Šiame straipsnyje nagrinėjama gydytojos dietologės Editos Saukaitytės Butvilės, kurios gimimo metai nėra tiesiogiai minima, bet jos profesionali veikla ir indėlis į mediciną yra svarbus, patirtis ir žinios. Ypač daug dėmesio skiriama jos pranešimams ir straipsniams, susijusiems su žarnyno mikrobiotos svarba sveikatai, mitybos rekomendacijomis ir jos poveikiu įvairioms ligoms.
Žarnyno mikrobiotos svarba sveikatai
Gydytoja Edita Saukaitytė Butvilė akcentuoja, kad mikrobiota - tai visų mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, virusai, grybeliai, parazitai ir pirmuonys, visuma, o mikrobiomą sudaro ne tik šie mikroorganizmai, bet ir jų genai. Ji pabrėžia, kad specifinė mikrobiota yra randama visose nesteriliose žmogaus ir išorės kontakto vietose, tokiose kaip oda, nosies šnervės, makštis, burna ir žarnynas. Kiekvienas žmogus turi unikalią mikrobiotos sandarą, kuri įprastomis sąlygomis yra gana pastovi.
Tačiau, pasak gydytojos, atsiradus nepalankiems veiksniams, tokiems kaip stiprus stresas, nesubalansuota mityba ar tam tikrų vaistų vartojimas, mikrobiotos sudėtis gali pasikeisti, sukeldama disbiozę. Ši būklė skatina patogeniškų ar tokiais tapusių mikrobų kolonijų plitimą. Pavyzdžiui, burnos disbiozė gali ne tik sukelti kariesą ir kitas dantų ligas, bet ir turėti sisteminį neigiamą poveikį sveikatai. Periodontitas (dantenų uždegimas) siejamas su padidėjusia rizika susirgti diabetu ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.
Žarnyne yra pati didžiausia ir svarbiausia mikrobiotos dalis, daugiausia jų randama storajame žarnyne. Žarnyno mikrobiota atlieka daugybę naudingų funkcijų žmogui: saugo nuo žalingų bakterijų poveikio, dalyvauja kai kurių vitaminų sintezėje, palengvina mineralų įsisavinimą, nuo žarnyno mikroorganizmų priklauso net kai kurių vaistų veiksmingumas, o didžioji dalis imuninių ląstelių taip pat glūdi žarnyne. Mikrobiotos pokyčiai siejami su tokiais paplitusiais susirgimais kaip cukrinis diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas, reumatoidinis artritas, įvairios žarnyno ir onkologinės ligos, neurodegeneracinės ir psichikos, inkstų ligos.
Gydytoja E. S. Butvilė taip pat atkreipia dėmesį į žarnyno mikrobų įtaką nutukimui. Pasak jos, žarnyno mikrobiota turi įtakos apetitui, energijos išgavimui ir įsisavinimui iš suvalgyto maisto, taip pat lėtiniam uždegimui. Visi šie veiksniai prisideda prie nutukimo išsivystymo. Antibiotikų vartojimas ankstyvame amžiuje, ypač iki penkerių metų, taip pat siejamas su didesne nutukimo rizika. Pastebėta, kad nutukusių žmonių žarnyne yra daugiau Firmicutes ir mažiau Bacteroidetes bakterijų. Akkermansia muciniphila bakterijų trūkumas siejamas ne tik su nutukimu ir metaboliniu sindromu, bet ir su prastu organizmo atsaku į vėžio gydymą imunoterapija. Manoma, kad ateityje mikrobiotos transplantacija galėtų būti vienas iš nutukimo gydymo būdų. Įrodyta, kad mikrobiota turi reikšmingos įtakos glikemijos kontrolei sergant cukriniu diabetu.
Mikrobiomui įtakojantys veiksniai ir mitybos rekomendacijos
Pasak gydytojos E. S. Butvilės, mikrobiomas pradeda formuotis dar prieš žmogui gimstant, o vaisius susiduria su mamos mikrobiomo metabolitais, kurie turi įtakos formuojantis imuninei sistemai. Tačiau didysis santykis su bakterijomis vyksta gimimo metu. Kokie mikroorganizmai įsikurs naujagimio žarnyne, priklauso nuo gimimo būdo (natūraliai ar per cezario pjūvį), gimimo vietos, vartojamų vaistų, tokių kaip antibiotikai ir protonų pompos inhibitoriai. Pirmieji treji metai itin reikšmingi pastoviam žarnyno mikrobiomui susiformuoti. Rekomenduojamas kuo ilgesnis maitinimas mamos pienu, nes su juo vaikas gauna medžiagas, stimuliuojančias žarnyno bakterijų augimą. Taip pat mikrobiomui įtakos turi mažylio bendravimas su broliais ir seserimis, kitais vaikais, augintinių buvimas šeimoje ir laiko leidimas gamtoje. Kuo daugiau kontaktų su kitais asmenimis, tuo įvairesnė mikrobiomo sudėtis.
