Nėštumas yra laikotarpis, kupinas džiaugsmo ir pokyčių, tačiau kartu jis atneša ir papildomą atsakomybę už sveikatą - tiek savo, tiek būsimo kūdikio. Viena iš svarbių procedūrų, atliekamų nėštumo metu, yra gliukozės tolerancijos testas. Šis testas padeda nustatyti gestacinį diabetą - specifinį diabeto tipą, kuris išsivysto nėštumo metu. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra gliukozės tolerancijos testas, kodėl jis atliekamas, kaip pasiruošti ir ką reiškia jo rezultatai.
Kas yra gliukozės tolerancijos testas?
Gliukozės tolerancijos testas (GTT) yra medicininė procedūra, skirta nustatyti, kaip organizmas susidoroja su gliukoze (cukrumi) po tam tikro laiko po angliavandenių suvartojimo. Nėštumo metu šis testas yra svarbus, nes jis padeda diagnozuoti gestacinį diabetą, kuris gali sukelti komplikacijų tiek mamai, tiek kūdikiui, jei nėra tinkamai kontroliuojamas.
Nėščiųjų diabetu arba gestaciniu diabetu vadinama būklė, kai stebimas angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis didesniu nei turi būti gliukozės kiekiu kraujyje. Jis atsiranda dėl to, kad organizmas nepakankamai išskiria insulino (hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje), kurio poreikis nėštumo metu padidėja, arba dėl laikino atsparumo insulinui. Kaip žinia, nėštumo metu keičiasi ne tik moters vidiniai lyties organai, bet kinta ir kitų organų funkcija ar receptorių veikla. Šiuo atveju, sutrinka insulino išskyrimo kiekis kasoje bei insulinui jautrių receptorių veikla. Jei vienkartinis gliukozės kiekis viršija 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, bet jei glikemija nevalgius ≥ 7,0 mmol/l - įtariamas cukrinis diabetas, prasidėjęs nėštumo metu.
Kodėl atliekamas gliukozės tolerancijos testas nėštumo metu?
Gestacinis diabetas gali išsivystyti, kai nėštumo metu placentos išskiriami hormonai trukdo insulino veiklai, dėl ko padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Negydomas gestacinis diabetas gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip didelė vaisiaus gimimo svorio rizika (makrosomija), priešlaikinis gimdymas, preeklampsija ir netgi didesnė rizika susirgti 2 tipo diabetu tiek motinai, tiek vaikui ateityje. Gliukozės tolerancijos testas leidžia gydytojams anksti nustatyti gestacinį diabetą ir imtis atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta komplikacijų.
Padidėjęs atsparumas insulinui yra fiziologinis pokytis nėštumo metu. Normalaus nėštumo metu padidėjusį atsparumą insulinui kompensuoja didesnis kiekis insulino, išskiriamo kasos β ląstelių. Tai padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Nėštumo metu atsparumas insulinui didėja dėl placentos išskiriamų hormonų koncentracijos. Normalaus nėštumo metu moters organizme nėštumo metu kasos ląstelės hiperplazuoja ir patenkina didesnį insulino poreikį.
Padidėjęs atsparumas insulinui ir sumažėjęs insulino efektyvumas nėštumo metu gali sukelti gestacinį diabetą. Nėščiųjų diabeto pagrindinės priežastys yra:
- Placentos hormonų poveikis;
- Genetinis polinkis;
- Kiti rizikos veiksniai (pvz., antsvoris, amžius, policistinių kiaušidžių sindromas).
Pasaulyje gestacinis diabetas nustatomas 2-40 proc. atvejų.
Kada atliekamas gliukozės tolerancijos testas?
Gliukozės tolerancijos testas dažniausiai atliekamas 24-28 nėštumo savaitę. Tačiau, jei moteris turi didesnę gestacinio diabeto riziką (pvz., jei šeimoje yra diabeto atvejų, jei ankstesniame nėštume buvo gestacinis diabetas ar jei moteris turi antsvorio), gydytojas gali rekomenduoti atlikti testą anksčiau.
Pirmo vizito metu visoms nėščiosioms atliekamas gliukozės kiekio tyrimas veninėje plazmoje nevalgius. Nustačius glikemiją ≥ 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Jei glikemija atitinka cukrinio diabeto diagnostikos kriterijus, retais atvejais nėštumo metu patvirtinama tikrojo cukrinio diabeto diagnozė. Jei pirmojo vizito metu glikemija stebėta normos ribose, 24-28 nėštumo savaitę nėščiosioms, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių, atliekamas trijų taškų gliukozės tolerancijos mėginys veninėje plazmoje.
Kaip pasiruošti gliukozės tolerancijos testui?
