniciatorius - Lietuvos veterinarijos akademijos profesorius Kazys Vytautas Trainys.
1992 m. Kaune buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje LGGD skyrius. Jo pirmininku buvo išrinktas tuometinis Kauno kinologijos metodikos centro prezidentas Karolis Masilionis.
1999 m. gegužės 13 d. įkurta Gyvūnų globėjų asociacija.
Nuo 2001 m. veikia Laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos skyrius.
2022 m. Laukinių gyvūnų globa tapo svarbia tema, o Gyvūnų globėjų sąraše buvo apie 80 gyvūnų globos įstaigų ir organizacijų.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos tikslai ir veikla
Lietuvos gyvūnų globos draugijos tikslas - humaniškas elgesys su gyvūnais bei prievartos ir žiaurumo gyvūnų atžvilgiu prevencija.
Lietuvos gyvūnų globos draugija rūpinasi naminiais augintiniais, žemės ūkio paskirties, nelaisvėje laikomais egzotiniais, laboratoriniais ir laukiniais gyvūnais.
Draugija bendradarbiauja su Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos zoologijos sodu ir kitomis institucijomis.
Nuo 1992 m. LGGD yra Pasaulinės gyvūnų globos draugijos (World Society for the Protection of Animals) narė.
Gyvūnų globa Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, kurios rūpinasi gyvūnų gerove, mažina beglobių gyvūnų skaičių, vykdo gyvūnų beglobystės ir nepriežiūros prevenciją.
Tuo užsiima ne pelno siekiančios organizacijos, turinčios arba neturinčios stacionarias prieglaudas, ir fiziniai asmenys, kurie savo laisvalaikį skiria būtent šiai visuomeninei veiklai.
Kai kurios gyvūnų globos organizacijos, veikiančios Lietuvoje:
- VšĮ „Kaimo grandinė”, Vilnius
- VšĮ „SOS gyvūnai”, Vilnius
- VšĮ „Šlapia nosytė“
- VšĮ „Penkta koja”, Kaunas, Jonava
- Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacija
- Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
- Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“, Kėdainių r.
- VšĮ „Tušti narvai“
- VšĮ „Trys paršeliai“
Laukinių gyvūnų globa
Laukiniai gyvūnai savo gyvenamuose arealuose yra savarankiški ir nuo žmonių nepriklauso. Prielaidos laukinių gyvūnų globai atsiranda tada, kai gyvūnai patenka į gyvenamąsias teritorijas, ypač jei šiose teritorijose jie patenka į nelaimę.
Laukinėje aplinkoje patekęs į nelaimę, sužeistas ar žūstantis laukinis gyvūnas, jei tai įvyko ne dėl žmonių kaltės, paprastai nėra gyvūnų globos objektas, t. y. neturėtų būti imamas ar kaip nors gelbėjamas, nes gyvūno žūtis dėl natūralių priežasčių gamtoje yra įprasta situacija.
Tačiau tokios situacijos nėra vienareikšmės, nes patekę į nelaimę laukiniai gyvūnai gali būti reti ir globojami valstybės, arba atvirkščiai - invaziniai ir nepageidaujami.
Bet kokiu atveju, pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną, reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo. Nerekomenduojama patiems imti laukinį gyvūną, nes jis gali būti infekcinių ligų šaltinis arba gali sužeisti jį liečiantį žmogų.
Dažniausiai laukiniai gyvūnai žmonių gyvenamose teritorijose nukenčia susidūrę su automobiliais.
Patekę į nelaimę ir sužeisti laukiniai gyvūnai, jei jų neįmanoma pagydyti, yra eutanazuojami. Jei gyvūnai yra pagydomi, tačiau nebegali toliau savarankiškai gyventi gamtoje, jie neribotą laiką laikomi prieglaudose ar zoologijos soduose. Sveiki ar visiškai pasveikę gyvūnai paleidžiami į laisvę tam tinkamose vietose (toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, konkrečiam gyvūnui tinkamame gamtiniame areale) ir tinkamu laiku (kad gamtoje būtų maisto ir palankios oro sąlygos).
Gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai ir draudimai
Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei kiti teisiniai aktai reguliuoja sausumoje, vandenyje, atmosferos ore ir dirvoje laisvai gyvenančių laukinių gyvūnų apsaugą ir naudojimą.
Pagrindinės sąvokos:
- Gyvūnai - visi daugialąsčiai, jutimus turintys gyvieji organizmai, t. y. visi gyvūnai nuo duobagyvių iki žinduolių imtinai.
- Dekoratyviniai gyvūnai - visi domestikuoti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
- Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai - gyvūnai, auginami, veisiami ir laikomi mokslinio tyrimo, veterinarijos, medicinos tikslais.
- Nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kuriose žmogus gali tiesiogiai juos veikti.
- Gyvūno laikymas - žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigieninės sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
Draudimai ir reikalavimai:
- Be veterinarijos specialisto nurodymo draudžiama duoti ar įsakyti duoti gyvūnams nuodų ar kenksmingų medžiagų.
- Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.
- Skirtingų gyvūnų rūšių auginimo ir laikymo sąlygos turi atitikti standartus, nustatytus gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse.
