Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iškart kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Tačiau laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės. Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius.

Laukiniai gyvūnai slepia skausmo ir ligos požymius, tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų natūralioje gamtoje. Gyvūnas nejuda, kai prie jų prisiartinate. Normalu, kad sveiki suaugę paukščiai ilsisi ant žemės, tačiau jie vis tiek turėtų pabėgti ar nuskristi, jei kas nors prie jų prisiartina. Kiti gyvūnai paprastai slepiasi nuo žmonių ir pabėga vos jiems prisiartinus. Paukščio plunksnos atrodo papūstos. Paukščiai pasipučia šaltuoju metų laiku, taip išsaugodami savyje daugiau šilumos. Apsunkintas, neįprastai gilus arba dažnas kvėpavimas dažnai yra skausmo požymis.

Aplinkosaugininkų teigimu, kiekvieną pavasarį tenka spręsti, ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos gamtoje radę žmonės parsineša namo, manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais reikia pasirūpinti. Taip paimama dešimtimis briedžiukų, stirniukų, kiškiukų, paukščiukų. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno paėmimas yra didelė žala gamtai. Žvėrių ir paukščių jaunikliai labai retai tampa našlaičiais, o pievoje ar miške rastas elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai nebūna vienas. Pajautusi artėjantį žmogų, mažylio motina pasitraukia, o silpnas jauniklis susigūžia savo guolyje, todėl svarbu kuo greičiau pasišalinti ir žvėrelį palikti jo motinai. Taip pat yra ir su paukščių jaunikliais - palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių tėvų.

Pavasarį, kaip ir kasmet, daug žmonių ant žemės randa paukščių jauniklių. Dažniausiai žmonės nori paukščio jauniklį paimti, priglausti ir bandyti taip jam padėti, tačiau neįvertina to, kad ne visi globoje užaugę paukščių jaunikliai gali sėkmingai grįžti atgal į gamtą. Augantiems po vieną, be tėvų ir gentainių, jaunikliams daug sunkiau išmokti būtinųjų įgūdžių ir prisitaikyti gyventi laukinėje gamtoje. Todėl radus paukščio jauniklį, pirmiausia reikia nuspręsti, ar pagalba jam tikrai būtina.

Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Tai daugiausia lizdą palikę, dar nemokantys skristi paukščiai, kuriuos vis dar globoja tėvai ir jiems mūsų pagalbos nereikia. Beveik savarankiški jaunikliai gali stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, o kojų pirštais gali tvirtai suimti pirštą ar šakelę. Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio. Kartais paukščio jauniklio tėvų nematyti, nes jie gali prižiūrėti keturis ar penkis jaunuolius vienu metu. Galite stebėti iš tolo, kad įsitikintumėte, jog tėvai grįžta prižiūrėti jauniklio, tačiau reikėtų nepamiršti, kad paukščiai - sumanūs ir gerai besislepiantys gyvūnai.

Jei paukščio jauniklis dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, vaikščioti, šokuoti arba skristi, tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, vadinasi, jo lizdas greičiausiai yra netoliese. Tik nesijaudinkite dėl žmogaus kvapo, paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, tai tik senas mitas ir bijoti dėl to nereikia, tėvai tikrai nepaliks savo jauniklio, jei jį palietė žmonės. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, ir įdėti į buvusio lizdo vietą ar greta. Įdėję jauniklį atgal, stebėkite ar tėvai grįžta. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, vadinasi paukščio negalima sugrąžinti į buvusį ar naują lizdą, susisiekite su laukinių gyvūnų globos centru.

Jay fledgling which is learning to be independent and does not need assistance. Most of the birds that are found in humans are already almost self-sufficient. These are birds that have left their nest and are supervised by their parents, who do not yet know how to fly fully, but they do not need our help. Independent chicks can stand firmly on their feet, jump or run, and grab a branch with their toes. These birds usually have some feathers on their entire body, can fly short distances, but cannot fly fully. Usually, such birds leave the nest and do not return to it, so such a chick should not be returned to the nest, it will still jump out of it. If you notice such a chick, you should make sure that your pets do not pose a threat to the bird, and if you are sure that the baby bird is in an unsafe place, it can be moved to a nearby bush or tree branch. If the baby bird is not yet fully covered with feathers, the spots of bare skin are visible, is covered with fuzz, can not stand firmly on its legs, much less walk, hop and completely cannot fly, then such a chick needs help. If you find such a chick on the ground, then it is very likely that its nest is nearby. If you can find a nest (it can be well hidden), return the bird back as soon as possible. Don’t worry - the bird’s parents don’t recognise the chicks by smell, and they don’t abandon their chick if touched by a human. If the nest has been destroyed, you can make a new, artificial nest, and place it in the place of the former nest or next to it. Put the chick back and see if the parents come back.