Prieš gliukozės tolerancijos testą svarbu laikytis tam tikrų nurodymų, kad rezultatai būtų tikslūs:
- Pasitarkite su gydytoju: Jūsų gydytojas nurodys, ar reikia laikytis tam tikros dietos prieš testą ir ar reikia nevalgyti (pasninkauti) tam tikrą laiką prieš testą.
- Valgymas ir gėrimas: Paprastai prieš dviejų valandų gliukozės tolerancijos testą rekomenduojama pasninkauti nuo 8 iki 14 valandų. Tačiau kai kurie gydytojai gali leisti valgyti normalius pusryčius prieš testą, ypač jei atliekamas valandos trukmės testas. Tyrimas turi būti atliktas esant įprastinei nėščiosios mitybai. Tai reiškia, kad pacientė kelias pastarąsias paras iki testo atlikimo neturėtų valgyti daugiau angliavandenių turinčio ar riebesnio maisto nei įprastai. Prieš tyrimą pacientė turėtų būti 10-12 valandų nevalgiusi ir atvykti ryte kraujo paėmimui.
- Venkite per didelio fizinio aktyvumo: Intensyvus fizinis aktyvumas prieš testą gali paveikti gliukozės kiekį kraujyje, todėl geriau vengti per daug aktyvių veiklų.
Kaip teisingai pasiruošti gliukozės tyrimui: prieš tyrimą nėščioji turi bent 3 paras normaliai maitintis, neribodama angliavandenių. Tyrimas atliekamas ryte, nėščioji turi būti 8-14 val. nevalgiusi.
Kaip atliekamas gliukozės tolerancijos testas?
Yra du pagrindiniai gliukozės tolerancijos testai, atliekami nėštumo metu:
Vienos valandos gliukozės tolerancijos testas
Šis testas dažnai naudojamas kaip pirminis patikrinimas. Jūs turėsite išgerti specialų gliukozės tirpalą, o po valandos bus imamas kraujo mėginys, kad būtų išmatuotas gliukozės kiekis kraujyje. Jei rezultatai yra aukšti, gali būti rekomenduojamas antrasis, dviejų ar trijų valandų testas.
Trijų valandų gliukozės tolerancijos testas
Jei pirmojo testo rezultatai yra padidėję, gydytojas gali rekomenduoti atlikti ilgesnį, trijų valandų testą. Procedūra yra panaši - iš pradžių bus imamas kraujo mėginys nevalgius, tada išgersite gliukozės tirpalą, o kraujas bus imamas kas valandą per tris valandas.
Gliukozės tyrimas nėščiajai atliekamas du kartus: Pirmas tyrimas. Apie 9-13 nėštumo savaitę atliekama taip vadinama „bado gliukozė” - atliekamas rytinis kraujo tyrimas, gliukozė tiriama veninėje plazmoje. Nėščioji turi tam pasiruošti: negalima nei valgyti, nei užkandžiauti iš vakaro ar ryte prieš pat tyrimą. Antras tyrimas. Jei pirmojo tyrimo metu gliukozė neviršija normos, tuomet antrasis tyrimas atliekamas jau 24 -29 nėštumo savaitę. Atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Kraujas tyrimui imamas tris kartus: pirmiausia tiriama „bado gliukozė”, tada duodama moteriai išgerti 75 gramų gliukozės, ištirpintos 200 ml vandens (skoniui pagerinti leidžiama į tirpalą įlašinti citrinos sulčių); Po 1 val. ir 2 val. vėl bus paimama veninio kraujo gliukozės kiekiui nustatyti, t.y. įvertinti, kaip nėščiosios organizmas sureagavo į tokį gliukozės kiekį.
Ką reiškia testų rezultatai?
Rezultatai parodo, kaip jūsų organizmas susidoroja su cukrumi:
- Normos ribose: Jei gliukozės kiekis kraujyje išlieka normos ribose, tai reiškia, kad jūsų organizmas tinkamai metabolizuoja cukrų ir nėra gestacinio diabeto rizikos.
- Padidėjęs gliukozės kiekis: Jei gliukozės kiekis kraujyje yra padidėjęs, tai gali reikšti, kad turite gestacinį diabetą.
Jeigu yra bent vienas patologinis glikemijos rodiklis, diagnozuojamas gestacinis diabetas:
- Glikemija nevalgius 5,1-6,9 mmol/l;
- Glikemija 1 val. po 75g gliukozės ≥ 10,0 mmol/l;
- Glikemija 2 val. po 75g gliukozės ≥ 8,5 mmol/l.