Suaugus svarbu toliau teisingai maitintis ir palaikyti mikrobiomą. Didžiausias vaidmuo tenka sveikai gyvensenai: nesubalansuota mityba, stresas, rūkymas, miego trūkumas, perteklinis vaistų vartojimas, net dažni skrydžiai ir laiko juostų keitimas kenkia žarnyno mikrobų balansui. Vis tik su amžiumi mikroorganizmų įvairovė mažėja.
Norint išsaugoti kuo geresnę žarnyno mikrobiotą, būtina į savo racioną įtraukti kuo daugiau augalinės kilmės maisto, turinčio daug skaidulų ir polifenolių, fermentuoto maisto bei produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių ir gliutamino. Tyrimai rodo, kad žarnynui itin naudinga mityba, kai per savaitę suvalgoma trisdešimt skirtingų augalinės kilmės produktų. Mikrobiotai ypač naudingos fermentuojamos skaidulos - inulinas, fruktooligosacharidai ir galaktooligosacharidai, kurių gausu svogūnuose, poruose, česnakuose, bananuose, cikorijose, artišokuose. Skaidant šias medžiagas susidaro trumpos grandinės riebalų rūgštys, kurios palaiko žarnų gleivinės vientisumą, mažina uždegimą, pasižymi antivėžiniu poveikiu ir kitomis naudingomis savybėmis. Kefyre yra unikali bakterijų ir mieliagrybių kombinacija, pasižyminti priešvėžiniu, priešmikrobiniu ir priešuždegiminiu poveikiais. Net druskos vartojimas turi įtakos mikrobiotai - jos perteklius siejamas su mažesniu Lactobacillus spp. kiekiu. Mikrobiotai naudingiausias Viduržemio jūros dietos mitybos modelis, nes maitinantis pagal šiuos principus, gaunama ne tik daug augalinio skaidulomis gausaus maisto, bet ir omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios padeda atstatyti Firmicutes/Bacteroidetes santykį.
Reikėtų vengti mitybos, kurioje daug baltymų ir mažai angliavandenių, nes ji skatina disbiozę didindama uždegimą skatinančių bakterijų kiekį ir mažindama trumpos grandinės riebalų rūgštis gaminančių bakterijų kiekį. Be to, tokia mityba didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką didinančių metabolitų indoksil sulfato, TMAO ir kitų kiekį. Augalinės kilmės baltymai didina naudingųjų Bifidobacterium ir Lactobaccilus bakterijų, trumpos grandinės riebalų rūgščių kiekį, o gyvūninės kilmės baltymai mažina Bifidobacterium kiekį. Nepalankiai žarnyno mikrobiotą veikia maisto priedai, ypač emulsikliai ir konservantai.
Disbiozės simptomai ir tyrimai
Disbiozę galima įtarti, kai atsiranda tuštinimosi pakitimų - viduriavimas ar užkietėjimas, pilvo pūtimas, ypač jei šie simptomai atsirado po antibiotikų vartojimo. Gali pasireikšti ir odos bėrimai, moterims - pasikartojanti makšties kandidozė, dažnesnės infekcijos bei nespecifiniai simptomai, tokie kaip bendras nuovargis ir jėgų nebuvimas.
Gydytoja E. S. Butvilė mini, kad mikrobiotos ar mikrobiomo pokyčius dabar leidžia greitai įvertinti tyrimai, kurie jau atliekami ir Lietuvoje. Išsitirti patariama ir sveikiems žmonėms, pavyzdžiui, norintiems keisti mitybą ar gyvenimo būdą.
Pakeitus mitybą, vos po 2-3 dienų stebimi ženklūs bakterijų sudėties pokyčiai, atspindintys valgomi produktai. Jei greitai grįžtama prie senų įpročių, į pradinę sudėtį grįžta ir mikrobiota. Reikia bent pusės metų pastovios subalansuotos mitybos ir kitų sveikos gyvensenos veiksnių - miego, streso valdymo, judėjimo - tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai teigiami pokyčiai. Kartais prireikia ir probiotikų papildų. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, po pakartotinių antibiotikų kursų, mikrobiotos atsistatymas gali trukti dar ilgiau.
Kaip atstatyti ir palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą
Nors straipsnyje tiesiogiai nenurodomi gydytojos Editos Saukaitytės Butvilės gimimo metai, jos profesionalus indėlis į mitybos mokslą ir žarnyno mikrobiotos tyrimus yra neabejotinai svarbus.
