Vaiko globa - tai rūpestis vaiku, likusiu be tėvų globos. Lietuvoje vaiko globa yra reglamentuota įstatymais, siekiant užtikrinti vaikui tinkamą priežiūrą, auklėjimą, ugdymą bei jo teisių ir interesų gynimą. Straipsnyje aptarsime, kas yra vaiko globa, kokios jos formos, kokie mitai sklando apie globą ir kaip tapti globėju Lietuvoje.
Kas yra vaiko globa?
Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaikui globa (rūpyba) nustatoma tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių priežasčių negali patys juo rūpintis.
Globos rūšys ir formos
Vaiko globa gali būtilaikinoji arbanuolatinė.
Laikinoji globa (rūpyba)
Tai trumpalaikė globa, skirta vaikams, kurie laikinai liko be tėvų globos. Jos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
Nuolatinė globa (rūpyba)
Nustatoma vaikams, kurie negali grįžti į savo biologinę šeimą. Jų priežiūra, auklėjimas ir teisių gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi.
Kalbant apie vaiko globos formas, svarbu paminėti, kad vaiko prigimtinė teisė yra augti ir vystytis šeimoje, todėl vaiko interesus visada labiausiai atitinka globa šeimoje. Globos centras, savivaldybė ir tarnybos teritorinis skyrius turi dėti visas pastangas, kad surastų galinčią globoti šeimą. Vaikui globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Globos formos:
- Globa (rūpyba) šeimoje: Kai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (rūpyba) (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) šeimynoje: Kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) globos centre: Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.
Kas yra globėjas (rūpintojas)?
Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.
Budintis globotojas
Tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Nuolatinis globotojas
Fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.
Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris savo namuose ilgam laikotarpiui priima vaiką, netekusį tėvų globos, kai vaiko įstatyminis atstovas yra globos centras. Jis prižiūri tik tuos vaikus, kuriems būdingas bent vienas iš šių požymių: vaikas vyresnis nei 10 metų, turi raidos ar elgesio sunkumų, priklausomybių, neįgalumą, yra kartu su broliais/seserimis ar yra nepilnametis tėvas/motina, turi nesėkmingos globos ar įvaikinimo patirties. Nuolatinio globotojo veikla - nuolatinis globotojas ilgam priima vaiką į savo namus, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir emocine gerove.
Mitai apie vaiko globą, ypač paauglių
Neretai visuomenėje egzistuoja klaidingi įsitikinimai apie vaiko globą, ypač kai kalbama apie paauglius. Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Panagrinėkime dažniausius mitus ir pabandykime juos paneigti:
- Mitas: Globos namuose augantys vaikai yra agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys ir nepareigingi.
Realybė: Aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės ir sumišimo jausmą. Vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. - Mitas: Paaugliai globojami tik dėl to, kad jų tėvai negali valdyti jų elgesio.
Realybė: Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Reikia didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. - Mitas: Globoti gali tik susituokę asmenys.
Realybė: Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje.
Kaip tapti globėju (rūpintoju)?
Procesas, kaip tapti globėju (rūpintoju), apima kelis etapus:
- Sprendimo priėmimas: Surinkite informaciją, pasikonsultuokite su specialistais.
- Sveikatos pažyma: Kreipkitės į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
- Dokumentų pateikimas: Kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Pateikiami dokumentai:
- Prašymas
- Sveikatos pažyma 046/a formos
- Vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimas dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma
- Laukimas: Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
- Kvietimas į mokymus: Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką.
- Išvados globai (rūpybai) gavimas: Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai).
- Laukimas ir sprendimo priėmimas: Pasirašius teigiamą išvadą, Jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog Jūsų globa (rūpyba) reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas.
Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
Parama globėjams (rūpintojams)
Tapus globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę.
Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.
Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI (700 Eur).
Pagalbos pinigai, t. y. už vieną vaiką 4 BSI per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį ir už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinti papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.
Savivaldybės administracija vaiko globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs artimais giminystės ryšiais su globotiniu (rūpintiniu), taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, skiria ir moka pagalbos pinigus.
