Gytė Grigonytė-Babajan, viena perspektyviausių plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialisčių Lietuvoje, savo gyvenimo kelyje padarė tai, kas daugeliui atrodo neįmanoma - suderino sėkmingą karjerą su laiminga šeima. Ji džiaugiasi penkiolika metų trunkančia santuoka su gydytoju, Armėnijos garbės konsulu Lietuvoje Karapetu Babajanu ir jųdviejų dukromis. Gytė sako, kad jos gyvenimo planas „pirma darbas, karjera, o motinystė palauks“ pasiteisino šimtu procentų ir ji nieko nekeistų.
G.Grigonytės fotografija puošė 2002 m. birželio 7 d. „Stiliaus“ viršelį. Ji buvo pavadinta skulptore su skalpeliu. Tuo metu jauna, savarankiškai pradėjusi dirbti chirurgė pareiškė - pirma darbas, karjera, o motinystė palauks. Nuo to laiko prabėgo daugiau nei 18 metų, pilnų įvairių įvykių, siekių ir laimėjimų.
Su Gyte susitikome pokalbio jos vyro įkurtoje GK klinikoje, teikiančioje įvairias gydymo ir grožio paslaugas. Čia dirba ir ji pati, nors, sakė, su vyru susitinka retai - prasilenkdami koridoriuje reikalus aptaria per dvi minutes.
Karjera ir motinystė: protingas pasirinkimas
„Šimtu procentų pasiteisino planas „pirma darbas, karjera, o motinystė palauks“! Savo gyvenime nieko nekeisčiau. Esu laimingas žmogus, nes turiu gerų draugių ir nuo pirmos klasės, ir nuo studijų laikų ne vieną, ne dvi, o dešimt. Viena jų dirba anesteziologe Niujorke. Mudvi gimdėme panašiu metu. Bet man buvo įdomu ir jos paklausiau: „Irute, jeigu atsuktum laiką atgal, ar ką nors keistum?“ - „Nieko.“ Viskas susiklostė idealiai - turi pagrindą po kojomis, turi darbą. Pamažu gyvenimas stabilizuojasi, ateina laikas, ir tu subręsti, nes turi subręsti šeimai ir vaikams. Vieni subręsta 26 metų, kiti - 39-erių. Tai buvo labai protingas pasirinkimas. Keičiasi Lietuvos moterų gimdymo amžiaus vidurkis - vejasi užsienio. Dabar jau nieko nestebina, kad geriausias amžius gimdyti - 30 metų ar su trupučiu metų. Tai anais laikais buvo neįprasta.“
Gytė sako, kad kiekvienas žmogus sutinka savo antrąją pusę. Ji tvirtai tuo įsitikinusi. Tačiau svarbu atpažinti tą žmogų ir neleisti jam praeiti pro šalį. Pasak jos, labai daug žmonių gyvenime prasilenkia. Galbūt jie ir susitinka, ir pabendrauja, bet jie arba nesupranta, arba neįvertina, kad čia - antroji jo pusė. „Man pasisekė. Ir jeigu tu iš tikrųjų ją - tą antrąją pusę - sutinki ir tai supranti laiku, koks skirtumas, ar po metų, trejų ar penkerių įforminsi santuoką? Tai jau nieko nekeičia.“
Septynerių metų draugystė ir brandi santuoka
Su Karapetu Babajanu Gytė draugavo net septynerius metus. Kai susipažino, ji buvo gydytoja rezidentė, intensyviai mokinėsi. Rezidentūra chirurgijoje reiškia, kad tu ligoninėje miegi kas trečią ar ketvirtą naktį, būna daug budėjimų, tiesiog fiziškai neturi laiko pasimatymams. Tą laikotarpį bendrosios chirurgijos rezidentūra trukdavo ketverius metus, vėliau dar pusantrų metų - plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos rezidentūra.
