Gyvenimas kartais pateikia iššūkių, kai artimieji dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kokios teisinės priemonės gali padėti užtikrinti jų gerovę ir teisių apsaugą. Viena iš tokių priemonių yra globa ar rūpyba. Šis straipsnis skirtas paaiškinti, kas yra globa ir rūpyba, kuo jos skiriasi, kaip jos nustatomos civilinėje byloje ir kas gali tapti globėju ar rūpintoju.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.239 straipsnyje nustatyta, kad rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba. Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos (taip pat ir pagal prokuroro pareiškimą) pareiškimą. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo.
Asmeniui, kuris nesugeba pats tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, būtina sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų jo teisių ir interesų realizavimą. Globa ir rūpyba yra viena iš priemonių, padedanti vaikui ir neveiksiam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.
Kas yra globa ir rūpyba?
Žmogus apibrėžiamas kaip biosocialinė būtybė, nes jam būdingas ir biologinis, ir socialinis pradas. Biologinis pradas yra pirminis, jis atsiranda paveldėjimo keliu ir įgimtomis aplinkybėmis. Socialinis pradas prasideda ir kinta, vystosi individo realaus gyvenimo kelyje, ugdymo, bendravimo, veiklos socialinėje aplinkoje procese. Taigi, žmogus yra socializacijos proceso rezultatas, formuojantis jo asmenybę ir tapatybę.
Vaiko socializacijos procese pagrindinį vaidmenį atlieka šeima. Ji yra pirmoji ir svarbiausia institucija, jungianti kiekvieną savo narį su socialine aplinka. Nuo šeimoje padėto pamato priklauso žmogaus ateitis, kaip jis tolesniame gyvenime pajėgs spręsti iškilusias problemas, kaip galės įveikti krizes.
Tačiau ne visos šeimos užtikrina vaikų gerovę ir tinkamai atlieka savo pareigas. Yra vadinamosios asocialios šeimos, kuriose neretai auga vaikai, kuriems stinga reikiamų vystymosi sąlygų. Tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas.
Vaiko apsauga siejasi su vaiko priklausomumu. Jei tėvai negali ar negali tinkamai atlikti savo pareigų, vaikui gali būti taikoma globa. Šeima yra pripažinta kaip saugiausia ir tinkamiausia vieta vaikui. Tačiau ne visada šeimos turi pakankamai ekonominių lėšų ar galimybių patenkinti vaiko poreikius. Kita vertus, socialinės ir ekonominės struktūros negali pakankamai aprūpinti šeimos. Todėl atsakomybės pasidalijimas tarp šeimos ir valstybės aprūpinant vaikus yra neišvengiamas.
Socialine prasme vaiko globos samprata apima jo išlaikymą, auginimą, auklėjimą, interesų apsaugą ir kitų sąlygų, reikalingų jam tinkamai fiziškai ir dvasiškai vystytis, sudarymą bei palaikymą. Tačiau globa reikalinga ne tik vaikams, bet ir kai kurioms suaugusių asmenų grupėms.
V. Žilinskas ir R. Žilinskienė skiria dvi globos rūšis: pirmoji - tai tėvų netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma; antroji - tai giminių, draugų, kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Pagalbą ir globą šiems žmonėms pirmiausia turi suteikti šeima.
Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Suaugusių vaikų rūpinimasis tėvais yra įprastinė šeimos gyvenimo kelio dalis. Dauguma suaugusių žmonių, kuriais negali pasirūpinti ir prižiūrėti sutuoktinis, pagalbos sulaukia iš vaikų. Tai stresą dėl būtinybės rūpintis ir prižiūrėti senus tėvus, kadangi pagyvenusių ir senų žmonių priežiūra šeimoje yra kultūrinė norma, besiremianti šeimos vertybėmis, viešąja nuomone ir pan.