Institucinės globos pertvarka Šiaulių regione vyksta jau keletą metų. Eglė Jurkutė, institucinės globos pertvarkos procesų Šiaulių regione ekspertė, dalijasi savo patirtimi ir pastebėjimais. Ji prisimena, kaip dar studijų metais, lankydamasi vaikų globos namuose, matydavo vaikų galimybių rinktis nebuvimą - nei veiklos, nei rūbų, nei norų. Pastaruosius dvejus metus E. Jurkutė yra institucinės globos pertvarkos procesų Šiaulių regione ekspertė. „Norėjau tapti žmogumi, kuris neša pokytį, nes man tai atrodė savaime suprantamas dalykas. Tačiau pradėjus dirbti pertvarkos eksperte supratau, kad toli gražu ne visų mūsų, dirbančių šioje srityje, nuomonės sutampa. Pradžioje susidūriau su dideliu pasipriešinimu viskam, kad telpa žodyje „pertvarka“. Man buvo keista suvokti, kad tiek daug jėgų reikia skirti savivaldybių administracijų, įstaigų vadovų požiūrio kaitai“, - prisimena E. Vis tik, pasak ekspertės, įsivertinus, kaip požiūris keitėsi per tuos dvejus metus, rezultatai akivaizdūs - savivaldybėse vis mažiau tenka veltis į diskusijas „kam to reikia“, „čia nesąmonė“, „nieko iš to nebus“. „Dažnai susitikimuose savivaldybių atstovai, pertvarkomų įstaigų vadovai mėgdavo manipuliuoti nepasiruošusia pokyčiams visuomene. Rengiau susitikimus bendruomenėse, domėdavausi jų požiūriu į pertvarkos procesus ir galiu pasakyti, kad kalbant ir šviečiant visuomenę to pasipriešinimo nelieka. Žinoma, tam didelę įtaką turi politikų formuojama nuomonė. „Labai džiugu, kai pertvarkos vizija ir veiklomis domisi aukščiausia savivaldybės valdžia - merai. Gaila, kad tik trijose savivaldybėse iš septynių, Akmenės, Kelmės ir Pakruojo rajonų, merai - aktyvūs su pertvarkos veiklomis susijusių sprendimų priėmėjai“, - pastebi E. Pasakoja, kad susitikimų metų labai aiškiai pasimato savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo lygmuo. Džiugina, kai atvykus į susitikimą salėje pasitinka 30-40 žmonių, tai parodo savivaldybės atsakingų asmenų požiūrį ir visuotinį sprendimų priėmimą. „Šiaulių regione šiandien vis dar labai didelė problema - priklausomybė nuo institucinės globos. Likome vieninteliai Lietuvoje, žutbūt siekiantys išsaugoti kūdikių namus“, - sako ekspertė. Kuomet Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2017 m. „Dauguma savivaldybių nepasiruošė alternatyvių paslaugų ir buvo stebimas tiesiog piktybinis piktnaudžiavimas institucine globa. Susitikimų metu būdavo aršiai diskutuojama, kad kūdikiui negali būti kitos alternatyvos, išskyrus patekimą į kūdikių namus. Šiandien Šiaulių regione jau veikia 6 bendruomeniniai vaikų globos namai. Ar visuomenė tampa jautresnė vaikų, netekusių tėvų globos, ir žmonių su proto ar psichikos negalia požiūriu? E. Jurkutė esanti tvirta, jog atsakymas yra „taip“: „Tam įtakos turi ir visuomenėje, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, apgyvendinami vaikai, kurių daugelis puikiai pritampa toje aplinkoje, tampa bendruomenių dalimi. Kaip teigia ekspertė, visuomenės požiūris ir nuomonė priklauso nuo pačių pertvarkos dalyvių - pertvarkos procesų organizatorių, įstaigų vadovų bei darbuotojų. Kaip sako E. Jurkutė, svarbu paminėti, kad Šiaulių regionas - vienintelis iš visų regionų, kuris dar 2016-2017 m. Tai Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė, į kurią nuolat kreipiasi pagalbos siekiant