Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja. Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. gyventojų. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Naujanienė. Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka. „Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos.
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos. „Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas. Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais.
„Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui.
Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje. Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.
Rajone turėdami Didvyžių socialinės globos namus tampame iš dalies atsakingi už institucinės globos pertvarką. Įstaigos gyventojai nori bendrystės tiek su pavieniais asmenimis, tiek su organizacijomis, ir šie jų lūkesčiai pagrįsti. Nuo to, kiek juos atliepsime, priklausys pertvarkos sėkmė. Dėl institucinės globos pertvarkos dalis Didvyžių socialinės globos namuose gyvenančių žmonių persikelia į bendruomenę. Globos namuose gyventojų mažėja: buvo 300, šiuo metu yra 235. Didelė dalis žmonių iš globos įstaigos tikrai išeis gyventi į bendruomenę. Sėkminga bendrystė su aplinkinių kaimų gyventojais būtų naujas žingsnis asmenims su proto ar psichikos negalia integruojantis į visuomenę.
Globos namų gyventojas Darius Venckus dar nepamiršęs viešnagės pas Sūdavos kaime gyvenantį dailininką Raimondą Dailidavičių, kuris parodė savo darbų parodą. Paties D. Venckaus rankdarbiai, primenantys lietuviškų šiaudinių sodų fragmentus, šiuo metu rodomi Sūdavos kaimo bendruomenės namuose. Paroda „Svajonių sodai“ juose surengta vietinio filialo bibliotekininkės Renatos Kolčinienės iniciatyva. „Žmonių atsiliepimai labai geri. Ne vienas minėjo, jog šitie darbai tarsi nukelia į vaikystę. Ne vienas globos namuose gyvenantis vyriškis mėgsta žvejoti. Ir D. Venckus, ir K. „Esame dėkingi, kai sulaukiame netoliese įsikūrusių ūkininkų kvietimų atvykti į ūkius, į juose vykstančias edukacines programas. Iš tokių viešnagių žmonės grįžta laimingi, - kalbėjo Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Ona Budrienė. - Norėtųsi artimesnio bendravimo ir su kaimynystėje veikiančiomis organizacijomis.
Globos namų gyventojai yra lygiateisiai Klausučių seniūnijos žmonės. Įstaigoje gyvenantys 235 asmenys yra bendruomenė, savo dydžiu artima didiesiems seniūnijos kaimams, statistiškai sudaro nemažą dalį seniūnijos gyventojų. Per pandemijos laikotarpį iki tol turėti ryšiai tikrai susilpnėjo dėl galiojusių apribojimų. Globos įstaigoje gyvenančių žmonių socialiniai poreikiai nesiskiria nuo mūsiškių: jie trokšta bendrauti, bendradarbiauti, darnios kaimynystės, nes iki atvykdami į globos įstaigą turėjo tokių ryšių. Šituos žmogiškus lūkesčius svarbu atliepti. Svarbiausia suvokti, jog žmonės įstaigoje nėra uždaryti, nėra nubausti. Tiesiog jie gyvena savo gyvenimą besinaudodami globos namuose teikiamomis paslaugomis. Nepamiršdami juose galiojančios tvarkos ir taisyklių gyventojai turi teisę išeiti iš teritorijos, naudotis bendruomenėse teikiamomis paslaugomis, apsipirkti parduotuvėse.
Kaip bet kur kitur, globos namuose gyvena įvairių žmonių. Kaip ir visur, yra tokių, kurie nesilaiko įstaigos taisyklių, serga priklausomybių ligomis. Būna, kad tenka konstatuoti nepriimtino elgesio faktus. „Gyventojas tikrai gali išvykti iš globos namų, tačiau tik laikydamasis nustatytos tvarkos. Personalas turi žinoti, kur ir pas ką jis išvyksta, kada grįš. Labai svarbu, kad žmogus į globos namus grįžtų saugiai ir blaivus“, - pabrėžė O. Budrienė. Kartais susiklosto taip, kad globos namų darbuotojams tenka aplinkiniuose kaimuose ieškoti į įstaigą laiku negrįžusio gyventojo.
Globos namuose gyvenantys žmonės neatsisako padėti aplinkinių kaimų gyventojams. Juozas Bašinskas pasakojo iš Augalų kaimo gyventojų sulaukiantis prašymų sunešti malkas, sukasti daržą. Virginijus Bačiuliūnas neseniai padėjo iškasti senas avietes. D. Venckus ne tik neatsisako padirbėti, kai kas paprašo, bet ir pats turi pasistatęs nedidelį šiltnamį. Vyras jame augina daržovių ir tuo nuoširdžiai džiaugiasi. „Kai dirbi, ir laikas greičiau eina“, - jam pritarė J. Bašinskas. Atlygio už talką niuansus vertėtų aptarti su socialiniu darbuotoju, kuris rūpinasi globos namų gyventoju. Ir tikrai nėra geras sprendimas atsilyginti alkoholiu.