„Mudu su Karapetu buvome brandžios asmenybės ir tai abu suvokėme labai aiškiai. Norint kurti šeimą, reikia suprasti ir prisiimti atsakomybę, kad turėsi jai skirti laiko. Negali matytis su šeima kas trečią ar kas ketvirtą naktį. Daug kas šeimą sukūrė mokydamiesi rezidentūroje. Iš mano bendramokslių, kurie susituokė studijuodami ar rezidentūros metu, dėl didelio darbo krūvio, budėjimų, nemigos naktų, streso ir labai intensyvaus mokslo maždaug 80 proc. išsiskyrė. Tai - natūralu. Kartais turi išlaukti, subręsti ir atsistoti ant kojų. Be to, labai svarbu pasitikrinti, ar tai tas žmogus, kuris skirtas tau. Mes tai pasitikrinome“, - pasakojo Gytė.
Per tuos septynerius metus jie buvo ir išsiskyrę, bet pamatė, kad vienas be kito negali gyventi. Tada ir į santuoką žiūri visai kitaip. Nes supranti, kad ta santuoka bus vienintelė - tam tu subręsti. Iki to taško prieini sąmoningai, per ilgą laiką ir įsitikini - taip, tai yra tas žmogus. „Sakyčiau, mums net pasisekė. Jeigu greitai būtume susituokę, paskui išsiskyrę, kyla klausimas, ar būtume gyvenime vėl susitikę ir buvę kartu? Per daug viskas tada komplikuojasi. Kadangi mes buvome laisvi žmonės, susitikome vėl.“
Gytė pabrėžia, kad emocijos santuokoje yra svarbios, bet jas visą laiką reikia tikrinti. Kai kurie žmonės tuokiasi spontaniškai ir vėliau spontaniškai skiriasi. Kiti eina santuokos link po truputį, pasitikrina savo jausmus, viską įvertina, apgalvoja, pasveria ir supranta, kad jam skirtas būtent tas žmogus. „Kas geriau, nežinau. Skirtingi žmonės ir skirtingi variantai. Bet, manau, būtų geriau, jei skyrybų būtų mažiau.“
Šeimos žavesys ir santykių puoselėjimas
Norint išlaikyti ilgai puoselėtus ir augintus santykius romantiškus ir įdomius, kad jie nevirstų rutina, reikia pastangų. Gytė pasakojo, kad vyras ją nustebina įvairiai - gėlių puokšte šiaip sau, be progos, skaniais saldainiais ar dar kuo nors. Tai - pastanga, ir tai yra gražu. Tai atrodo smulkmenos, bet kai drauge gyveni 15 ar 20 metų, tos smulkmenos į gyvenimą įlieja žavesio.
„Mes su vyru turime tradiciją kiekvienais metais savo vestuvių metines švęsti vis kitoje šalyje. Dabar jau ir su vaikais. Gaila, kad koronavirusas šiais metais sujaukė visus planus. O aš jį tiesiog gražiai apkabinu, ir taip apkabinu netikėtai, kad vyras tiesiog tirpsta. Ne namuose, ne kokioje įprastoje vietoje, o kur nors kitur. „Na, tu čia mane nustebinai“, - sako. Pasirodo, čia ir yra visas žavesys, jei po tiek santuokos metų žmonės gali stebinti vienas kitą. Jei tie, kurie dirba ypač intensyviai, turi verslą ar kelis verslus, į tarpusavio ir šeimos santykius įdėtų tiek jėgų, pastangų, kiek įdeda į savo verslą, manau, šeimos klestėtų. Paprastai visi mano, kad viskas turi vykti savaime ir tam nereikia jokių pastangų. Bet jų reikia. Ir kasdieniame gyvenime, ir tarpusavio santykiuose. Ir jie turi būti abipusiai.“
Nors Karapetas yra sakęs, kad jam, kaip pietiečiui, nesvetimas pavydas, ir jeigu žmona reaguotų į jo pavydą, namuose skraidytų lėkštės, Gytė teigia, kad abu jie vis tiek truputėlį pavydi. Tie jausmai išliko tokie pat - sveiki, neperžengia normos ribų. Lėkštėmis nesimėto. Truputį pavydėti visada sveika. Tai irgi pakursto tarpusavio santykius ir jausmus. Jeigu jau nebepavydi ir niekuo nebestebini, tada jau blogai.