White wagta

Globos ir pagalbos paukščiams Lietuvoje tvarka

Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iš karto kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Tačiau laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės. Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius. Laukiniai gyvūnai slepia skausmo ir ligos požymius, tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų natūralioje gamtoje.

Gyvūnas nejuda, kai prie jų prisiartinate. Normalu, kad sveiki suaugę paukščiai ilsisi ant žemės, tačiau jie vis tiek turėtų pabėgti ar nuskristi, jei kas nors prie jų prisiartina. Kiti gyvūnai paprastai slepiasi nuo žmonių ir pabėga vos jiems prisiartinus. Paukščio plunksnos atrodo papūstos. Paukščiai pasipučia šaltuoju metų laiku, taip išsaugodami savyje daugiau šilumos. Apsunkintas, neįprastai gilus arba dažnas kvėpavimas dažnai yra skausmo požymis.

Baltosios kielės jaunikliams pagalba nereikalinga, nes kai tokie paukščiai palieka lizdą pirmą kartą, dažniausiai jie ten nebegrįžta, todėl net jei lizdą matote, nederėtų paukščio dėti atgal - jis iškart iššoks vėl. Radus tokį paukščio jauniklį, įprastai jam pagalbos nereikia, jis jau mokosi gyventi savarankiškai. Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio. Kartais paukščio jauniklio tėvų nematyti, nes jie gali prižiūrėti keturis ar penkis jaunuolius vienu metu. Galite stebėti iš tolo, kad įsitikintumėte, jog tėvai grįžta prižiūrėti jauniklio, tačiau reikėtų nepamiršti, kad paukščiai - sumanūs ir gerai besislepiantys gyvūnai.

Pelėdžiukai iš drevės ar inkilo išropoja pūkuoti, su prasikalusiomis sparnų plunksnomis, nes lizde ilgai būti pavojinga - tik taip pelėdžiukų nesunaikina kiaunės. Nors Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius, tačiau žmonės dar dažnai nepaiso šio draudimo. Jeigu apie paimtą gyvūnų jauniklį sužinoma ne iš karto, grąžinti jį tėvams nebeįmanoma. Laikomas namuose šis jauniklis negali užaugti sveikas, jam grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio. Kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra tiesiog prarasti. Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės kristų, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Aplinkos ministerija primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį ar paukštį. Skambinkite +370 604 366 52.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGS) veikia nuo 2024 m. Praneškite telefonu: 112, susisiekite konsultacijai telefonu: +370 605 72837 arba el. paštu: [Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.]. Taip pat laukinių gyvūnų pagalba teikiama 24 val. per parą adresu: Jurginų g.

Jeigu neturite galimybės auginti ar radote dekoratyvinį/egzotinį gyvūną - praneškite mums! Turime ne vienerių metų praktiką ir patirtį globojant egzotinius ir dekoratyvinius augintinius. Visi - plunksnuoti, žvynuoti, kailiniuoti, kad ir kokie maži bebūtų - yra verti gyventi. Mūsų šalies klimatas netinka daugumai egzotinių gyvūnų tokių kaip: papūgos, ropliai, žiurkėnai, degu ar šinšilos.

Ieškai prasmingo būdo padėti mūsų prieglaudai? Mūsų draugai iš tavomada.lt sukūrė išskirtinius bliuzonus ir marškinėlius, skirtus paremti mūsų prieglaudėlę. Drabužiai papuošti keturiais gyvūnais - driežu, triušiu, vėžliu ir žiurkėnu - kurie simbolizuoja mūsų globojamus augintinius. Įsigydamas šiuos drabužius ne tik pasipuoši, bet ir prisidėsi prie gyvūnų gelbėjimo, priežiūros ir globos.

Norėtum tapti savanoriu? Turbūt kiekvienas esame pajutę tą šilto jausmo bangą, kai atliekame gerą darbą. Tad jeigu gali skirti bent truputį laiko, myli gyvūnus, esi atsakingas ir rūpestingas - kviečiame savanoriauti!

Teisinė bazė ir gyvūnų globa

22 straipsnis.

Paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos ir laikyti juos nelaisvėje globos ir gydymo tikslais leidžiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.
Išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba į jiems būdingas buveines, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens.
Nuolat nelaisvėje globos tikslais laikant paimtus iš aplinkos laukinių rūšių žinduolius ir paukščius, turint privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnyje, nereikalingas.

Laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais, išskyrus medžiojamuosius gyvūnus, kurių šėrimas ir jaukinimas nustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

Pagalba paukščių jaunikliams

If the baby bird is not yet fully covered with feathers, the spots of bare skin are visible, is covered with fuzz, can not stand firmly on its legs, much less walk, hop and completely cannot fly, then such a chick needs help. If you find such a chick on the ground, then it is very likely that its nest is nearby. If you can find a nest (it can be well hidden), return the bird back as soon as possible. Don’t worry - the bird’s parents don’t recognise the chicks by smell, and they don’t abandon their chick if touched by a human. If the nest has been destroyed, you can make a new, artificial nest, and place it in the place of the former nest or next to it. Put the chick back and see if the parents come back.

White wagtail hatchling that needs assistance. If the parents of the chick do not return to the nest, the baby bird can not be returned to its former nest. If it is injured, or for other reasons you are absolutely sure that the chick needs help, notify the emergency services by phoning 112. If a sick, injured or unable to survive independently baby bird needs urgent help, veterinary surgeons of the LSMU Wildlife Rescue Centre are on duty 24 hours a day, 7 days a week and are ready to consult by phone or accept injured animals for treatment and care as well as their injured young.

Pagalba sužeistiems ar sergantiems laukiniams paukščiams

Padėkite mums padėti tiems, kurie negali savimi pasirūpinti. Radus gyvūną reikėtų atidžiai įvertinti jo būklę. Jeigu gyvūnas sveikas geriausia palikti jį ten, kur buvo rastas. Svarbiausias Gyvūnų globėjų asociacijos tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams.

Gražuolis jaunuolis Paukštvanagis į mūsų globą pateko iš Panemunės (Kaunas). Žmonės jį rado kaip galima atsitrenkusį į langą. Palaikė paukštį per naktį, tačiau šis paukštis visai nenorėjo skristi ir kitą dieną - jis tik šuoliavo. Apžiūrėjus veterinarijos specialistams traumų taip ir nebuvo nustatyta. Nusprendėme dar naktelę palaikyti.

Vandens paukščių šėrimas

Yra nemažai geraširdžių žmonių, kurie laisvu laiku šeria vandens paukščius. Norime priminti, kad šiems paukščiams mitybai tinka batonas, balta duona, įvairūs grūdai. Ne itin tinka - bandelės su džemais ir kitais priedais. BEJE! Labai svarbu! Jeigu jau pradėjo šį puikų darbą (šerti paukščius) - nenustokite. Ypač atėjus šaltajam sezonui.

Žmonės labai mėgsta pašerti vandens paukščius - vaikams tai atrakcija, suaugusiems ir smagu, kuomet gražuolis paukštis priplaukia arčiau palesti. Tačiau šerti šiuos paukščius reikia atsakingai.

Gyvūnų globos asociacijos veikla ir istorijos

2018.01.29 į Gyvūnų globėjų asociacijos būstinę Kaune šiandien atkeliavo Naminė pelėda. Paukštį į mūsų globą perdavė geraširdis p. Alvydas, kuris ją atgabeno iš Žaliosios km, Kazlų Rūdos savivaldybės.

2017.11.07. Šiandien ryte Gyvūnų globėjų asociacija gavo pranešimą, kad Kėdainių rajone esančiame Tremtinių miestelyje per laukus keliauja lūšis smarkiai šlubuodama. Pakeliauja ir gulasi… Vėl atsistoja, paeina ir gulasi. Mūsų savanorė suskubo šiam gyvūnui į pagalbą. Atvykus, užtrukome kol lūšį suradome, vėliau - kol lūšį pavyko sugauti ir saugiai patalpinti į transportavimo dėžę.

Rudosios voverės jauniklis atkeliavo iš mūsų draugų Buivydiškių veterinarijos klinikos, į kurią buvo pristatytas geros valios žmonių, nes buvo rastas besiblaškantis šalia žuvusios savo mamos… Jaukus voveriukas užaugo.

2017.07.27 į Gyvūnų globėjų asociacijos rankas atkeliavo Pilkojo Vilko jauniklė. Jauniklę perdavė Aplinkos ministerijos specialistai. Aplinkos ministerijos specialistai gavo informaciją, jog pilietis gyvenantis Vilniaus rajone nelegaliai iš miško parsinešė 4 vilko jauniklius ir šiuo pardavinėja lyg naminius šunelius už ne mažą pinigų sumą - 650€.