„Buvo atvejis, kai savininko paprašytas įstaigos gyventojas sėdo vairuoti traktorių, nors nei traktorininko pažymėjimo, nei įgūdžių neturėjo. Tąsyk jis padarė tik materialinių nuostolių, nes išvertė tvorą, žmonės nenukentėjo, - prisiminė O. Budrienė. - Nors buvo prašyta, globos namai padarytos žalos neatlygino, nes to daryti neprivalo. Aplinkinių bendruomenių žmonės prieš leisdamiesi asmeniškai bendrauti su globos namų gyventojais turėtų įvertinti tą aplinkybę, kad pastarieji šia žinia tikrai pasidalys, o sodybos šeimininkas vėliau sulauks jau ne vieno svečio, o kelių. Svarbu suvokti, kad ne visas nemalonias situacijas pavyks išspręsti su pačiu globos namų gyventoju. Apie kilusias problemas vertėtų kalbėti su įstaigos administracija, su socialiniais darbuotojais. „Mums ir kaimų gyventojams reikia kalbėtis, bendrauti“, - kvietė ir drąsino Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui O.
Skirtingi temperamentai ir jų derinimas globos namuose
Būti apsuptam įvairių asmenybių - tai ir iššūkis, ir galimybė augti. Ypač svarbu mokėti sugyventi su skirtingo charakterio žmonėmis namuose, kur praleidžiame didžiąją savo laiko dalį. Kiekvienas žmogus turi įgimtų charakterio savybių, kurių negalima pakeisti, tačiau jas galima suprasti ir su jomis „susidraugauti“. Žinodami savo ir artimųjų temperamentą, galime lengviau rasti bendrą kalbą ir išvengti nereikalingų konfliktų.
Yra keturi pagrindiniai temperamentų tipai:
- Sangvinikas: Energingas, entuziastingas, mėgsta bendrauti ir būti dėmesio centre. Jiems patinka pramogos ir naujos patirtys, tačiau jie gali būti išsiblaškę ir ne visada užbaigia pradėtus darbus.
- Melancholikas: Rimtas, susimąstęs, mėgsta vienatvę ir tvarką.
- Cholerikas: Lyderis, ryžtingas, greitai priima sprendimus ir siekia tikslų. Jie yra darbštūs ir nemėgsta tuščiažodžiavimo, tačiau gali būti nekantrūs, valdingi ir netolerantiški kitų silpnybėms.
- Flegmatikas: Ramus, lėtas, prisitaikantis ir vengiantis konfliktų. Jie yra kantrūs, švelnūs ir malonūs, tačiau gali būti pasyvūs, neturintys didelių ambicijų ir sunkiai išreiškiantys savo jausmus.
Supratę savo ir artimųjų temperamentus, galime pradėti kurti harmoningus santykius. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Sangvinikui: Stenkitės įsiklausyti į kitus, ne tik į save. Būkite atidesni aplinkinių problemoms ir venkite neapgalvotų poelgių.
- Melancholikui: Būkite malonesni žmonėms ir neįtarinėkite jų blogais ketinimais. Išmokite atsipalaiduoti ir leiskite sau kartais pasijusti „blogu“.
- Cholerikui: Būkite švelnesni ir supratingesni kitiems žmonėms. Suteikite jiems galimybę patiems spręsti ir patarinėkite tik tada, kai jūsų prašo.
- Flegmatikui: Pasistenkite „išspausti“ iš savęs daugiau energijos ir gyvumo. Domėkitės, bendraukite ir išmokite kalbėti apie savo jausmus.
Konfliktai yra neišvengiama bet kurių santykių dalis, tačiau svarbu mokėti juos spręsti konstruktyviai. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Išsiaiškinkite konflikto priežastį: Prieš reaguodami, pabandykite suprasti, kas iš tikrųjų sukėlė konfliktą.
- Išklausykite vienas kitą: Leiskite kiekvienam išsakyti savo nuomonę ir jausmus, nepertraukiant ir nekritikuojant.
- Ieškokite kompromiso: Stenkitės rasti sprendimą, kuris patenkintų abi puses.
- Atsiprašykite: Jei padarėte klaidą, atsiprašykite nuoširdžiai.
- Atleiskite: Nebūkite pagiežingi ir atleiskite kitiems už jų klaidas.