Motinystė vėlyvame amžiuje ir vaikų auginimas
Gytė pirmąją dukrą Melani gimdė 39-erių, o antrąją Robertą - 11 metų vėliau, kai jai pačiai buvo 11 metų, o Robertos - 9-eri. Tarp Melani ir Robertos pusantrų metų skirtumas. Į tai ėjau sąmoningai, supratusi - taip, atėjo laikas, aš noriu vaikų. Tas jausmas man atėjo kokių 36 metų. Aš subrendau vėlai, kiti subręsta 23-ejų. Iki tol nebuvo kada apie tai galvoti - darbas, mokslai, namai, mokslinės konferencijos.
„Manau, kad vaikus reikia gimdyti tada, kai supranti, kad iš tikrųjų jų nori. Jeigu iš tikrųjų supranti, kiek vaikams turi skirti laiko, jėgų, gyvenimas keičiasi kardinaliai. Mudu su Karapetu labai dažnai važinėdavome į mokslines konferencijas, taip pat ir dviese, be to, mėgome keliauti. O kai atsiranda vaikai, jų nepalieki, norisi būti kartu su jais. Vadinasi, ir savo laiką turi planuoti kitaip, nes norisi ir dukroms jo skirti. Jei kur nors keliaujame, visada su vaikais. Anksčiau operuodavau ir šeštadieniais. Tada sekmadienį turi važiuoti perrišti paciento. Dabar šeštadieniais nedirbu, noriu savaitgalį praleisti su vaikais.“
Dukterys domisi viskuo. Vyresnioji dukra nori rinktis profesiją, kuri būtų susijusi su menu, dizainu. Mažesnioji sako - noriu mokytis Harvardo, ir viskas. Kodėl? Todėl, kad tai geriausias universitetas. Vaikai dabar visai kiti, nei buvo mes. Mes labiau klausydavome tėvų, aplinkinių patarimų. Net tokiu paprastu klausimu kaip būreliai. Mūsų vaikams būrelių neįsiūlysi - o kodėl, aš nenoriu ten eiti. Bet vieną dieną ateina ir sako: „Mes norime mokytis japonų kalbos.“ Tada turime joms surasti japonų kalbos mokytoją. Arba kitą kartą ateina ir sako: „Mes labai norime jodinėti.“
„Manau, jei vaikas pats nori, ypač ko nors mokytis, tai labai svarbu. Reikia juos palaikyti, kai jie nori ką nors daryti, ypač kai jie renkasi profesiją.“ Šiuo metu abi dukterys lanko japonų kalbos pamokas ir jodinėja. Gytė žirgų nuo vaikystės bijo, o dukroms žirgai - kažkas nuostabaus.
Grožio paslaptys ir jaunystės išsaugojimas
Gytė Grigonytė-Babajan atrodo nuostabiai - gerokai jaunesnė, nei yra. Ji sako, kad tai - jos darbo kortelė. Jos grožio paslaptis - žinojimas, ką kada reikia padaryti. Kai viską padarai laiku, procedūrų reikia labai mažai. Kartą per metus lazeriu pasidaro veido, kaklo, rankų odos atnaujinimo procedūrą. Jei neturi laiko, daraisi mikroadatinę radijo dažnio procedūrą, nes po jos reabilitacija būna trumpa. Tai procedūros, kurios stimuliuoja ląstelių gamybą ir neleidžia odai senti.
Užkritusius akių vokus jai pakėlė vienas kolega. Akių vokus jai pakėlė, kai buvo 36 metų. Ji nesinaudoja krūtų didinimo paslaugomis, jas didina kitoms moterims.