Nėščiųjų diabeto gliukozės įverčiai yra mažesni (≤7,0 mmol/l nevalgius), jis gerai koreguojamas dieta, bei po gimdymo gliukozės kiekis kraujyje tampa normalus. Tačiau būna atvejų, kai gliukozės pakilimas nėščiosios kraujyje būna vienkartinis, pavyzdžiui, gal moteris iš vakaro daugiau pasmaguriavo, užkandžiavo nakties metu ar ryte, o gal vartoja tam tikrus vaistus.
Normalios gliukozės koncentracijos ribos nėščiųjų mitybos metu, matuojamos kraujo plazmoje:
- Nevalgius < 5,3 mmol/l;
- 1 val. po valgio < 7,8 mmol/l;
- 2 val. po valgio < 6,7 mmol/l.
Ar būsima mama gali pati įtarti, kad serga gestaciniu diabetu?
Taip. Nėščioji, kuriai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, jaučia didesnį troškulį, daugiau vartoja skysčių, jos kūnas gali kaupti skysčius, stebimi tinimai. Be to, atliekant vaisiaus echoskopiją, neretai pastebime padidėjusį vaisiaus vandenų kiekį arba didelės masės vaisių. Tada ginekologas gali rekomenduoti atlikti gliukozės tyrimą.
Kokia nėščiųjų priežiūra jau nustačius nėščiųjų diabetą?
Pacientėms, kurioms nustatyti glikemijos rodikliai, atitinkantys nėščiųjų diabeto diagnozę, turi būti nukreipiamos gydytojui endokrinologui, kurios metu aptariama nepageidaujamų išeičių rizika nėštumui, rizikos sumažinimas, savikontrolė ir jos svarba, mitybos ir gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Rekomenduojama stebėti glikemijas, vertinami ketonai šlapime ar kraujyje. Pacientė nukreipiama slaugytojo-diabetologo konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos korekcijos principai, išduodama savikontrolės priemonė, apmokoma glikemijų matavimo.
Nėščioji nelieka viena. Pirmas žmogus, kuris praneša šią diagnozę, žinoma, yra ją prižiūrintis ginekologas, kuris nukreipia moterį pas endokrinologą. Kartu su dietologu jis nėščiajai sudaro gydymo planą. Nėščioji pamokoma, kaip naudotis gliukometru ir kaip dažnai tikrinti kraują savarankiškai, kokiu metu, pvz. ar ryte pavalgius, o gal praėjus dviems valandoms po pusryčių ir pan. Nėščioji būtinai turi vesti gliukozės dienyną, kad pakartotinės konsultacijos metu endokrinologas galėtų įvertinti, kada gliukozė padidėdavo, pvz. kokius produktus vartojant labiau, kuriuos mažiau ir pan. Tačiau, jei endokrinologo ir dietologo skiriamos dietos ir adekvataus fizinio krūvio nepakanka ir nėščioji vis tiek turi padidėjusį gliukozės kiekį, tuomet gestacinis diabeto gydymui skiriamas insulinas. Moteriai paaiškinama, kaip, kiek ir kada jo reikės leistis.
Jei numatomas vaisiaus svoris ≥4500 g - sprendžiama dėl Cezario pjūvio operacijos tikslingumo.
Kaip valdyti gestacinį diabetą? | Gydyti gestacinį diabetą | Kas yra gestacinis diabetas?
Mitybos rekomendacijos sergant gestaciniu diabetu
Kiekvienai pacientei sudaromas individualus mitybos planas. Tačiau yra ir bendros rekomendacijos:
- Angliavandeniai: 35-50 proc. dienos energijos kiekio turėtų sudaryti angliavandeniai (rekomenduojamas kiekis ne mažiau 175 g/d.), rekomenduojama daugiau vartoti žemą glikeminį indeksą turinčius maisto produktus.
- Baltymai: Baltymai turi sudaryti 20-25 proc. per dieną suvartojamų kalorijų kiekio (ne mažiau kaip 60-80 g per dieną).
- Riebalai: Riebalai turi sudaryti 30-40 proc. per dieną suvartojamų kalorijų kiekio. Vengti gyvulinės kilmės riebalų ir juos keisti į augalinės kilmės riebalus.
- Skaidulos: Per dieną rekomenduojama suvartoti 20-35 g skaidulų.
Rekomenduojama subalansuota mityba, susidedanti iš neapdorotų grūdų ar krakmolo turinčių produktų, liesos mėsos, vaisių, daržovių bei pieno produktų. Rekomenduojama per dieną valgyti 3 pagrindinius patiekalus ir 2-4 užkandžius, valgyti kas 2-3 valandas.