Namų interjeras taip pat gali turėti didelės įtakos mūsų savijautai ir santykiams su artimaisiais. Spalvos: Rinkitės spalvas, kurios jums patinka ir kurios sukuria raminančią atmosferą. Formos: Nervingam žmogui ar hiperaktyviam vaikui tinkamiausios apvalios formos ir minkšta tekstūra. Garsai: Klausykitės muzikos, kuri jus ramina ir atpalaiduoja. Kvapai: Naudokite eterinius aliejus ar kitus kvapus, kurie jums patinka ir kurie sukuria jaukią atmosferą. Tvarka: Palaikykite namuose tvarką ir švarą, kad sukurtumėte ramybės ir harmonijos jausmą.
Jei vaikas patiria patyčias mokykloje, svarbu neignoruoti situacijos ir mokyti vaiką sugyventi su skirtingo būdo žmonėmis, rasti su jais bendrą kalbą. Jei viskas pereitų į rimtesnį lygį, būtina kategoriškai reikalauti ir iš mokyklos aplinkos atitinkamo įsikišimo.
Lentelė: Keturi pagrindiniai temperamentų tipai ir jų savybės
| Temperamentas | Pagrindinės savybės | Potencialūs iššūkiai |
|---|---|---|
| Sangvinikas | Energingas, entuziastingas, mėgsta bendrauti | Išsiblaškęs, ne visada užbaigia darbus |
| Melancholikas | Rimtas, susimąstęs, mėgsta vienatvę | Gali būti per daug jautrus, linkęs į pesimizmą |
| Cholerikas | Lyderis, ryžtingas, greitai priima sprendimus | Nekantrus, valdingas, netolerantiškas |
| Flegmatikas | Ramus, lėtas, prisitaikantis | Pasyvus, neturi didelių ambicijų, sunkiai reiškia jausmus |
Į kokius globos namus yra siunčiami Klaipėdos rajono gyventojai? Žmogus turi teisę pasirinkti, kokiuose globos namuose jis norėtų gyventi, − tai gali būti ir kitoje šalies savivaldybėje veikiančios įstaigos. Teikiamų paslaugų kainos įstaigose taip pat skiriasi. Privačiose globos įstaigose kainos paprastai esti žymiai didesnės nei savivaldybių įsteigtose ar valstybinėse. Už teikiamas socialinės globos paslaugas asmuo moka 80 procentų savo pajamų ir 100 procentų gaunamos pagalbos (priežiūros) ar slaugos išlaidų kompensacijos (jei toks poreikis jam nustatytas teritorinės neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos). Jei žmogus turi turto, jam apskaičiuojamas ir turto mokestis. Dažniausiai asmens pajamų sumokėti visą globos kainą nepakanka, todėl likusią kainos dalį globos įstaigai sumoka asmenį siunčianti savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, visas apsigyvenimo globos įstaigoje sąlygas deriname su asmeniu ar jo globėju.
Mūsų rajone yra savivaldybės įsteigti Viliaus Gaigalaičio globos namai Gargždų mieste bei VšĮ „Gyvenimo viltis“, neseniai atsinaujinę savo patalpas iš Europos Sąjungos paramos lėšų. Rajono gyventojai dažniausiai ir renkasi Viliaus Gaigalaičio globos namus, apsigyventi šioje įstaigoje mūsų gyventojai turi pirmumo teisę. Šiuo metu visos 230 vietų yra užimtos. Laukiančių žmonių yra 9 (2- iš mūsų rajono). Pirmiausia visada bandome siūlyti alternatyvius variantus - paslaugas namuose ar galimybę lankytis socialinių paslaugų centruose Gargžduose ar Priekulėje. Globos namuose taip pat stengiamasi sudaryti kuo artimesnes namų aplinkai sąlygas, stengiamasi gyventojus užimti įvairia veikla, vyksta šventės, atvažiuoja dvasininkai ir pan. Žinoma, niekas neatstos artimųjų globos, − jei ji yra nuoširdi ir jei artimieji gali dėl darbo ir kitų aplinkybių prižiūrėti savo garbaus amžiaus sulaukusius senelius. Dar viena alternatyva − „atokvėpio“ paslauga - yra gera priemonė siekiant asmens kuo ilgiau neatskirti nuo namų? Rajono gavėjams (suaugusiems darbingo amžiaus asmenims su fizine negalia, suaugusiems darbingo amžiaus asmenims su proto negalia ar psichikos sutrikimais, senyvo amžiaus asmenims su didelių specialiųjų poreikių lygiu) teikiama trumpalaikės globos „atokvėpio“ paslauga iki 5 parų per savaitę, o, esant poreikiui, ir iki vieno mėnesio, kai nėra kam prižiūrėti asmens, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra arba kai asmenį prižiūrintys pageidauja tokios paslaugos (pvz., pats prižiūrintis asmuo išvyksta gydytis, į kelionę, komandiruotę ir pan.).

tags: #globos #namuose #apgyvendinimas #nesuderinus #pagal #charakterius