Dalinamės istorija, kuri puikiai iliustruoja, kaip specialistų patarimų klausymas, šiek tiek savo darbo įdėjimas gali padaryti stebuklus! Švenčionėliuose per audrą lūžo medis ir griūdamas sutraiškė namuką, o tame medyje buvęs gandralizdis su gandriukais atsidūrė name. Sodybos gyventojai susisiekė su Gyvūnų globėjų asociacija. Žmonės atidžiai išklausė veterinarijos gydytojos Jurgitos Gustaitienės patarimų ir štai - rezultatas.

2017m. gegužės 25d. gausios Gyvūnų globėjų asociacijos savanorių pajėgos visą dieną vykdė briedės gelbėjimo operaciją A. Šančiuose, Kaune. Briedė buvo atšuoliavusi į karinę teritoriją, o išėjimo niekaip negalėjo rasti, nes teritorija iš vidaus apsupta specialiom pjaunančiom vielom.

2 gražuoliai naminės pelėdos jaunikliai atkeliavo į Gyvūnų globėjų asociacijos savanorių rankas. Ach… Taip… Žavūs, mieli ir pūkuoti, ar ne? Na taip… Bet ar juos paėmęs pamastė kokią žalą padarė gamtai? Ir kiek šie jaunikliai turėjo patirti streso per visas keliones, kol pateko pas mus?

Gyvūnų Globėjų Asociacija gelbėjo Minijos upėje skendusį briedžio jauniklį. Briedžiukas buvo atgabentas į LSMU Veterinarijos Akademijos stambiųjų gyvūnų kliniką. Pirminė diagnozė: Briedžiui išniręs šlaunikaulis, galimi raiščių ir sąnario kapsulės trūkimai. Bet kadangi gyvūnas jaunas ir laukinis gyvūnų globėjų asociacija su specialistais priėmė sprendimą dėti visas pastangas gyvūną gydant. Visgi briedžiukas Sausis neišgyveno.

Dažnos paukščių rūšys Lietuvoje

Mažasis apuokas - pati dažniausia pelėdų rūšis Lietuvos krašte. Kasmet peri apie 3000 - 7000 porų. Rudenį (spalio - lapkričio mėn.) prasideda šių paukščių migracija, kurios metu paukščiai kartais telkiasi į būrius iki kelių dešimčių paukščių. Apuokas yra mūsų kraštų gyventojas, tad jis čia peri, žiemoja - yra pastebimas ištisus metus.

Į Gyvūnų globėjų asociacijos globą pateko paprastasis suopis. Sprendžiant pagal spalvinę gamą vyraujančia šio paukščio plunksnuose - suopis jau yra senyvo amžiaus. Paukštis žieduotas, pagal žiedą žinome, jog suopis „emigravo“ į Lietuvą iš Lenkijos, Gdansko. Suopis buvo rastas Vikonių kaime, Anykščių rajone. Veterinarinės apžiūros metu traumų nenustatyta - paukštis išliesėjęs.

Jūrinis erelis yra vienas didžiausių paukščių Lietuvos padangėje. Ši rūšis yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, kadangi kasmet viso labo stebima apie 80 - 100 perinčių porų. Nors ir mažai perinčių porų, tačiau būklė šios populiacijos yra palanki, kadangi ereliai įsikuria vis naujose vietose.

Paprastasis suopis - perintis, migruojantis ir liekantis žiemoti paukštis. Tai viena gausiausių plėšriųjų paukščių rūšis Lietuvoje. Kasmet peri apie 3500-6000 porų. Dažniausiai paprastieji suopiai apsigyvena įvairių miškų pakraščiuose, o migruodami ir žiemodami apsistoja laukuose. Apdaro spalvos pasitaiko labai įvairios. Dažniausiai vyrauja tamsiai ruda spalva, o krūtinės ir pilvo sandūroje esti šviesesnė nekontrastinga dėmė.

Nendrinė lingė - tai yra perinti, migruoji, tačiau retsykiais atsitiktinai liekanti žiemoti rūšis. Kasmet Lietuvoje peri apie 2500 - 3500 porų. Pilkšvai -melsvų ir rusvų spalvų patinai pastebimai mažesni už tamsiai rudas, su gelsvu sprandu ir viršugalviu pateles. Nendrinės lingės - grakštūs ir, lyginant su kitais ne lingių genties Europos plėšriaisiais, ilgakojai paukščiai.

Čiurliai yra perinti, migruojanti rūšis. Paprastai šie paukščiai pastebimi gegužės - rugpjūčio mėnesiais. Tai gana paplitęs ir įprastas visoje šalyje paukštis. Lietuvoje kasmet peri 50 000-100 000 porų.