Pastebėti atvejo vadybos modelio poreikį padėjo šalyje įgyvendinamas žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos, kitaip dar vadinamos perėjimu nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, projektas. Atvejo vadybos procesas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m. Atvejo vadyba tai pagalbos teikimo vaikui ir šeimai „metodas“ įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Atvejo vadybos tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nustato vaiko ir jį auginančio (-ių) atstovo (-ų) pagal įstatymą ar jo besilaukiančių (-io) asmenų (-ens) (toliau - šeima), fizinio asmens, vykdančio vaiko laikinąją priežiūrą, atvejo vadybos inicijavimo ir taikymo, atvejo nagrinėjimo, pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikių vertinimo, kompleksinės pagalbos plano sudarymo ir įgyvendinimo, šeimos stebėsenos, pagalbos plano peržiūros, atvejo vadybos proceso užbaigimo, atvejo vadybos koordinavimo savivaldybėje tvarką.
Atvejo vadyba - tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą (tėvams, įtėviams, globėjams) ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, padėti įveikti iškilusius sunkumus, kurių sistemingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir ugdytų tėvus savarankiškai spręsti iškilusias problemas, užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus.
Šeimos gerovės skyriaus tikslas - stiprinti šeimos (asmens) atsakomybę, gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti šeimos problemas bei padėti įveikti socialinę atskirtį, ugdyti socialinius įgūdžius, siekiant įgalinti šeimą savarankiškai funkcionuoti visuomenėje.
Atvejo Vadybos Inicijavimas ir Taikymas
Atvejo vadyba inicijuojama ir taikoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VVTAĮT) arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį.
Dėl atvejo vadybos proceso taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis vaiko teisių apsaugos skyrius, patys tėvai, išplėstinė šeima, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigos, bendruomenės ar kitos organizacijos, turinčios informacijos ar matančios, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai reikalinga pagalba.
VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinis skyrius raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo dienos kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje (toliau - socialinių paslaugų įstaiga), prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą.
Po to, kai VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinis skyrius kreipiasi dėl atvejo vadybininko paskyrimo, jis raštu informuoja šeimą apie šį kreipimąsi ir suteikia informaciją, kokia socialinių paslaugų įstaiga šeimai teiks atvejo vadybos paslaugas (nurodomas įstaigos pavadinimas, adresas, bendrasis telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas).
Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą.
Socialinių paslaugų įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 4 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos, paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją, dirbsiantį socialinį darbą su šeima (toliau - socialinis darbuotojas darbui su šeima), jei jis iki tol nebuvo paskirtas, ir apie tai raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių bei šeimą, kuriai bus taikoma atvejo vadyba (nurodomos atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo darbui su šeima pareigos, vardai, pavardės, telefono ryšio numeriai, elektrinio pašto adresai).
Atvejo Vadybininko Vaidmuo ir Funkcijos
Atvejo vadybininkas yra specialistas - socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, kuris sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl susidariusios situacijos šeimoje. Tai užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba.
Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, informuojant, apie gautą prašymą dėl atvejo vadybininko paskyrimo jų šeimai ir derinant susitikimo datą, ir laiką.
Sutartu laiku atvejo vadybininkas vyksta į šeimą kartu su paskirtu socialiniu darbuotoju, dirbsiančiu socialinį darbą su šeima, atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą. Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą.
Bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti šeimoje esančius sunkumus ir stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas.
Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuotas pačios šeimos, šeima gali bet kuriuo momentu atsisakyti atvejo vadybos, pateikdama atvejo vadybininkui laisvos formos rašytinį prašymą, nurodydama nutraukimo priežastį.
Pagalbos Poreikio Vertinimas ir Principai
Atvejo vadybininkui atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio įvertinimą ir nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau vaikui ir (ar) šeimai užtikrinamas reikalingų paslaugų, nustatytų vertinimo metu, teikimas. Vertinimo metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau šeimai ir vaikui užtikrinamas reikalingų paslaugų, numatytų vertinimo metu teikimas.
Socialinių paslaugų įstaigos vadovas informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių apie priimtą sprendimą neskirti atvejo vadybos, argumentuodamas tokį sprendimą, ir apie tai, kaip ir kokios paslaugos bus užtikrintos vaikui ir (ar) šeimai.
Pagrindiniai Atvejo Vadybos Principai:
- Šeimos įgalinimas: Padėti šeimai ir vaikui identifikuoti ir tinkamai išnaudoti turimus išteklius, nustatyti ne tik socialinės rizikos veiksnius, su kuriais susiduria šeima ir vaikas, bet ir jų stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ir (ar) vaiko problemas, gerinti šeimos situaciją.
- Paslaugų nedubliavimas: Įvertinti, kokias paslaugas šeima ir (ar) vaikas jau gauna kitose paslaugų teikimo vietose (pvz., mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose, specializuotos pagalbos centruose, globos centre, nustačius vaikui laikinąją globą ir kt.), įvertinti tai, ar šeima ir toliau nori naudotis šiomis paslaugomis, ir neskirti šeimai tokio pat pobūdžio ar panašių paslaugų.
"Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyvenimo prasmę." - S. Cveigas
Atvejo vadybininkas yra socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Atvejo vadybininkas yra specialistas, kuris sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje.
Socialiniai darbuotojai tai specialistai, dirbantys socialinį darbą su vaiku ir šeima, juos konsultuojant individualiai ir grupėmis, teikia emocinę bei socialinę pagalbą, siekia didinti šeimos motyvaciją dalyvauti kompleksinės pagalbos ar prevencinės pagalbos teikimo procese. Socialiniai darbuotojai tarpininkauja ir atstovauja šeimoms, siekdamas gerinti šeimos/vaiko gyvenimo kokybę, siekia socialinio pokyčio, taip pat profesinėje veikloje gina žmogaus teises ir atstovauja šeimoms, didina jų socialinį įtraukimą ir stiprina solidarumą bei socialinį teisingumą.