Paklausta, nuo kada moteris turėtų darytis veido odos atnaujinimo procedūras, Gytė atsako: „Aš nepaisau biologinio amžiaus! Ateina 24 metų pacienčių, o atrodo kaip 40-ies. Kiekviena moteris turi paisyti ne amžiaus. Pažiūrėjusi į veidrodį ji aiškiai mato, kada jos oda pradeda keistis. Ir jeigu pamatai, kad yra nedidelių raukšlelių, nereikia laukti 10 metų, kad jos pagilėtų. Čia kaip su namais. Jeigu jų netvarkysi 15 metų, po to kapitalinį remontą iš karto reikės daryti. Plastinė chirurgija, estetinė antisenėjimo sritis sukurta tam, kad žmogus jaustųsi geriau. Čia labai daug psichologinių niuansų. Jeigu žmogus jaučiasi puikiai ir jam patinka, kaip jis atrodo, tai ir nereikia nieko daryti.“
Šiuolaikinė XXI a. trečiojo dešimtmečio moteris, jos nuomone, pirmiausia turi būti išsilavinusi, protinga, intelektuali ir tik paskui - susitvarkiusi, pasitempusi, elegantiška. „Aš matau moters visumą. Kas iš to, jei moteris graži, o jos žvilgsnis lyg bėganti eilutė rodo, kad intelekto koeficientas labai žemas. Vadinasi, įvaizdis...“
| Priemonė/Procedūra | Aprašymas |
|---|---|
| Dieninis kremas | Visapusiško (globalaus) poveikio kremas, tinkantis brandžiai odai. Pavyzdžiui, „5HP-Youth“ sausai odai arba „6HP-Youth“ linkusioms blizgėti ar turinčioms suaugusiųjų aknę. |
| Intensyvaus poveikio priešraukšlinė priemonė | Su retinoliu, skirta raukšlių lyginimui. Pvz., „Skin Perfusion Time-Booster“. |
| Kaukė pigmentacijai mažinti ir odai skaistinti | Šveičiamoji kaukė su glikolio rūgštimi, pvz., „Glycopeel Mask“, pašalinanti negyvųjų ląstelių sluoksnį. |
„Aš turiu domėtis, todėl nepasikliauju tik gražia pakuote ar blizgančia reklama žurnale. Kosmetiką pradedu rinktis nuo informacijos apie gamintoją - kiek turi patirties, kokie jo pasiekimai estetinėje odos priežiūroje. Ir tuomet skaitau produkto sudėtį: kokios medžiagos ir kokiose cheminėse formulėse. Mokslas ir šioje srityje yra labai stipriai pažengęs, ir manymas, kad sukurti tikrai efektyvaus dieninio veido kremo formulę paprasta, yra klaidingas. Tikriausiai dėl to daugelis kremų geriausiu atveju duoda tik trumpalaikį komfortą, bet ne tą efektą, kurį rašo ant pakuotės. Užtai mano taisyklė numeris vienas - patikimas, tikrai pažangus gamintojas.“
Gytė pabrėžia, kad ultravioletiniai spinduliai (UV) spinduliai aktyvuoja fermentus, kurie ardo ląsteles, mažina kolageno gamybą, plečia kraujagyslių tinklą. Baisiausia, kad UV spindulių „patirtis“ kaupiasi odoje, t. y., oda atsimena visas jos patirtas saulės vonias. Todėl apsauga nuo ultravioletinių spindulių būtina visada, nesvarbu, kiek jums metų. Naujausios apsaugos priemonės saugo ne tik nuo ultravioletinių, bet ir nuo infraraudonųjų spindulių, kurie lygiai taip pat sendina odą, plečia kraujagyslių tinklą.
„Priemonės su SPF 25 tinka žiemos metu, su SPF 40 - vasarai, o su SPF 50+ - toms, kurios nori apsisaugoti nuo senėjimo.“
„Šiandien mes vis mažiau kalbame apie biologinį amžių, sako plastinės chirurgijos gydytoja Gytė Grigonytė-Babajan. Nes jo ribų nebėra. Moteris gali būti 22 metų, o atrodyti - lyg 38-erių. Todėl itin svarbu laiku pradėti naudoti tinkamus produktus ir užkirsti kelią senėjimo procesams. Tai nykstantis odos elastingumas, stangrumas, besiplečiančios poros, raukšlės, didėjanti pigmentacija. Daug veiksnių - vidinių bei išorinių - įtakoja senėjimą. Turi įtakos ir genai. Išoriniai veiksniai - maistas, oro tarša, dūmai - sendina odą. Tačiau baisiausias faktorius, mano vertinimu, - ultravioletiniai spinduliai.“