gerosios patirties sklaidos ir keičiant vis dar pertvarka dvejojančių kitų įstaigų vadovų požiūrį. Kaip pasakoja E. Jurkutė, Kelmės rajono socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namų suburtas aktyvus ir veržlus koletyvas nepalieka abejojančių neįgaliojo žmogaus galimybėmis bei užburia puikiu darbo organizavimu ir kolekyvo susidirbimu. Kelmėje įkurti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžių Aukštelkės socialinės globos namų treji Grupinio gyvenimo namai, kurie taip pat yra subūrę puikų ir profesionalų kolektyvą, dažnai ateinantį į pagalbą keičiant abejojančiųjų neįgaliųjų galimybėmis gyventi bendruomenėje požiūrį. Kuršėnuose įsikūręs VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“ bei Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centras beidomintiems suteikia galimybę susipažinti bei su didžiausiu malonumu pasidalina daugiamete patirtimi organizuojant neįgaliųjų dienos užimtumą. „Čia keičiasi supratimas apie sunkią negalią turinčio žmogaus integracijos galimybes - net visiškai sunkias negalias turintys, prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių bei nuolatinės pagalbos reikalaujantys žmonės puikiai leidžia laiką“, - sako E. Jurkutė. Pasak jos, bandomųjų paslaugų teikimas labai greitai atvėrė ir sistemines kai kurių savivaldybių bėdas - tai požiūris į žmogų, savo savivaldybės gyventoją. „Puiku, kai paslauga finansuojama pertvarkos projekto lėšomis, kai savivaldybėms žmogaus išlaikymas nieko nekainuoja. Bet buvo atvejų, kai, praėjus paslaugos teikimo laikotarpiui, besikeliančiam iš duobės žmogui paslaugos teikimas buvo nutraukiamas, o savivaldybė nesutiko rasti būdų užtikrinti gyvybiškai reikalingos paslaugos tęstinumą. Kalbu apie krizinės motinystės paslaugą mamai su vaikais. Visgi buvo ir tokių savivaldybių, kurios suprato paslaugos prasmę ir bendradarbiavo dėl pagalbos tęstinumo“, - pastebi E. Neįgaliųjų sričiai skirtų bandomųjų paslaugų teikimas atskleidė šių paslaugų poreikį. Vykdant laikino atokvėpio namuose paslaugos teikimą, prie pertvarkos projekto įgyvendinimo prisidėjo Šiaulių miesto savivaldybės globos namai, laimėję viešąjį konkursą. „Suorganizavus susitikimą su paslauga besidominčiais žmonėmis, reikiamas paslaugos gavėjų skaičius buvo surinktas valandos bėgyje. Globos namai 2017 metais teikė paslaugas Šiaulių regione 10-čiai proto ar (ir) psichikos negalią turinčių žmonių, bet Šiaulių miesto savivaldybei prisidėjus prie laikino atokvėpio projekto įgyvendinimo 6 600 eurų, paslaugų gavėjų skaičius padidėjo iki 14. Pasak E. Jurkutės, bandomosios paslaugos taip pat parodė ir dar vieną aspektą - neįgaliųjų tėvai nepratę prie pagalbos ir sunkiai priima naujų formų paslaugas. Tai labai aiškiai parodė laikino atokvėpio įstaigoje paslaugos teikimas bei nesenai startavusi asmeninio asistento paslauga. „Bendraujant dažnai tekdavo išgirsti tėvų nuogąstavimų, kad kas gali geriau pasirūpinti jų artimuoju nei jie patys, taip pat labai būdavo jautru girdėti frazę, kad „kas gali be manęs mylėti mano neįgalų vaiką“. Tačiau užteko vos keleto pirmųjų paslaugos bandytojų, kad būtų užsitarnautas paslaugos gavėjų artimųjų pasitikėjimas ir viskas sustotų į savo vietas“, - džiaugiasi institucinės globos pertvarkos procesų Šiaulių regione ekspertė E.
tags: #globos #neturejimas #kas #tai