Pirmiausia patariama vengti džiovintų vaisių, ypač vakare, prieš miegą. Daugelis besilaukiančių galvoja, kad štai atsisakys šokolado ar kitų saldumynų, o vietoj jų vartos džiovintus vaisius. Griežtas maisto ribojimas nerekomenduojamas, kadangi gali skatinti hiperglikemiją po angliavandenių suvartojimo. Rekomenduojama daugiau vartoti žemą glikeminį indeksą turinčius maisto produktus. Tačiau pastebėjau įdomų dalyką - vienoms nėščiosioms netinka, pvz. grikių košė, nors visose rekomendacijose parašyta, kad grikiai turi žemą glikeminį indeksą. Kitos moterys gliukometro dėka pastebėjo, kad negali valgyti kokių nors daržovių ar kitų produktų, apie kuriuos net nebūtume pagalvoję, kad jie gali didinti gliukozės kiekį kraujyje. Taigi, tai labai individualu.
Gydymas insulinu
Gydymą insulinu Jums paskirs gydytojas endokrinologas, jei laikantis mitybos nurodymų nebus pasiektos tikslinės glikemijos. Paskyrus insuliną, iki pat gimdymo būtina reguliariai stebėti glikemiją bent 3 kartus per dieną (nevalgius ir 2 val. po valgio) bei konsultuotis su endokrinologu ir akušeriu-ginekologu. Gydymo insulinu metu, tikslinės glikemijos išlieka tos pačios.
Dažniausiai nėštumo metu skiriamas ilgo veikimo insulinas vieną ar du kartus paroje (ins. detemir, ins. glargine) bei greito veikimo insulinai prieš valgius (ins. lispro, ins. aspart). Insulino dozė parenkama individualiai pagal kiekvienos moters poreikius. Insulino titravimo principai ir glikemijų korekcija reguliariai aptariama su gydytoju endokrinologu.
Tiek diabeto diagnozė yra gąsdinanti, tiek ir vaisto insulino naudojimas kelia nerimą. Insulinas yra geras vaistas tuo, kad nepraeina placentos barjero ir veikia tik motinos organizme esančią glikemiją. Tuo tarpu gliukozė yra labai lengvai pro placentą praeinanti medžiaga. Nustatyti, koks yra glikemijos lygmuo vaisiaus kraujyje, negalime, todėl apie vaisiaus glikemiją sprendžiama pagal mamos glikemijos rodiklius.
Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu. Jei visgi moteris nusprendžia insulino nesileisti ar insulinas nepaskiriamas, kai jo reikia, gresia komplikacijos. Paprastai šios komplikacijos yra susijusios su nėštumu ir gimdymu bei yra būdingos vaisiui. Dėl per didelio vaisiaus svorio gali būti apsunkintas gimdymas, dažniau atliekama cezario pjūvio operacija.
Ar po gimdymo reikia tikrintis dėl diabeto?
Tai nėra liga, o būklė, susijusi su nėštumu. Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas. Vis dėlto, kai diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, tai vertinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas. Nėra žinoma, ar angliavandenių apykaitos sutrikimas buvo jau iki nėštumo ir nustatytas tik nėštumo metu, ar tai yra tiesiog būklė, susijusi su nėštumu. Kai po gimdymo moters organizmas grįžta į ankstesnes vėžes, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo tyrimą. Jei tyrimo rezultatai geri, vadinasi, būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Tačiau rizika dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo išlieka visam gyvenimui. Todėl būtų tikslinga kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Nustatyta, kad moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Net apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika taip pat didesnė, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims. Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę. Taip pat svorio korekcija, sveika mityba.
Jei moters glikemijos koreguotos dieta, dažniausiai insulinoterapija ir glikemijos stebėsena gimdymo metu nereikalinga. Po gimdymo per 24-72 val. patariama nustatyti glikemiją nevalgius, įvertinti, ar nėra cukrinio diabeto (jei glikemija nevalgius > 7 mmol/l - reikalinga endokrinologo konsultacija). Dažniausiai gydymas insulinu gali būti nutraukiamas iš karto po gimdymo.
Būtina laikytis gydytojo nurodytų mitybos rekomendacijų ir po gimdymo, rekomenduojamas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė. Gimdyvei rekomenduojama žindyti naujagimį.
Po gimdymo praėjus 6-12 savaičių visoms moterims, kurioms buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas, turi būti patikslinta diagnozė atliekant standartinį 2 taškų 75 g gliukozės tolerancijos mėginį. Tyrimą skiria ir vertina šeimos gydytojas. Jei mėginio rezultatai patologiniai - endokrinologo konsultacija.
Taip pat rekomenduojama ištirti glikemiją planuojant vėlesnius nėštumus, kadangi pakartotinio gestacinio diabeto rizika yra didesnė. Daugumai moterų angliavandenių apykaitos sutrikimas po gimdymo išnyksta. Apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas.