Individualios priežiūros darbuotojai tai darbuotojai, kurie kartu su socialiniais darbuotojais, ugdo tėvų atsakingos tėvystės įgūdžius ir teikia praktinę pagalbą auginant vaikus iki 2 metų amžiaus arba vaikus su negalia ar raidos sutrikimais iki 3 metų amžiaus. Pagalba tėvams teikiama prižiūrint vaikus, siekiant įgalinti šeimas savarankiškai rūpintis ir tinkamai prižiūrėti, pozityviai auklėti ir ugdyti juos nuo gimimo.
Psichologai teikia psichologinę pagalbą šeimoms (asmenims) išgyvenančioms krizę, susiduriančioms su psichologiniais sunkumais.
Socialinės įtraukties koordinatoriai teikia palydėjimo paslaugą jaunuoliams, siekiant padėti paslaugos gavėjams prisitaikyti prie socialinės aplinkos, ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines ir kitas problemas, t. y. palengvinti palydėjimo paslaugos jaunuoliams gavėjų socialinę integraciją bendruomenėje.
Teikiamos Paslaugos
- Palydėjimo paslauga jaunuoliams: Paslaugos gavėjai: socialinę riziką patiriantis vaikas (nuo 16 m.), socialinę riziką patiriančioje šeimoje gyvenantis vaikas (nuo 16 m.), pilnametystės sulaukęs asmuo (iki 24 m.), kuriam teikta socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ar kuris gyveno socialinę riziką patiriančioje šeimoje.
- Socialinės priežiūros šeimoms paslaugos: Paslaugos gavėjai: socialinę riziką patiriančios šeimos ir jų vaikai, vaikus su negalia ar raidos sutrikimų turinčius vaikus auginančios šeimos ir jų vaikai, asmenų su negalia šeimos ir jų vaikai.
- Bendrosios socialinės paslaugos: Paslaugos gavėjai: asmenys ir šeimos. Paslaugos šeimoms ir asmenims teikiamos nemokamai.
Socialinių paslaugų teikimo statistika rodo, kad tais atvejais, kai asmuo turi intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, stacionari institucinė globa vis dar yra dominuojanti pagalbos rūšis. Ieškodami šios problemos priežasčių pamatėme, kad asmenys ir jų artimieji nesikreipia dėl socialinių paslaugų dėl įvairiausių priežasčių: informacinio neprieinamumo, nežinojimo, kokią pagalbą gali gauti, hiperglobos ir kt. Tuo tarpu savivaldybės deklaruoja, kad vienai ar kitai paslaugai nėra poreikio.
Darbo grupės susitikimuose pasidalinome savo patirtimis ir rūpesčiais, diskutavome apie problemas ir kėlėme klausimus, analizavome, kokiais būdais galėtume pagerinti pagalbos organizavimą ir teikimą. Padrąsino geri rezultatai ir sėkmingi pavyzdžiai. Yra daug būdų, kaip mes galime pažvelgti į pavyzdžius. Kaip, patekime, ir į problemas, kurias šeima patiria, siūlomą pagalbą ir skirtingų profesionalų darbo būdus. Šiame straipsnyje mes susikoncentruosime į atvejo vadybą. Darbo grupėje mes ieškojome būdų, kaip siekiant atkurti ar pagerinti šeimos funkcionavimą, atkurti santykius tarp vaikų ir jų tėvų, kitų asmenų: artimųjų, giminaičių, draugų, pažįstamų.
| Atvejo vadybininkas | Socialinis darbuotojas |
|---|---|
| Koordinuoja atvejo vadybos procesą. | Dirba socialinį darbą su vaiku ir šeima. |
| Sutelkia šeimą ir specialistus. | Konsultuoja individualiai ir grupėmis. |
| Užtikrina prevencinę ir visapusišką pagalbą. | Teikia emocinę bei socialinę pagalbą. |
| Vertina pagalbos poreikį. | Tarpininkauja ir atstovauja šeimoms. |
| Sudaro ir įgyvendina pagalbos planus. | Didina šeimos motyvaciją. |
Fizinis saugumas ir emocinės sąlygos yra sveiko augimo ir vystymosi pagrindas. Išankstinė sąlyga yra ta, kad tėvai, vaikas ir kiti įsitraukusieji gali laisvai išreikšti savo problemas, mintis, abejones ir klaidas be kaltinimo ar baimės būti nubaustiems. Naujoje sistemoje daug dėmesio skiriama atvejo vadybininko vaidmeniui, užduotims, požiūriui, kompetencijai, tačiau neturėtume pamiršti ir socialinio darbuotojo vaidmens.
Visuose trijuose pavyzdžiuose atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas turėjo tikslą padėti šeimai (-oms) tokiu būdu, kad vaikai pagerėjus situacijai, galėtų grįžti namo. Buvo pasitikėjimas šeima (-oms), kad sąmoningai dauguma tėvų myli savo vaikus ir nori jiems geriausio. Tiek socialinio darbuotojo, tiek atvejo vadybininko pagrindinė vizija buvo panaši, bet jų užduotys buvo skirtingos. Dalindamiesi savo įspūdžiais apie situaciją, ieškodami stiprybių ir klausydami šeimos, jie padarė gilesnes įžvalgas apie situacijos silpnybes, stiprybes ir galimybes. Dialoge galima atrasti gilesnes įžvalgas.