Teisinis globos ir rūpybos reglamentavimas
Teisinėje prasme globa ir rūpyba yra skirtingai apibrėžiamos. V. Brazaitytė ir I. Šliažienė išskiria platesnę ir siauresnę globos bei rūpybos sampratas. Plačiąja prasme globa ir rūpyba apima tinkamą auklėjimą, teisių bei interesų gynimą, taip pat tam tikrų suaugusių asmenų aprūpinimą, jų teisių ir interesų gynimą įstatymų numatytais atvejais, taip pat rūpinimąsi turtu.
Siaurąja teisine prasme globa ir rūpyba suprantama kaip viena iš valstybės rūpinimosi asmenimis formų, kuriems reikalingos specialios teisinio gynimo priemonės. Šia prasme globa ir rūpyba apima valstybės institucijų funkcijas, vykdomas rūpinantis.
Civiliniame Kodekse (toliau - CK) globa ir rūpyba yra apibrėžtos atskirai. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje nurodytas globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, o šio kodekso 3.239 straipsnio 1 dalyje nurodytas rūpybos steigimo tikslas - užtikrinti ribotai veiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų apsaugą ir gynybą.
Šių asmenims užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.
Skirtumai tarp globos ir rūpybos
Iš CK pateiktų globos ir rūpybos apibrėžimų išryškėja esminis skirtumas: jį lemia asmens veiksnumo laipsnis. Neveiksiamam asmeniui skiriama globa, o dalinai ar ribotai veiksniam - rūpyba. Taigi globa ir rūpyba yra tiesiogiai susijusi su fizinio asmens veiksnumo būkle.
Asmuo pats gali ginti savo asmenines bei turtines teises ir interesus tik turėdamas civilinį veiksnumą, kuris apibrėžiamas kaip fizinio asmens galėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str. 1 d.). Visais atvejais civilinis veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės, t. y. 18 metų (išskyrus santuokos sudarymo iki 18 metų, emancipacijos atvejais).
- Asmenys iki 14 metų turi labai nedidelį veiksnumą. Savarankiškai jie gali sudarinėti tik smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai ir kai kuriuos kitus sandorius (CK 2.7 str. 3 d.). Visus kitus sandorius jų vardu sudaro tėvai ar juos atstovaujantys asmenys.
- Asmenys nuo 14 iki 18 metų turi dalinį veiksnumą. Savarankiškai jie gali sudarinėti smulkius buitinius sandorius ir disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už tas pajamas, įgyvendinti, pavyzdžiui, autorines teises į savo kūrinius ir panašiai (CK 2.8 str.2 d.).
- Suaugęs asmuo gali būti pripažintas neveiksniu teismine tvarka, jeigu jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.10 str.1 d.).
- Suaugusio asmens veiksnumas gali būti teismine tvarka apribotas, jei jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis (CK 2.11 str. 1 d.).
Asmeniui, pripažintam neveiksniu ar ribotai veiksniu, jam steigiama globa arba rūpyba. Asmenims nuo 14 iki 18 metų, taip pat asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas teismo bei veiksniems suaugusiems asmenims, kurie dėl savo fizinės būklės negali savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti pareigų, steigiama rūpyba.
Globėjams yra įstatyminiai savo globotinių atstovai, todėl globotinio interesais jie visur veikia patys; patys įgyvendina globotinio teises ir vykdo jo pareigas. Tuo tarpu rūpintojus galima prilyginti tik rūpintinio padėjėjams, kurie yra įpareigoti tik padėti rūpintiniams įgyvendinti jų teises ir vykdyti pareigas.
Asmens savarankiškumo laipsnis lemia tai, ar jam bus skirta globa ar rūpyba. Pagal tai skiriamos 2 asmenų kategorijos: globotiniai ir rūpintiniai, nors socialine prasme tarp jų jokio skirtumo nėra.
Kaip nustatoma globa ar rūpyba civilinėje byloje?
Byla dėl globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos institucijai, asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju ar rūpintoju toje srityje, kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims.
Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju. Neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros, jeigu tai galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.
Kai neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto fizinio asmens dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant.
Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu 8~624 83 459.
