Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, tačiau priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam sukanka 5 metai. Pasiekimų apraše pateikiami lūkesčiai, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Jų siūloma siekti per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių.
Vaiko pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis. Kiekvienas vaikas yra unikalus, pasižymi jam būdingu raidos tempu, turi skirtingą ugdymosi patirtį, todėl to paties amžiaus vaikų pasiekimai natūraliai gali skirtis.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas. Tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę turės būti skiriamos valstybinės kalbos mokymui kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams.
Ugdymo turinys ir kompetencijos
Ugdymo turinys, kurį sukuria kiekvienas ikimokyklinio ugdymo teikėjas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra apibrėžta, kiek minučių, valandų turi būti skiriama būtent ugdomajai veiklai. Veiklos rūšys yra integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus, gyvenimo ritmą.
Ugdytinos kompetencijos:
- Komunikavimo
- Kultūrinė
- Kūrybiškumo
- Pažinimo
- Pilietiškumo
- Skaitmeninė
- Socialinė
- Emocinė
- Sveikos gyvensenos
Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.
Ugdymosi sritys
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:
- Gamtamokslinis ugdymas
- Kalbinis ugdymas
- Matematinis ugdymas
- Meninis ugdymas
- Visuomeninis ugdymas
- Sveikatos ir fizinis ugdymas
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas. Tačiau dauguma įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams sudaromos nuoseklios lietuvių kalbos ugdymo(si) programos. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai.
Pedagogų veiklos laisvė ir metodai
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Taip pat auklėtojas, pedagogas turėtų naudoti subalansuotus metodus. Pavyzdžiui, išlaikyti pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų.
Ugdymo priemonės
Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat yra ugdomi naudojant įvairias medžiagas - vandenį, molį, popierių, medžiagą ir pan. Ugdymo procese taip pat gali būti auginami gyvūnai, pavyzdžiui, laikomos žuvytės akvariume. Ugdymo priemones, kaip ir metodus, mokytojas pasirenka laisvai. Priemones perka kiekvienas ugdytojas iš ugdymui skirtų lėšų (šios lėšos yra įskaičiuotos į mokymo lėšas).
Pagrindiniai ugdymosi metodai
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška.
Teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams: sudaromos sąlygos skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui. Vaikas turi patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę.
Grįžtamasis ryšys ir vertinimas
Ikimokykliniame ugdyme mokytojai nuolatos teikia vaikui motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus.
Santykinai išskiriami du amžiaus laikotarpiai: vaiko nuo gimimo iki trejų metų pasiekimai ir vaiko nuo trejų iki šešerių metų pasiekimai. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.
Formuojamasis vertinimas
Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Mokytojas atlieka vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą pagal visas ugdomas kompetencijas ir visose aprašytose pasiekimų srityse, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją. Jei vaiko visų kompetencijų raiška yra iki pagrindinio ar aukštesnio pasiekimų lygio, vaikas toliau tęsia mokymąsi pagal pradinio ugdymo programą.
Ikimokyklinio ugdymo aktualijos ir inovacijos
Šių metų spalio 20 dieną įvyko bene didžiausia ir reikšmingiausia praktinė nuotolinė konferencija ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir specialistams „Darželis šiandien: iššūkiai ir sprendimai“. Renginyje nuotoliniu būdu tiesiogiai dalyvavo ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš visos Lietuvos.
Pirmojo konferencijos pranešimo, pavadinimu „Tiltai link vaiko gebėjimų ugdymo: 7 žingsnių strategijos“, metu pranešėjų dr. Sergejaus Neifacho ir ikimokyklinio ugdymo specialistės Reginos Rimkienės duetas pristatė unikalią 7 žingsnių tvariąją ugdymo strategiją, įgalinančią ikimokyklinio ugdymo pedagogus veikti, pažinti ir pripažinti, motyvuoti ir remti vaiką jo raidos kelyje. Pasak pranešėjų, tai visiškai naujas, inovatyvus įgūdžių rinkinys, padedantis vaikui gyventi ir patirti sėkmę šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Metodikos autorė - pediatrė, pedagogė, mokslininkė, knygų autorė Dr.
6 praktiniai patarimai pradedantiesiems ikimokyklinio ugdymo mokytojams
Konferencijos pranešimo metu dr. Sergejus Neifachas ir Regina Rimkienė išsamiai aptarė kiekvieną iš šių septynių žingsnių, pateikė konkrečių praktinių pavyzdžių, padedančių realiai įgyvendinti šią strategiją Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Psichologė apibūdino, ką iš tiesų reiškia terminas „itin jautrus“, pasidalino mokslinių tyrimų duomenimis, parodančiais, jog pasaulyje itin jautrių vaikų ir žmonių yra net 15-20 procentų. Pranešimo „Praktikos, kurios padeda nuotoliniu būdu ugdyti specialiųjų poreikių turinčius ikimokyklinio amžiaus vaikus“ metu specialioji ankstyvojo muzikinio ugdymo pedagogė ir „Vaikų linijos“ supervizorė Julija Šimkė aptarė galimus specialiuosius ikimokyklinukų poreikius įprasto bei nuotolinio ugdymo kontekste.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtos ugdomųjų veiklų vaizdo iliustracijos: kaip jas parengti? Į šį klausimą savo pranešimo metu išsamiai atsakė prof. Pranešėja supažindino su skirtingais H. Gardnerio intelekto tipais, kuriais remiantis galima užtikrinti aukštus ikimokyklinio ugdymo rezultatus. Ar žinojote, kad STEAM metodai gali padėti išspręsti netgi sudėtingas situacijas, pavyzdžiui susidoroti su baimėmis? Vyr. ikimokyklinio ugdymo mokytoja Viktorija Zavackienė pasidalino aktualiu pranešimu „Socialinis - emocinis ugdymas naudojant Kimochis programą ir aktyvius STEAM ugdymo metodus“. Vaikų psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė papasakojo, kaip derėtų kalbėti su ikimokyklinio amžiaus vaiku įvairių gyvenimo krizių kontekste. Psichologė supažindino su pozityviosios psichologijos pagrindais ir filosofija, pristatė PERMA - psichologinės gerovės modelį, apimantį pozityvias emocijas, įsitraukimą, pozityvius santykius (ryšius), prasmę ir pasiekimus.
Ikimokyklinis ugdymas nuotoliniu būdu išties kitoks, nei nuotolinis darbas su vyresniais vaikais. Toliau sekė kita, šiandien ypač aktuali konferencijos tema: „Kaip kalbėti su vaiku apie pandemiją ir jos padarinius?“. Pasak jo, didelė dalis auklėtojų nuovargio atsiranda vien dėl emocinio nuovargio, nuolat patiriamo darbe. Pranešėjas apžvelgė konkrečias priežastis, dėl kurių atsiranda ir auga emocinis nuovargis, taip pat pateikė praktinių, kasdien pritaikomų patarimų, kaip to būtų galima išvengti. Nuotolinis švietimo renginys praėjo išties sėkmingai ir susilaukė daugybės teigiamų atsiliepimų.