- Visuomeninėse transporto priemonėse leidžiama vežti šunis, kates bei kitus ne žemės ūkio paskirties gyvūnus pagal galiojančias „Keleivių ir bagažo vežimo taisykles“.
- Visi šunys kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.
- Darbui, medžioklei ir kitiems tikslams gyvūnai naudojami tik pagal jų paskirtį.
- Gyvūnai turi būti transportuojami laikantis transportavimo taisyklių. Gyvūnams pervežti turi būti naudojami specialūs talpintuvai.
- Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti pervežami atskirai.
- Prekiauti naminiais gyvūnais leidžiama savivaldos institucijų nustatytose vietose ir laikantis prekybos naminiais gyvūnais reikalavimų.
- Ruošiami skerdimui gyvūnai turi būti vežami, laikomi, maitinami ir girdomi pagal atitinkamoms gyvūnų rūšims pritaikytus reikalavimus. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami staigiai, nesukeliant nereikalingo skausmo ir kančių.
- Teisę operuoti ir gydyti gyvūnus turi veterinarijos gydytojai ir specialiai apmokyti asmenys.
- Gyvūnų pratinimas, mokymas ir dresavimas turi nesukelti jiems kančių.
- Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat įrengimais, naudojamais gyvūnui laikyti, eksploatuoti.
- Moksliniams laboratoriniams bandymams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti gyvūnai.
- Numarinti nepagydomai sergančius, sužeistus, taip pat ir dėl kitų priežasčių kenčiančius gyvūnus galima tik laikantis humanizmo principų, nesukeliant jiems didelių kančių.
Gyvūnų laikymo sąlygos Vilniaus ir Kauno rajonuose
Gyvūnų laikymo sąlygos Vilniaus rajone reglamentuojamos specialių taisyklių, parengtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Šios taisyklės nustato reikalavimus gyvūnų auginimui, laikymui, vedžiojimui, prekybai ir kitoms su gyvūnais susijusioms veiklos sritims.
Pagrindiniai reikalavimai Vilniaus rajone:
- Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui.
- Kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
- Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų.
- Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates.
- Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ribos.
- Sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose.
- Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo.
- Uždarose, aptvertose, užrakintose savininko valdose, kurių tvorų aukštis garantuoja aplinkinių saugumą, šunys gali būti nepririšti, o prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas.
- Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba atitinkamos tarnybos pažymėjimą.
- Viešojoje vietoje esantis šuo turi turėti pritvirtintą žetoną su savininko adresu ir telefonu.
- Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai vedami tik su pavadėliu, agresyvūs šunys - ir su antsnukiu.
- Draudžiama gyvūnus vedžioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose.
- Ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo savivaldybės prižiūrimose teritorijose draudžiama.
- Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.
- Jei gyvūnas apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas nedelsdamas turi pranešti atitinkamoms tarnyboms.
- Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse.
- Benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma juos surinkti ir perduoti ar padėti surinkti karantino tarnybai.
- Daugiabučiuose namuose draudžiama laikyti neregistruotus šunis.
Kauno mieste gyvūnų laikymo sąlygas reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės. Šios taisyklės nustato reikalavimus gyvūnų auginimui, laikymui, vedžiojimui, prekybai ir kitoms su gyvūnais susijusioms veiklos sritims.
Gyvūnų globos iššūkiai ir problemos
Nepaisant teisinio reglamentavimo ir gyvūnų globos organizacijų veiklos, Lietuvoje vis dar yra daug iššūkių ir problemų šioje srityje.
Kai kurie iš jų:
- Beglobystė: Didelis benamių gyvūnų skaičius, ypač kačių ir šunų.
- Nepriežiūra: Gyvūnų nepriežiūra ir žiaurus elgesys su jais.
- Finansavimas: Nepakankamas gyvūnų globos organizacijų finansavimas.
- Savanorių trūkumas: Trūksta savanorių, kurie galėtų padėti prižiūrėti gyvūnus prieglaudose ir globos namuose.
- Informacijos trūkumas: Visuomenės informuotumo apie gyvūnų globos svarbą trūkumas.
- Stereotipai ir mitai: Įvairūs stereotipai ir mitai apie benamius gyvūnus ir jų keliamą pavojų.
Kaip prisidėti prie gyvūnų globos?
Kiekvienas gali prisidėti prie gyvūnų globos įvairiais būdais:
- Savanoriavimas: Padėkite gyvūnų prieglaudose ir globos namuose.
- Parama: Aukokite lėšas gyvūnų globos organizacijoms.
- Globos namai: Tapkite laikinais globėjais benamiams gyvūnams.
- Adopcija: Priglauskite benamį gyvūną.
- Informacijos skleidimas: Dalinkitės informacija apie gyvūnų globos svarbą su savo draugais ir artimaisiais.
- Atsakingas elgesys: Elkitės atsakingai su savo augintiniais, sterilizuokite juos, kad sumažintumėte beglobių gyvūnų skaičių.
- Pranešimas apie pažeidimus: Praneškite atitinkamoms institucijoms apie žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą.
tags: #gyvunu #globa #wikipedija
